VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Miestelio žydų kapinės

Email Spausdinti PDF

Senosios žydų kapinės (First Jewish Cemetry) turėjo būti į pietus nuo Naujųjų kapinių ir šiapus Vidupio, taigi netoli Sinagogos. Kapinės yra miestelio vakarinėje dalyje, 480 m. į vakarus nuo kelio į Kybartus, prie Rusijos-Lietuvos sienos. Tiksliau - Kalno gatvės dešinėje pusėje, ant nedidelio kalnelio į vakarus nuo Sinagogos. Kapinės užima apie 0.68 ha plotą. 1998 gruodžio 30 d. kapinės buvo įtrauktos į Kultūros paveldo registrą; registro numeris L 904.


Miestelio žydų kapinės

Nuo XIV a. (kai kuriais duomenimis - nuo Mindaugo laikų) Lietuvoje įsikūrę žydai paliko gilų pėdsaką šalies istorijoje. 1923m. duomenimis žydai sudarė 22 procentus visų Lietuvos gyventojų. Tokiuose miesteliuose kaip Vištytis, Virbalis, Pilviškiai, Vilkaviškis žydai sudarė net 70 procentų visų gyventojų.

Jie buvo sukūrę bendro gyvenimo tradicijas - turėjo savo mokyklas, sinagogas, kapines, bankus, savo verslą ir prekybą. Po tragiško šios tautos likimo žydų gyvenimo ir papročių istorija liko tik nuotraukose, knygose ir žmonių prisiminimuose.

Dabar daugiau yra akcentuojamas holokaustas, daugiau žinoma apie šios tautos genocidą nei apie kultūrines, religines, ekonomines Lietuvos žydų tradicijas.

Yra žinoma, kad 1589m., tai yra netrukus po magdeburginių savivaldos teisių suteikimo Vištyčiui 1570m. Vištyčio seniūnas Kristupas Jesmanas skyrė vietą žydų kapinėms ir privilegiją sinagogai statyti.

Senųjų žydų kapinių neišliko, matomai idealiai tinkamų formų akmeniniai antkapiai buvo panaudoti vietinių pastatų pamatų statybai. Daug lėmė ir gamtinės sąlygos. Prieš karą žydų kapinės buvo aptvertos akmenine siena, tačiau pasakojama, kad per II pasaulinį karą vokiečiai išpardavė akmeninius antkapius vietiniams gyventojams.

Naujosios kapinės vis dar yra išlikę prie sienos su Rusija, į kurios teritoriją net buvo galima įžengti, einant pačiu kapinių pakraščiu. Kapinės yra miestelio vakarinėje dalyje, 400 m. į vakarus nuo kelio į Kybartus, prie Rusijos-Lietuvos sienos. Jos užima apie 0.92 ha plotą. 1998 12 30 šios kapinės įtrauktos į Lietuvos Kultūros paveldo registrą, registro numeris L 903.

Būdavo, kad laidotuvių metu vaikai nepastebėti prasmukdavo į šalia kapinių esantį tankų mišką, bet jau Vokietijos pusėje ir tokiu būdu slaptai aplankydavo savo giminaičius tuometinėje Rytų Prūsijoje.

Štai ką rašo apie Senąsias žydų kapines Bertas Oppenheimas, apsilankęs Vištytyje 1994m.:
" Naujose kapinėse kai kurie antkapiai buvo gerai išsilaikę. Mes suradome tris gerai išsilaikiusius Oppenheimų šeimos antkapius.

Aš esu įsitikinęs, kad tai yra mūsų šeimos antkapiai. Pirmas - tai Chiam'o Oppenheim'o, kuris galėjo būti neemigravusio Baruch sūnumi, dukros Rashiel Leah antkapis. Antrasis antkapis - tai Itzchak, Tzvi Oppenheimo sūnaus, antkapis. Ant jo parašyta: " Brangusis Tėve, palaimink čia palaidoto žmogaus ... sielą ". Trečiasis antkapis - tai Sarah Beila, kurią palaidojo jos tėvas Oppenheimas, antkapis. Šio antkapio užrašai buvo labai išblukę ir įrašai hebrajų kalba buvo visiškai neįskaitomi ".

Dabar link Naujųjų žydų kapinių galima patekti sukant keliuku į dešinę prieš pat įvažiuojant į Vištytį nuo Kybartų pusės. Tačiau įvažiavus į keliuką, Jus pasitiks štai toks ženklas, ant kurio užrašyta:

"STOP. Valstybės sienos apsaugos zona. Įvažiavimas arba įėjimas tik su valstybės sienos apsaugos tarnybos išduotu leidimu."

Tokių ženklų, keliaujant po Vištyčio apylinkes, galima sutikti labai dažnai. Nuotraukoje labai gerai matomas vištytiečio automobilis šiuo keliuku privažiavęs prie pat kapinių iš rytų pusės, kur ganosi jo karvės ar kiti gyvuliai.

Be abejo, šis žmogus turi ir reikiamus leidimus bei kitus dokumentus. Siena yra stebima iš keli kilometrai nuo čia esančio pasieniečių stebėjimo bokšto, tačiau abejotina ar iš tokio atstumo gerai yra matomi sienos pažeidėjai ar kiti šioje zonoje esantys žmonės...

Senosios žydų kapinės (First Jewish Cemetry) turėjo būti į pietus nuo Naujųjų kapinių ir šiapus Vidupio, taigi netoli Sinagogos. Kapinės yra miestelio vakarinėje dalyje, 480 m. į vakarus nuo kelio į Kybartus, prie Rusijos-Lietuvos sienos. Tiksliau - Kalno gatvės dešinėje pusėje, ant nedidelio kalnelio į vakarus nuo Sinagogos. Kapinės užima apie 0.68 ha plotą. 1998 gruodžio 30 d. kapinės buvo įtrauktos į Kultūros paveldo registrą; registro numeris L 904.

Štai ką rašo apie Senąsias Žydų kapines Bertas Oppenheimas, apsilankęs Vištytyje 1994m.

" Senosios kapinės ant kalvos arčiau miestelio buvo visiškai sunykę. Tačiau žemė šioje vietoje yra apsaugota - čia negalima nei užsiimti žemdirbyste nei statyti pastatus. Ir jei ne miestelio gyventojas kurį mes sutikome savo kelyje ir kuris mums parodė Senųjų kapinių vietą ant kalnelio, mes būtumem jų neradę. Jis parodė ranka kapinių vietą ir mes pradėjome kilti į kalnelį.

Čia radome akmeninių antkapių likučių su hebrajiškais užrašais, kurių mums nepavyko perskaityti. Aš įsivaizdavau, kad tai galėjo būti Baruch, Saloman, Benjamin, Samuel ar jų žmonų kapų antkapiai, bet mes niekada to tikrai nesužinosime...".

Vienu metu siena su Vokietija ėjo tiesiai per kapinių vidurį ir Vištyčio ežerą.

Sinagoga

Žydai vištyčiokai

Mūsų vizitai Vištytyje 2000 ir 2003 vasarą [anglų kalba]

Kelionė į Vištytį 2005 [Howard Sandys] [anglų kalba]


Atnaujinta Pirmadienis, 07 Vasaris 2011 17:39  
Mes turime 30 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6668321
Mano ašara pasauly niekada neišdžius…

Gerai atsimenu tą 1948-ųjų gegužės 22-ąją…Vėlų vakarą NKVD kareiviai ir jiems talkinantys stribai pabeldė į mūsų duris. Nelaukėm, bet žinojom, kad ateis.Mano seserys Danutė ir Skaistė turėjo draugų – stribų, kurie perspėjo, patarė nenakvoti namie. Tėvas jau buvo suruošęs maisto atsargų, kurias būtų galima vežtis: grūdų, lašinių, taukų puodynę… Tos ilgos laukimo ir nerimo dienos slinko labai lėtai…Netrukus pasklido dezinformacija, kad šių paprastų kaimiečių, ūkininkų, kurie, jų manymu, gali trukdyti kolektyvizacijai, pavasarį dar neveš – leis apsėti laukus. Veš rudenį – kad būtų kuo sunkesnės sąlygos. Tėvas patikėjo: išpylė grūdus, juos išvėdino – tikėjosi dar pusmetį ramiai pagyvent…



Banners