VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Jono Basanavičiaus bareljefo istorija

Email Spausdinti PDF

Photobucket Pasirodo, kad minėtasis bareljefas nebuvo sudaužytas ar užkastas į žemę, bet kažkokiu būdu patekęs į vištytiečio Felikso Kalinausko rankas. Po karo dabartinėje Mokyklos gatvėje jis buvo pasistatęs gyvenamąjį namą ir tvartelį. Vištyčio miestelis daug nukentėjo per karą, sugriauta nemažai pastatų. Ne vienas vištytietis statėsi namus ant senųjų pamatų. Taip padarė ir Feliksas Kalinauskas: namas išaugo ant buvusio žydo namo pamatų. Ką buvo pasistatęs vėliau F. Kalinauskas pardavė Gicevičiams. Genovaitė ir Juozas Gicevičiai nutarė sodybą praplėsti.


Jono Basanavičiaus bareljefo istorija

Atstatant Vištyčio Nepriklausomybės paminklą (>>) prie obelisko buvo pritvirtintas vienintelis išlikęs iš prieškario laikų bareljefas - tai Jono Basanavičiaus (>>). Bareljefas Vytauto Didžiojo biustas, Vytis ir A. Smetonos bareljefas buvo pagaminti iš naujo.

Pasirodo, kad minėtasis bareljefas nebuvo sudaužytas ar užkastas į žemę, bet kažkokiu būdu patekęs į vištytiečio Felikso Kalinausko rankas. Po karo dabartinėje Mokyklos gatvėje jis buvo pasistatęs gyvenamąjį namą ir tvartelį.

Vištyčio miestelis daug nukentėjo per karą, sugriauta nemažai pastatų. Ne vienas vištytietis statėsi namus ant senųjų pamatų. Taip padarė ir F. Kalinauskas: namas išaugo ant buvusio žydo namo pamatų. Ką buvo pasistatęs vėliau F. Kalinauskas pardavė Gicevičiams. Genovaitė ir Juozas Gicevičiai nutarė sodybą praplėsti.

Gyvenamąjį namą apmūrijo plytomis, tvartelį nugriovė ir statėsi erdvesnį. lr štai begriaunant rado tvartelyje įmūrytą J. Basanavičiaus bareljefą! Gicevičiai, kitaip negu ankstesnis šeimininkas, suprato šio radinio reikšmę. Bareljefą padėjo į saugią vietą - į sandėliuką ant lentynos, kur jis ramiai išgulėjo iki Atgimimo laikų.

Prasidėjus Atgimimui, visoje Lietuvoje buvo atstatinėjami okupantų nugriauti paminklai. Kunigo Kazimiero Montvilos iniciatyva miestelio parke vėl "atgijo" Nepriklausomybės paminklas (>>). Tada Genovaitės ir Juozo Gicevičių šeimos išsaugotas tautos patriarcho J. Basanavičiaus bareljefas ir sugrįžo į savo vietą.

Genovaitės Gicevičienės pasakojimą užrašė mokytoja
Birutė Mardosaitė (>>) 2000 m. birželio mėnesį.

Atnaujinta Ketvirtadienis, 01 Rugsėjis 2011 17:06  
Mes turime 29 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7313742
Lietuvos miesteliuose nebėra kam gyventi

   Miesteliai yra nepaprastai išpuoselėti, bet juose nebėra kam gyventi. Jeigu gatvė vadinasi Našlių gatve, užuot vadinusis kokios nors Birutės gatve, nes joje septyniolika namų, kur gyvena po vieną našlę... O vaikai šluosto užpakalius svetimiems. Jie nenori čia dirbti. Jie nemyli.  Tuščia vieta niekada nebus. Lietuvių nebus – Bus kinai ar dar kokie nors arabai. Pas mus puikus klimatas, mes neturime didelių stichinių nelaimių. Mes liksime tik kaip gentis. „Mūsų miesteliai“ bus tos buvusios lietuvių genties paminklas.


Banners