VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Kuo buvo vyskupas Valančius žemaičiams, tuo suvalkiečiams - Petras Kriaučiūnas

Email Spausdinti PDF

Po 10 metų Petras Kriaučiūnas grįžo į Marijampolę. Imasi advokatūros, bet šis darbas jam nepatiko. ,,Skaudu žiūrėti, kaip dėl politikos, dėl prielankumo ar gražaus žodžio laužoma teisybė" - sakė jis. Bet ir čia jis stengėsi, kiek pajėgdamas, pasitarnauti savajai tautai. Varšuvos apygardos mokslo globėjui jis pateikė platų memorandumą, įrodinėdamas lietuviškos spaudos reikalingumą. Reikia manyti, kad jo pastangos nebuvo veltui. Pagaliau 1906m. P. Kriaučiūnui leidžiama Marijampolės gimnazijoje dėstyti lietuvių kalbą. Su jaunatvišku užsidegimu jis vėl skiepija tėvynės meilę mokinių širdyse.



Kuo buvo vyskupas Valančius žemaičiams, tuo suvalkiečiams - Petras Kriaučiūnas

Didis lietuvis, visą širdį atidavęs jaunimo auklėjimui ir tautinio atgimimo žadinimui Sūduvoje, Petras Kriaučiūnas yra gimęs 1850m. rugsėjo 16 d. Papečkių km. (dabar - Girėnų km.), Kaupiškių valsčiuje (dabar Vištyčio seniūnija), Vilkaviškio apskrityje, religingoje ir apsišvietusioje valstiečio šeimoje. Tėvo įdiegtas tikėjimas, pasireiškiantis įvairiomis pamaldumo formomis, liko per visą gyvenimą stipriausia jo atrama.

Vaikystėje Petrukas buvo piemenukas. Mokėsi Vištyčio pradinėje mokykloje, paskui Marijampolės apskrities mokykloje. Tuo metu Marijampolė buvo gerokai aplenkėjusi. Lenkinimo politika buvo vedama sistemingai. Ypač buvo kreipiamas dėmesys į būsimąją inteligentiją, moksleivius, atėjusius iš grynai lietuviškų kaimų. P. Kriaučiūnas nepasidavė lenkų vilionėms.

1866m. Marijampolės apskrities mokykla buvo reorganizuota į gimnaziją su dėstomąja rusų kalba. Buvo įvestos dvi savaitinės lietuvių kalbos pamokos; dėstė mokytojas Ulinskis, ypač pabrėždamas lietuvių kalbos senumą ir mokslinę vertę. Tai teigiamai veikė mokinius. Petras Kriaučiūnas, kaip anksčiau A. Baranauskas, iškėlė lietuvių kalbos tinkamumą reikšti subtiliausias mintis bei jausmus, lietuviškai padeklamuodamas J. Kochanovskio eiles mokslo metų pabaigos akte. Taip šioje gimnazijoje lietuvių kalba viešai suskambėjo pirmą kartą.

Iš tėvų paveldėtas religingumas sustiprėjo besimokant gimnazijoje. Ją baigęs, P. Kriaučiūnas 1871m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, o vėliau į Petrapilio dvasinę akademiją. Kadangi lenkiška kunigų seminarijos vadovybė, matydama lietuvišką Kriaučiūno nusistatymą, į akademiją jo nesiuntė, jis prisirašė prie Mogiliovo arkivyskupijos ir taip pateko į akademiją.




1850 - 1916

Akademijoje tuojau susidarė garsi lietuvių trijulė: kauniškis Kazimieras Jaunius, vilniškis Silvestras Gimžauskas ir sūduvis Petras Kriaučiūnas. Jie dar labiau pamilo savo gimtąją kalbą, suprato jos vertę bei reikšmę, įsijautė į spaudžiamos ir niekinamos lietuvių tautos dalią ir reikalą jai padėti. Grižę į tėvynę, kiekvienas savaip darbavosi jos gerovei.

Baigęs akademiją, Petras, kaip Mogiliovo arkivyskupijos stipendininkas, turėjo pasilikti dirbti Rusijoje. Tačiau jo širdis veržte veržėsi darbuotis Lietuvoje, Lietuvai. Todėl jis atsisakė kunigystės šventimų ir, pasiėmęs iš akademijos mokslo pažymėjimą bei gavęs metropolito atleidimą, išvyko į Lietuvą.Č ia jis 1881m. išlaiko egzaminus ir gauna gimnazijos mokytojo diplomą su teise dėstyti lotynų kalbą.

Tais pačiais 1881 metais P. Kriaučiūnas paskiriamas Marijampolės gimnazijos lotynų kalbos mokytoju.Čia jis dėsto ir lietuvių, vokiečių bei graikų kalbas. Metinis atlyginimas daugiau kaip 1000 rublių. Pajamas panaudoja visuomeninei veiklai remti. Marijampolės gimnazijoje bėga svarbiausios ir našiausios P. Kriaučiūno veiklos dienos. Jis tampa lietuviško atgimimo širdis. Jo lietuvių kalbos pamokos virsta patriotizmo mokykla, o butas - jaunimo susirinkimų sale. Čia aukštesniųjų klasių moksleiviai gaudavo Tilžėje leidžiamų lietuviškų raštų, čia pas jį skolindavosi pinigų. P. Kriaučiūnas taisydavo lietuviškų laikraščių kalbą (,,Aušros", ,,Varpo"), rėmė juos pinigais, platino.

P. Kriaučiūnas, siekdamas gaivinti tautinį lietuvių susipratimą, buvo labai plačiai užsimojæs, bet savo veiklos sistemos nepaliko; ją susistemino jo mokinys, vėliau buvęs Lietuvos prezidentas daktaras K. Grinius. Vienas tos sistemos punktas - ,,Laikykitės amžinai nusistovėjusių dorovės dėsnių: žmonių meilės, teisingumo, sąžiningumo, tolerancijos, darbštumo. Venkit įžeisti nuoširdžius kitų įsitikinimus, kilnius jausmus. Nekelkit tikybinių ginčų, nes jie kenkia geram sugyvenimui. Branginkit savo sveikatą, kad ilgiau galėtumėte tarnauti Iietuvių tautos gerovei".

Petras Kriaučiūnas šių dėsnių ištikimai laikėsi visą gyvenimą. Jam buvo svetimas bet koks partiškumas. Jis nuoširdžiai siekė visus sujungti, sutaikyti. Savo veikla P. Kriaučiūnas troško išauklėti stiprius lietuvius, stengėsi išugdyti lietuviškos inteligentijos kadrus, pajėgius užimti atsakingiausius postus. Ir tai jam pavyko. Apie 80 buvusių jo mokinių tapo profesoriais, vyskupais, ministrais, seimų nariais ar šiaip žymiais kultūros veikėjais.

Marijampolės gimnazija - lietuviško atgimimo židinys - nepatiko lenkams ir rusams. Buvo pradėta atleisti iš darbo susipratusius lietuvius mokytojus. P.Kriaučiūnas, pajutęs, kad ilgiau išsilaikyti nepavyks, 1887m. iš gimnazijos pasitraukė. Įsidarbino teismo raštinėje. 1889m. valdžia, matydama jo gabumus ir sąžiningumą, P. Kriaučiūną paskyrė teisėju Plokščiuose. Čia jį lanko studentai, kunigai, šviesuomenė iš visos Lietuvos. Atvyksta ir užsieniečiai mokslininkai. Vieni čia lankosi kalbos pasimokyti, kiti tautiniais klausimais pasitarti, pagaliau treti - pailsėti. Lenkai Plokščius (>>) praminė ,,litvomanų Meka".

Po 10 metų Petras Kriaučiūnas grįžo į Marijampolę. Imasi advokatūros, bet šis darbas jam nepatiko. ,,Skaudu žiūrėti, kaip dėl politikos, dėl prielankumo ar gražaus žodžio laužoma teisybė" - sakė jis. Bet ir čia jis stengėsi, kiek pajėgdamas, pasitarnauti savajai tautai. Varšuvos apygardos mokslo globėjui jis pateikė platų memorandumą, jrodinėdamas lietuviškos spaudos reikalingumą. Reikia manyti, kad jo pastangos nebuvo veltui. Pagaliau 1906m. P. Kriaučiūnui leidžiama Marijampolės gimnazijoje dėstyti lietuvių kalbą. Su jaunatvišku užsidegimu jis vėl skiepija tėvynės meilę mokinių širdyse.

Kilus Vokietijos - Rusijos karui 1914m. ir frontui artėjant prie Marijampolės, P. Kriaučiūnas 1915m. vasarą vyksta į Jaroslavlį (Rusija), kur renkasi iš Marijampolės perkeltos gimnazijos moksleiviai. Žiemą pradeda sirguliuoti, bet vis dar taupo jėgas savo pamėgtajam darbui. Per Kalėdų šventes paguldomas į ligoninę ir ten, aprūpintas šventais Sakramentais, 1916m. sausio 16 d. miršta. Visą savo turtą - kelis tūkstančius rublių, namus ir biblioteką Marijampolėje - testamentu palieka Lietuvos Mokslo Draugijai.

Petras Kriaučiūnas buvo gyvo žodžio meistras. Rašyti nemėgo ir beveik nerašė. Tačiau jo įkvėpti žodžiai rado gyvą atgarsį jo mokinių ir amžininkų širdyse.
Kuo buvo vyskupas Valančius žemaičiams, tuo suvalkiečiams - P. Kriaučiūnas.
P. Kriaučiūno vardu pavadinta Vištyčio vidurinė mokykla bei Marijampolės centrinė biblioteka. Marijampolėje P. Kriaučiūnui pastatytas paminklas. Petro Kriaučiūno kapas Rusijoje neišlikęs.

Paruošta pagal ,,Mūsų švyturiai", redaktorė L. Rimkevičiūtė, Vilkaviškio vyskupija

Apie Petro Kriaučiūno veiklą Marijampolės senoje gimnazijoje, skaitykite (>>)

Petro Kriaučiūno veikla Marijampolės senojoje gimnazijoje

plačiau apie Petrą Kriaučiūną taip pat skaitykite [ >> ] dar ir čia [ >> ]

parengė vilkovist

Atnaujinta Ketvirtadienis, 01 Rugsėjis 2011 17:07  
Mes turime 77 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6668365
Palaikykime Vištyčio regioninį parką

 

  Vištyčio regioninio parko lankytojų centro ekspozicija dalyvauja konkurse. Kviečiame balsuoti už "Kalvotąją Suvalkiją" interneto svetainėje http://plus.lrytas.lt/mano-erdve-balsavimas/ Nr. 18. Plačiau apie konkursą galite pasiskaityti http://www.vstt.lt/VI/#a/304. Daugiau: http://www.santaka.info/?sidx=41822.



Banners