VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Menininko confiteor

Email Spausdinti PDF

Photobucket

*** Kokios smingančios esti rudens dienų pabaigos. Ak, smingančos iki skausmo. Nes yra tam tikrų, be galo malonių pojūčių, kurių neapibrėžtumas nė kiek nemažina jų intensyvumo, ir niekas nesminga aštriau už Begalybę. Didelis džiaugsmas yra žvilgsniu paskęsti dangaus ir jūros neaprėpiamybėje.


MENININKO CONFITEOR

Kokios smingančios esti rudens dienų pabaigos. Ak! Smingančos iki skausmo. Nes yra tam tikrų be galo malonių pojūčių, kurių neapibrėžtumas nė kiek nemažina jų intensyvumo, ir niekas nesminga aštriau už Begalybę.

Didelis džiaugsmas yra žvilgsniu paskęsti dangaus ir jūros neaprėpiamybėje. Vienatvė, tyla, nepalyginamas žydrio tyrumas; mažytė burė, virpanti akiratyje, savo mažumu ir savo vienatve pamėgdžiojanti nepagydomą mano būtį; monotoniška bangų melodija, - visi šie daiktai mąsto manimi arba aš mąstau jais (nes svajonių didybėje mūsų aš greitai išnyksta); jie mąsto, aš sakau, bet jie mąsto garsais ir spalvomis, - be įmantrių plonybių, be silogizmų, be išprotavimų.

Tačiau šios mintys ar jos būtų kilę iš manęs, ar prasiveržę iš daiktų, greitai per daug suintensyvėja. Gašlumo energija sukuria nejaukumo ir realios kančios patirtį. Per daug įtempti mano nervai tesukelia rėkiančius ir skausmingus virpėjimus.

Ir dabar dangaus gilumas gąsdina mane; jo skaidris suerzina iki aukščiausio laipsnio. Jūros abejingumas, reginio nekintamumas kelia manyje pasišlykštėjimą...Ak, argi reikia amžinai kentėti ir bėgti nuo grožio? Gamta, negailestingoji burtininke, visad laiminti priešininke, palik mane. Liaukis gundžiusi mano geismą ir išdidumą. Grožio studija yra dvikova, kurioje menininkas pralaimėjimo akivaizdoje rėkia iš siaubo.

Šarlis Bodleras / Charles Pierre Baudelaire

Paryžiaus splinas: maži prozos eilėraščiai

Iš prancūzų kalbos vertė Nyka - Niliūnas

****

Le confiteor de l’artiste


Que les fins de journées d'automne sont pénétrantes! Ah! pénétrantes jusqu'à la douleur! car il est de certaines sensations délicieuses dont le vague n'exclut pas l'intensité; et il n'est pas de pointe plus acérée que celle de l'Infini.

Grand délice que celui de noyer son regard dans l'immensité du ciel et de la mer! Solitude, silence, incomparable chasteté de l'azur! une petite voile frissonnante à l'horizon, et qui par sa petitesse et son isolement imite mon irrémédiable existence, mélodie monotone de la houle, toutes ces choses pensent par moi, ou je pense par elles (car dans la grandeur de la rêverie, le moi se perd vite!); elles pensent, dis-je, mais musicalement et pittoresquement, sans arguties, sans syllogismes, sans déductions.

Toutefois, ces pensées, qu'elles sortent de moi ou s'élancent des choses, deviennent bientôt trop intenses. L'énergie dans la volupté crée un malaise et une souffrance positive. Mes nerfs trop tendus ne donnent plus que des vibrations criardes et douloureuses.

Et maintenant la profondeur du ciel me consterne; sa limpidité m'exaspère. L'insensibilité de la mer, l'immuabilité du spectacle, me révoltent... Ah! faut-il éternellement souffrir, ou fuir éternellement le beau? Nature, enchanteresse sans pitié, rivale toujours victorieuse, laisse-moi! Cesse de tenter mes désirs et mon orgueil! L'étude du beau est un duel où l'artiste crie de frayeur avant d'être vaincu.

Šarlis Bodleras (Charles Pierre Baudelaire

Photobucket

Le Spleen de Paris/Petits Poémes en Prose


Atnaujinta Ketvirtadienis, 11 Lapkritis 2010 19:57  
Mes turime 94 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6521066
Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

  Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas. Jo teigimu, istoriniuose šaltiniuose įvardijamos dvi savo architektūra išsiskiriančios medinės sinagogos, kurios buvo išpuoštos lietuviškais medžio raižiniais. „Turime tik išlikusią Balio Buračo nuotrauką, kaip atrodė ta sinagoga, kurioje, sakoma, buvo laikoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Pirmosiomis karo dienomis pafrontės miestas Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, todėl sinagogos neišliko“, – aiškina A. Žilinskas.



Banners