VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* 1941m. birželio 22 diena - karo pradžia

Email Spausdinti PDF

1941m. birželio 22 diena - karo pradžia. Kelio Marijampolė - Gumbinė (dabar Gusevas) sankryža link Vištyčio. Rodyklėse matomi užrašai "Vištytis 20 km." ir "Virbalis 3km.". Nuotraukoje - "Renault UE" tipo tanketės, kurios buvo naudojamos vokiečių pėstininkų divizijose kaip artilerijos pabūklų vilkikai. Šiame rajone antrojo pasaulinio karo pradžioje puolė iškart keturios vokiečių pėstininkų divizijos. Viena iš jų, o būtent vokiečių 121-oji prieštankinė divizija, veikė kaip tik šia kryptimi. Vieno iš 121 pėstininkų divizijos pulkų 121 prieštankinis divizionas (arba kuopa) matomas šioje nuotraukoje.


*** 1941 m. birželio 22 diena - karo pradžia. Kelio Marijampolė - Gumbinė (dabar Gusevas) sankryža link Vištyčio. Rodyklėse matomi užrašai "Vištytis 20 km." ir "Virbalis 3km.". Nuotraukoje - "Reno UE" tipo tanketės, kurios buvo naudojamos vokiečių pėstininkų divizijose kaip artilerijos pabūklų vilkikai.

Šiame rajone antrojo pasaulinio karo pradžioje veikė iškart keturios vokiečių pėstininkų divizijos. Viena iš jų, o būtent vokiečių 121-oji prieštankinė divizija, veikė kaip tik šia kryptimi. Vieno iš 121 pėstininkų divizijos pulkų 121 prieštankinis divizionas (arba kuopa) matomas šioje nuotraukoje.

*** Apie tą sankryžą. Čia didesnis žemėlapis - pasamprotaukim, kurioje vietoje galėjo būti tokia sankryža, iš kurios iki Virbalio centro (rotušės, bažnyčios, turgaus arba pašto) būtų 3,5 km, o iki Vištyčio centro - 20 km? Nepamirškim, keliai Kybartai - Vištytis ir Virbalis - Vištytis po karo buvo rekonstruoti, iš Kybartų į Vištytį, sprendžiant pagal senus kelių žemėlapius, buvo 23 km. O dabar, iš seniausios Kybartų sankryžos - "tik" 22 km. Rausvai pažymėjau tris, mano nuomone, įmanomas vietas. Labiausiai įtikėtina sankryža pažymėta papildomu raudonu tašku. Dar įdėsiu detalesnį prieškarinių keliukų žemėlapį, o šitas labiau tinkamas įvertinti bendrą situaciją - sankryža turi būti netoli Virbalio, kelias turi eiti į VIŠTYTĮ!

*** Keliukas "vakarai-rytai" pro buvusį Navadolės dvarą yra dar ir dabar, o jo sankryža (viena iš įtikėtinų) su Virbalio keliu gan įdomi - ten netoliese dar galima rasti išlikusių kelią (sankryžą?) žymėjusių gelžbetonio stulpelių. Tai būtų rimto kelio ir rimtos sankryžos požymis. Rašau tai todėl, kad man visą laiką kėlė itarimą didelės ir gražios lietuviškos rodyklės. Ar galėjo būti tarpukario Lietuvoj (kaip mums mokykloj aiškino - atsilikusioj, nuskurdusioj tokios rodyklės ten, kur dabar tik menki šunkeliai? Tėtis, ar seneliai galėtų tai pakomentuoti? Ar buvo tuose kraštuose vietinių kelių rodyklės? Kam jos buvo reikalingos - juk svetimų keliautojų ten nebuvo, o vietiniai viską ir taip gerai žinojo...
Maniškių aiškinimai buvo labai nepatikimi...

Ir dar vienas momentas - į Virbalį nuo pat seniausių laikų ir iki pat karo Vištyčio, Kaupiškių, Matlaukio, Kybeikių gyventojai nevažiuodavo pro Kybartus, o važiuodavo tiesiai - senuoju Virbalio keliu. Kybartuose iki 1918 nebuvo katalikų parapijos, o katalikų kapinės atidarytos tik po 1945 metų. Visi katalikai buvo laidojami Virbalyje, o ir kitų reikalų ten būdavo -Virbalis buvo didelis miestas (pagal gyventojų skaičių, nes jo plotas tada buvo net kiek mažesnis, nei dabar).

Taip darydavo ir mano seneliai tarpukariu, ties Kybeikiais iš vieškelio pasukdavo dešinėn, tiesiai į Virbalį. Todėl kelio Kybeikiai-Virbalis sankryža su nuo sienos ateinančiais keliukais irgi labai įtikėtina - tai tikrasis kelias Virbalis-Vištytis, jame tikrai galėjo būti tokios rodyklės.

Kelias pro Navadolę eina į Karklupėnus ir Šakius, tik po to galima zigzaguoti į Vištytį, o kelias pro Vaišvilus - į Pajevonį (parapijos centras), o tik po to į Vištytį...

Atkreipkit dėmesį ir į tai, kaip vokiečiai ten galėjo patekti žygiuodami nuo sienos (žalios linijos). Manau, kad sieną jie kirto daugelyje vietų ir ėjo plačiu frontu, ne tik pagrindiniais plentais ties Kybartais ir Vištyčiu.

Žemėlapyje santrumpa "Kord." reiškia toje vietoje buvusią pasieniečių būstinę - kordoną. Pasieniečių įgula ten buvo ir 1941 metais, įvyko mūšis. Caro laikų tvirtas kapitalinis pastatas gerai tiko gynybai. Kada pastatas buvo sugriautas, karo pradžioj, ar pabaigoj - nežinau. Bet puolantys vokiečiai tikrai negalėjo palikti to kordono sau užnugaryje, darom išvadą - pro ten į rytus tikrai ėjo kovinis dalinys.

Kol kas negaliu tvirtai pasirinkti varianto - iki šiandien labiau buvau už Vaišvilų sankryžą, o šįvakar suabejojau - reikia ieškoti tos vietos tarp Kybeikių ir Virbalio, o ten dar nebuvau...

*** Buvau toje vietoje kur mano manymu yra sankryža kur matosi vokiečių judėjimas į Lietuvą. Toji vieta yra nuo Virbalio 4.4 km.nors Virbalis prieš kara buvo labiau išsiplėtęs nei dabar. Pagal seną užrašą neatitinka atstumo.

Važiuodamas šio keliu link virbalio radau įdomų paminklinį akmenį. Klausiau vietinės moters, tai sakė, kad jis pastatytas rusų kariams. Reiškia, kad netoliese vykę mūšiai. Tas kalnas apsodytas beržais.

šaltinis ---> ]] ][ http://www.antraspasaulinis.net/e107_plugins/content/content.php?content.878.40

Atnaujinta Pirmadienis, 07 Vasaris 2011 21:14  
Mes turime 24 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6864655
Sena gaisrinė mašina užgeso lemtingu momentu

 

  Šeštadienį pavakariais Vištyčio gyventojai A. Juozapavičiaus gatvėje virš Gintauto Balčiūno namo išvydo liepsnas. Kažkas nuskubėjo informuoti vos už kelių šimtų metrų esančią Vištyčio ugniagesių komandą, kiti puolė skambinti Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu. Tačiau į gaisrą išsiruošusius gelbėtojus užklupo bėda: užgeso jų automobilis. Tuoj po nelaimės internete pasirodė vaizdai, kaip priešgaisrinę autocisterną stumia visas būrys jaunimo. Vis dėlto gyventojų padedami užvedę automobilį Vištyčio ugniagesiai netrukus buvo nelaimės vietoje ir pirmieji pradėjo gesinti ugnį. Po kurio laiko atvyko ir autocisternos iš Kybartų, Gražiškių, Vilkaviškio.


Banners