VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Vištyčio smuklės

Email Spausdinti PDF

Photobucket

Photobucket Tas gausus smuklių laikymas, buvęs ne tik čia, Vištytyje, bet ir kitur Lietuvoje, gali bent dalinai aiškinti, dėl ko lietuviai yra taip linkę prie girtuokliavimo. Mokestis už smukles buvo: midaus ir alaus - po kapą grašių, už degtinės po 30 grašių. Bet kad Vištyčio gyventojai dėl miesto matavimo turėjo keltis į kitas aikšteles ar vieteles, tai smuklių mokestis per šešerius buvo pusiau sumažintas.


Vištyčio smuklės

Photobucket


Vienas ypatingas užsiėmimas ar amatas, kurį varė beveik pusė Vištyčio namų savininkų, - tai smuklės. Buvo jos trejopos: midaus, alaus ir degtinės. Vienas smuklininkas galėjo laikyti vieną rūšį, dvi arba ir visas tris. Pavyzdžiui, midaus smuklių Virbalyje buvo 7, alinių 75 ir degtinės 30. Kad vienuose namuose galėjo būti visos trys rūšys, tai bendras smuklių skaičius buvo į 75. Toks gausus smuklių skaičius bus suprantamas, atsiminus, kad valstybės iždas į jas žiūrėjo kaip į pajamų šaltinį, o visuomenė manė, kad gėrimai esą sveikatos šaltinis, degtinė buvo vadinama a q u a v i t a e - gyvybės vanduo. Toks didelis smuklių skaičius atrodo dar ypatingesnis, kad miesto apylinkės buvo labai mažos...

Pažymėtina yra viena 18 amžiaus kaimų ypatybė: jie buvo gerai aprūpinti degtine. Vištyčio seniūnijos aštuoniuose kaimuose buvo šešios smuklės, priklausančios dvarui. Be tų, dvaras turėjo dar dvi Vištyčio mieste, kurs, turėdamas Magdeburgo teises ir savivaldą, taip pat be savų smuklių apsieiti negalėjo. Iš jų Vištyčio seniūnui ėjo, kaip jau žinoma, geras mokestis, o ištroškusiems valdiniams gal labai pageidaujamas pasilinksminimas po darbų ir pramoga. Kitaip sakant, viršūnei pelnas, o apačiai vargas.

Tas gausus smuklių laikymas, buvusis ne tik čia, Vištytyje, bet ir kitur Lietuvoje, gali bent dalinai aiškinti, dėl ko lietuviai yra taip linkę prie girtuokliavimo. Mokestis už smukles buvo: midaus ir alaus - po kapą grašių, už degtinės po 30 grašių. Bet kad Vištyčio gyventojai dėl miesto matavimo turėjo keltis į kitas aikšteles ar vieteles, tai smuklių mokestis per šešerius buvo pusiau sumažintas.

Iš 1759 m. Vištyčio seniūnijos inventoriaus matyti, kad tada Vištyčio dvaro jurisdikcijai priklausė ir 13 miestelio gyventojų, tarp jų keli amatininkai: 1 kalvis, 2 kailiadirbiai, 1 puodžius. Dvaras turėjo miestelyje dvi smukles ir dvi degtinės varyklas (bravorus).

1759m. Vištyčio seniūnijai priklausė šie 8 kaimai: Rėčiūnai, Totorkiemis, Liukiai, Galkiemis, Antavilis, Papečkiai, Kaupiškiai, Pavištaičiai. Kaimų gyventojai buvo gerai aprūpinti degtine. Vištyčio seniūnijos kaimuose buvo 6 smuklės:

T o t o r k i e m i s su 7 ūkininkais su tokia pat čyže (ten, kur dvaro arimų nebuvo, vietoje lažo mokėti pinigai) ir 2 dienų baudžiava, tik jų septintas laikė smuklę ir mokėjo už ją 75 timpas.

G a l k i e m i s su 4 daržininkais, mokančiais čyžės po 12 timpų ir einančiais baudžiavos 12 dienų per metus, penktas laikė smuklę už 100 timpų metinio mokesčio.

P a p e č k i a i su 20 ūkininkų, mokančių čyžės po 7 timpas ir dirbančių baudžiavos dvi dienas per savaitę; dvidešimt pirmas gyventojas laikė smuklę už 100 timpų nuomos.

K a u p i š k i a i su ūkininkais, iš kurių 5 mokėjo po 7 timpas ir dvarui dirbo po 2 dienas per savaitę, vienas laisvas ir nuo mokesčio, ir nuo baudžiavos, vienas, dvigubai mažiau žemės turėdamas, dvigubai mažiau mokėjo ir baudžiavos ėjo vieną kartą per savaitę, vienas kalvis čyžės mokėjo 25 timpas ir baudžiavos nėjo, lygiai taip pat ir vienas bendorius; tame pat kaime buvo dar 4 daržininkai, dirbą dvarui 10 dienų per metus ir moką čyžės 10 timpų; smuklės laikytojas nuomos mokėjo 100 timpų.

Taigi Vištyčio dvarui išviso priklausė aštuonios smuklės, dvi iš jų buvo miestelyje ir dvi degtinės varyklos.

Vištyčio kahalas ir visi žydai bei nuomotojai, kurie nuomojo daugiausia smukle, ir ūkininkai, ir jų jurisdikciniai turi priklausyti Vištyčio dvarui ir seniūnui, išskyrus kriminalines bylas ir taip pat miesto dalykus, kuriuose turi atsakyti prieš Magdeburiją (miesto savivaldybę); kurie varo degtinę, brogą turi atiduoti dvarui. Svaigalų mokestį, šilinginį mokestį už smuklių svaigalų pardavinėjimą, apskrities rinkliavą generalinis nuomotojas turi pristatyti į apskrities pilį.

Dėl ugnies saugumo bravorai ir saldės pastatai turėjo būti šalia miesto. Taigi, Vištyčio miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo labai gerai aprūpinti degtine....

pagal įvairius šaltinius parengė vilkovist

Atnaujinta Pirmadienis, 29 Rugpjūtis 2011 16:18  
Mes turime 96 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6668388
Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

  Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas. Jo teigimu, istoriniuose šaltiniuose įvardijamos dvi savo architektūra išsiskiriančios medinės sinagogos, kurios buvo išpuoštos lietuviškais medžio raižiniais. „Turime tik išlikusią Balio Buračo nuotrauką, kaip atrodė ta sinagoga, kurioje, sakoma, buvo laikoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Pirmosiomis karo dienomis pafrontės miestas Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, todėl sinagogos neišliko“, – aiškina A. Žilinskas.



Banners