VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Pasieniu nuo Kybartų iki Vartelių

Email Spausdinti PDF

Iš Kybartų į Vištytį pasieniu eina platus vieškelis, kuriuo dar iki rugsėjo 3 d. buvo palaikomas susisiekimas autobusais. Čia pasienyje daugiausia gyvena evangelikai, ūkiai dideli, trobos gražios, išvaizdžios. Vokietijojos pusėje ūkiai stambūs, laukuose neartos ražienos, bulvės dar nekasamos ir daržovės nevalomos. Nematyti jokio žmogaus, net ir galvijų, kaip šioje pusėje. Artėjant prie Vištyčio privažiavau kalniuką, kuriame pastatytas Didžiajame (I pasauliniame) kare žuvusiems atminti paminklas.




*** Karas Kybartų nuotaikos nepakeitė. Nors miestas ir netoli bombardavimų sienos, tačiau visi ramiai dirba savo darbus. Kybartuose išlipęs iš žydo „pavados“ sutikau daug svetimų veidų. Aišku tai smalsuoliai, atvykę iš Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio ir kitų miestu pažiūrėti „pasieniu šturmuojančios vokiečių kariuomenės“. Tačiau deja nei man nei šiems smalsuoliams nepavyko pamatyti nė vieno vokiečių kareivio.

Per pereinamąjį punktą su sienai pereiti kortelėmis laisvai leidžiama vykti į abi puses. Vieno vietos valsčiaus pareigūno teigimu anapus sienos esąs Eitkūnų miestelis visai ištuštėjęs. Dauguma gyventojų išvažinėję į kaimus, vyrai mobilizuoti - belikę moterys, seniai ir vaikai. Kaip žinoma, vasaros metu Vokietijoje yra išėjusių daug mūsų darbininkų žemės darbų dirbti. Dauguma jų jau grįžo, bet dalis ir dabar ten dirba.

Teko matyti būrelį mūsų darbininkų atėjusių prie sienos. Pereiti į mūsų pusę bijo, nes žino, kad apskrities viršininkas nubaus, o be to, ir iš vokiečių pusės yra sunkumų sieną pereiti. Šiaip Kybartuose visur, kaip ir anksčiau, verda darbai, žmonės linksmi, ramūs, saugūs, bet viskam pasiruošę.

Iš Kybartų į Vištytį pasieniu eina platus vieškelis, kuriuo dar iki rugsėjo 3 d. buvo palaikomas susisiekimas autobusais. Čia pasienyje daugiausia gyvena evangelikai, ūkiai dideli, trobos gražios, išvaizdžios. Vokietijojos pusėje ūkiai stambūs, laukuose neartos ražienos, bulvės dar nekasamos ir daržovės nevalomos. Nematyti jokio žmogaus, net ir galvijų, kaip šioje pusėje.

Artėjant prie Vištyčio privažiavau kalniuką, kuriame pastatytas Didžiajame (I pasauliniame) kare žuvusiems atminti paminklas. Šiose vietose tuo laiku vyko dideli mūšiai. Pozicijos ėjo iš rankų į rankas, sako – visi šie kalneliai rusų krauju permirkę. Ir vieni ir kiti nenorėjo užleisyi šių kalnelių, nes toliau į rytus eina lygumos, kuriose neįmanoma geriau įsitvirtinti. Dabar šie prieš 25 metus (1916 m.) buvę priešai ramiai sau ilsisi broliškuose kapuose mūsų tėvynėje.

Vištytis guli prie pat Vištyčio ežero, kurio tik dalis Lietuvai priklauso. Juo eina mūsų siena su Vokietija. Dešinėje pusėje ežero yra pereinamasis punktas, kuriuo susisiekimas labai apmiręs. Vištytyje prie vieno namo statybos užkalbinau darbininkus apie karą. Jie pasakoja, kad karas tai griaunančios kultūros vaisius, kuris tik per ilgus metus įgyvendintas per karą būva pražudytas. Kas link dabartinio karo, tai sako reikia būti neutraliems, pažaboti save ir laukti dienos kada karas baigsis, - pasakoja Didžiojo karo dalyvis darbininkas.

Iš Vištyčio ligi Vartelių yra 12 km. (8 km.). Kelias eina vieno kilometro pasienio juosta. Pasienis iš mūsų pusės saugomas policininkų, kaip ir visada. Vartelių kaimas, tai riba tarp Vokietijos ir Lenkijos, čia sueina trijų valstybių sienos. To kaimo nekurių ūkininkų laukai taip pat išsidarkę į svetimą teritoriją. Nenuostabu, kad vienas arklys to pačio ūkininko ganosi Lietuvos, antras Vokietijos, o trečias Lenkijos valdomoj teritorijoj.

Visų noras yra išlikti karo nepaliestais. Bet baimės nejaučiama. Kalbėjau su viena darbininke ketvirtą porą kojinių beneriančią. Girdi, vyras ir sūnus jau galėjo tuoj pašaukti išeiti, ji pati norėtų bent bulves kariuomenei skusti...Šiaip į šiaulių eiles susirašė visi pajėgesnieji, kurių mobilizacija jau nebepaliestų. Vakarais pasienyje skamba balsingos šiaulių sutartinės.

J. Tam. [1941 metai]

Atnaujinta Pirmadienis, 07 Vasaris 2011 18:27  
Mes turime 28 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6865773
Konkursą vainikuoja šventė

    Į skaitymo skatinimo akciją, raginusią įvairaus amžiaus vaikus skaityti kuo daugiau ir skaičiuoti perskaitytus puslapius, įsitraukė 29-ių rajono bibliotekų jaunieji skaitytojai. Aktyviausieji buvo iš Gražiškių, Virbalio, Gudkaimio, Vištyčio, Kybartų, Piliakalnių, Serdokų ir Vilkaviškio viešosios bibliotekos. Trečiame konkurso etape varžėsi 158 dalyviai. Tie, kam pavyko per mėnesį (nuo kovo 24 d. iki balandžio 19 d.) perskaityti daugiausiai puslapių, ir buvo pakviesti į konkurso trečio etapo nugalėtojų apdovanojimo renginį. Jaunuosius skaitytojus, jų tėvelius, bibliotekininkes sveikino Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė Vilija Gilienė, konkurso eigą apžvelgė Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Gitana Pumerytė-Vosylienė, o Seimo narys Kęstutis Smirnovas savo sveikinimus palydėjo dovanomis.


Banners