VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* "Vištyčio išvadavimas" Generolas K. N. Galicinas, 2 dalis.

Email Spausdinti PDF

Photobucket 36-o gvardijos korpuso vadas generolas E. V. Rižikovas į mūšį metė tik vieną 58-ą šaulių pulką, kuris 1944m. spalio 18 d. 12.00 val. ir užėmė Vištytį. Aišku, dėl dar papildomai dviejų mestų į mūšį vokiečių pėstininkų batalionų ir daugiau nei 20 tankų, 36-o gvardijos korpuso vadas generolas E. V. Rižikovas negalėjo pilnai įvykdyti savo užduoties.



Photobucket

 

*** Centre ir kairiame 16-o ir 36–o gvardijos korpusų flange rusai pasiekė nemažų laimėjimų. Jie, pralaužę pirmą ir antrą tarpinį vokiečių gynybos ruožą, pasistūmėjo į priekį 18 km. Per 2 prasiveržimo dienas frontas praplatėjo iki 30 km. Rusai sunaikino 9 vokiečių tankus, 38 artilerijos pabūklus, 66 minosvaidžius, užgrobė 56 įvairaus kalibro pabūklus, 20 minosvaidžių, 150 kulkosvaidžių, 4 tankus, paėmė į nelaisvę 600 vokiečių kareivių ir karininkų.

Kaip paaiškėjo iš vokiečių operatyvinių dokumentų, rusų puolimas nebuvo visiškai netikėtas vokiečiams. Dar spalio 17 dieną vokiečių Armijų grupės “Centras” vadovybė davė nurodymą 3–iai tankų armijai išvesti iš pirmų fronto linijų Tilžės (dabar Sovietskas) rajone vieną tankų korpuso “Germanas Geringas” diviziją ir nukreipti šia diviziją į jos pavaldumą.

Spalio 17 dienos ryte, kai rusų puolimas jau buvo prasidėjęs, trečios tankų armijos vadas gavo įsakymą sutelkti visą korpusą Gumbinės (dabar Gusevas) rajone, tiesiogiai pavedant jį Armijos grupės žinion. Siekdami sustabdyti tolimesnį rusų 11-os Armijos judėjimą, vokiečių karinė vadovybė perdislokavo į numatomą prasiveržimo ruožą papildomas pajėgas iš kitų fronto atkarpų.

Jau spalio 17 d. kartu su vokiečių pėstininkų daliniais kovėsi apie 300 vokiečių tankų ir savaeigių pabūklų. Šioje fronto atkarpoje buvo didinamos ir vokiečių aviacijos pajėgos. Rusų puolimo sėkmė Armijų grupėje Centras buvo traktuojama kaip tiesioginė ir reali grėsmė Gumbinei (dabar Gusevas) ir Insterburgui (dabar Černiachovskas).

Nežiurint sėkmingo rusų kariuomenės puolimo, jiems nepasisekė įvykdyti visų jiems spalio 16–17 dienai paskirtų uždavinių. Rusai nepasieke tiesiogiai TSRS ir Rytų Prūsijos valstybinės sienos - Kapsodžio apylinkėse iki jos teliko truputi daugiau nei vienas kilometras. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, gynybinis vokiečių ruožas įveiktas nebuvo. Rusų puolimo tempas mažėjo nežiūrint visų pastangų.

Pirmų dviejų dienų patyrimas parodė, kad rusai nepakankamai dėmesio skyrė žvalgybai ir vokiečių puolimo veiksmų analizei. To pasekoje rusų 5-a ir 26-a gvardijos divizijos buvo pastoviai užpuldinėjamos paliktų daugybinėse pasalose vokiečių tankų ir motorizuotų pėstininkų dalinių. Rusai neįvertino savo žvalgybos pranešimų, kad į pietryčius nuo Virbalio yra vokiečių tankų dalinių.

Nemažai trūkumų buvo rusų tankų dalinių panaudojime. Atskiruose fronto ruožuose rusų pėstininkai atsiliko nuo tankų, kurie atitolę nuo pėstininkų prarasdavo sąveiką su pėstininkais, susidurdavo su artilerijos ugnimi ir vokiečių tankais, patirdami didelių nuostolių. Daug trūkumu buvo 8-e gvardijos šaulių korpuse, kas leido vokiečiams laiku atsitraukti ir užimti tarpines gynybines pozicijas.

Rusų vadai ne visada sugebėdavo reikiamu galingumu išvystyti puolimą iš gilumos, silpnai išnaudojo antrojo ešelono galimybes. Vietoj to, kad įvesti į mūšį visą 18-ą gvardijos diviziją (antraji eselona), 36-o gvardijos korpuso vadas generolas E. V. Rižikovas į mūšį metė tik vieną 58-ą šauliu pulką, kuris 1944m. spalio 18 d. 12.00 val. ir užėmė Vištytį. Aišku, dėl dar papildomai dviejų mestų į mūšį vokiečių pėstininkų batalionų ir daugiau nei 20 tankų, 36-o gvardijos korpuso vadas generolas E. V. Rižikovas negalėjo pilnai įvykdyti savo užduoties.

Be abejo, visa, pilnai mesta į mūšį, 18-a gvardijos šaulių divizija būtų sugebejusi pakeisti susiklosčiusią padėtį kairiame Armijos flange rusų naudai ir tokiu būdu sutriuškinti vokiečius. Mūšio metu rusų 8-e gvardijos šaulių korpuse tarp tankų ir artilerijos nebuvo užtikrinta reikiama sąveika. Šaulių junginiai nesugebėdavo laiku pasinaudoti sėkmingomis tankų atakomis. Pavyzdžiui, rusų 11-a šaulių divizija, kuri per vieną mūšių dieną, nesutikdama jokio vokiečių pasipriešinimo, sugebėjo pasislinkti link Rytų Prūsijos sienos tik 3 kilometrus.

Keletas sakinių apie 11-os gvardijos Armijos kaimynus - 5-ąją Armiją. 5-oji Armija pradėjo puolimą kartu su 11-ąja Armija ir pralaužė priešo gynybą 10 kilometrų pločio fronte. Per 2 puolimo dienas 5-oji Armija pasislinko į priekį 11–16 kilometrų ir tesė puolimą jau Rytų Prūsijoje. Baigiantis spalio 17 dienai 5-os Armijos daliniai priartėjo prie linijos Baragellen (?) – Svigupėnai (?)Bajorai. Spalio 17 dieną 9 val. 50 min. po 65 minučių artilerijos ugnies paruošimo į puolimą pietvakarių kryptimi (Vižainis-Pšeroslis) perėjo 31-os Armijos 71-as šaulių korpusas. 31-os Armijos puolimas pietvakarių kryptimi nukrypo nuo pagrindinės fronto puolimo krypties (Stalupėnai, Gumbinė) 30–40 km. Perėję į puolimą Vižainio kryptimi ir įveikę įnirtingą vokiečių pasipriešinimą 71-ojo šaulių korpuso daliniai pasislinkdavo į priekį 8 km. ir išėjo į ruožą: Kauniškiai-Mašutkinai-Kreivėnai.

Bus tęsinys

1 dalis

Parengta pagal I. Galicino knygąMūšiuose Rytų Prūsiją

setstats 1

 

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Sausis 2015 09:11  
Mes turime 33 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6923111
Pažintis su Himalajais Vištytyje

  Kodėl Himalajai Vištytyje? Ar yra sąsajų su šventomis Himalajų kalnų vietovėmis ir kalvotuoju Sūduvos kampeliu? Kuo ypatingi Himalajai, kad mūsų popietės viešniai Rūtai Baškytei nepakako apsilankyti juose vieną kartą, padaryti stulbinančio grožio fotografijų ir keliauti kur nors kitur. Kodėl tas kraštas taip traukia sugrįžti?



Banners