VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Vištyčio apylinkų kordonai

Email Spausdinti PDF

Tikriausiai pasienio kordonai [pasienio užkardos] aplink Vištytį, t.y. išilgai Rusijos - Prūsijos sienos, pradėjo kurtis po 1807 m. Užnemunės kraštas ir Suvalkija taip pat buvo perėje į carinės Rusijos imperijos sudėtį. Vištyčio kordonai, panašiai kaip ir Kauno fortai, buvo statomi po 1795 m.. Prieš tai visa Užnemunė (kairiajame Nemuno krante) nuo 1795 m. iki 1807 m. buvo Rytų Prūsijos sudėtyje. Kordonų tikslas buvo sienos stiprinimas ir pasienio zonų kontrolė.



Vištyčio apylinkų kordonai

Tikriausiai kordonai (pasienio užkardos) aplink Vištytį, t.y. išilgai Rusijos - Prūsijos sienos, pradėjo kurtis po 1807 m., kai Užnemunės kraštas (ir Suvalkija taip pat) perėjo į carinės Rusijos imperijos sudėtį (panašiai kaip ir Kauno fortai buvo statomi po 1795 m.).

Prieš tai visa Užnemunė (kairiajame Nemuno krante) nuo 1795 m. iki 1807 m. buvo Rytų Prūsijos sudėtyje. Kordonų tikslas buvo sienos stiprinimas ir pasienio zonų kontrolė.

1916 m. žemėlapiuose matome, kad tuo laiku kordonai buvo Rėčiūnuose, Vištytyje, prie Mariviliaus, Čižiškėse ir Varteliuose (Bakšiškėse). Jie būdavo išdėstomi maždaug kas 2 - 3 - 5 km, priklausomai nuo pasienio reljefo, kelių ir pasienos atkarpos sudėtingumo.




Kur kordonas buvo Vištytyje tiksliai pasakyti negalima. Jis sprendžiant iš žemėlapio galėjo būti maždaug toje vietoje kur dabar gyvena Jungaitis, Pievų gatvėje (netoli buvusios sinagogos) arba kazkur netoli naujųjų žydų kapiniu.

Kur buvo kiti kordonai gerai matoma is žemėlapių. Marivilio ir Čiziškių kordonų vietose yra kiek man žinoma išlikę ir pastatų pamatai. Ypač gerai tai matosi Marivilio kordono vietoje - aukštesnėje vietoje išlikę pamatų dideli akmenys. Esu tą vieta ir nufotografavęs, nes is ten atsiveria puiki ežero panorama/vaizdas, kurį šiek tiek užstoja paežerės krūmai.

Prasidejus antram pasauliniam karui 1941 m. šie visi kordonai, išskyrus Marivilio, minimi ivairiuose šaltiniuose ir prisiminimuose ypač Didžiojo Tėvynės karo pradžioje 1941 m. birželio 22 d.

Čižiškių kordonas



1941 m. Čižiškių užkardos įsikūrusios prie pagrindinio kelio į Vištytį viršininkas buvo N. Jermakas, o politrukas - I. Žukas. Kai prasiveržę pro Vartelių užkardą vokiečiai judėjo link Vištyčio pasieniečiai prisileidę kiek galima arčiau juos sutiko ugnimi. Septyni pasieniečiai ir jų vadai žuvo iš karto. Pagal "Vištytis 1941 - 1945 metais".


Vištyčio kordonas

1941 metais Vištytyje taip vadinamame "Monipolyje (buves dviejų aukštų mūrinis pastatas Vytauto gatveje, kur dabar stovi vienas is keturbučių) buvo įsikūrusi 1 - oji psienio komendantura, į ją įėjo 1-oji, 2-oji, 3-ioji ir 4 - oji linijinės užkardos ir 1- oji kovinio laidavimo užkarda (matomai tai buvę Marivilio, Čižiškių ir Vartelių (Bakšiškių) kordonai.

1941m. birželio 22d. 4 val. ryto pirmasis sviedinys paleistas nuo Grossen Kalweitschen (Didžiųjų Kalvaičių) aukštumų pataikė į buvusį valsčiaus bankelio pastatą (kur dabartinis Mudričenkų namas), nedidelį namelį stovėjusį greta Ugniagesių salės. Šio namo gyventoja tapo pirmąja vokiečių invazijos auka.
Pasienio komendantūros štabas, įsikūręss buvusio "monopolio" name, pirmasis sureagavo į tai. Komendantas Jevgenijus Devidas, politrukai M. Kokorinas ir Zotovas organizavo gynybą ir pirmieji pasipriešino vokiečių puolimui.

Vokiečiai ir skaičiumi ir ginkluote pranoko nedideles rusų pasienio komendantūros jėgas. Neatlaikę vokiečių puolimo, pasieniečiai kaudamiesi traukėsi. Įnirtingai priešinosi 4 pasieniečiai vadovaudami politruko Zotovo. Pasieniečiai buvo priversti pasitraukti į vokiečio Ginterio sodybą. Į vokiečių reikalavimą pasiduoti rusų pasieniečiai atsakė automatų ugnimi.

Jiems net pavyko granatomis susprogdinti mašiną su vokiečių kareiviais. Tačiau esant nevienodoms jėgoms, rusų pasieniečiai vienas po kito žuvo. Zotovo vardu sovietmečiu buvo pavadinta viena Vištyčio gatvė. Dabar šiai gatvė vadinasi Šaltalankio gatve (tekste buvo rasoma Juozapaviciaus, bet tai klaida, ji buvo Kosmonautu seniau). Susidųrę su netikėtai puolusiais vokiečiais, žuvo ryšininkų būrio vadas leitenantas V. Kovaliovas, ryšininkas F. Pčiolkinas, leitenantas S. Kazarinas ir daugelis kitų paprastų rusų pasieniečių.






Rėčiūnų kordonas




1941 metai. Mažiau nei kilometras skyrė Reicho sieną nuo to nedidelio primityvaus apkaso iš kurių vokiečiams pasipriešino Rėčiūnų užkardos pasieniečiai. Kainavęs daugiau nei 100 vokiečių kareivių gyvybių mūšis prie Rėčiūnų užkardos truko ilgiau, nei 8 valandas. 23 pasieniečiai tarp jų ir vadų žmonos liko tame apkase, kurį gynė kapitono Ščetino pasieniečiai.

Vartelių (Bakšiškių) kordonas





Sunkiausias smūgis karo pirmosios dienomis teko Vartelių užkardai. Ji buvo įsikūrusi ant kalno, ten kur seniau stovėjo Vartelių pradinė mokykla (žemėlapyje visai kitoje vietoje - labiau į pietus, Bakšiškių km). Užkardai vadovavo leitenantas N. Broika, politrukas leitenantas I. Dergunovas, politruko pavaduotojas V. Piroženka. U
žkardos politrukas, jo pavaduotojas, viršila K. Semionovas, pasienietis Briuchonenka žuvo nelygioje kovoje.


Marivilio kordonas





Ypač gerai tai matosi Marivilio kordono vietoje - aukštesnėje vietoje išlikę pamatų dideli akmenys. Esu tą vietą ir nufotografavęs, nes is ten atsiveria puiki ežero panorama/vaizdas su miesteliu, kurį šiek tiek užstoja paežerės krūmai.

Šioje foto ir matosi ta vieta kur mano manymu buvo Marivilio kordonas.




parenge vilkovist

Atnaujinta Pirmadienis, 07 Vasaris 2011 18:04  

Banners