VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* V.Kudirkos raštų leidėjas ir knygnešys nuo Vištyčio

Email Spausdinti PDF

 photo Mikolainis_Petras017.jpg

Photobucket Buvo įsirengęs daugybę slaptaviečių literatūrai slėpti, prisigalvodavo įvairiausių būdų kaip išsisukti nuo caro žandarų persekiojimo. Savarankiškai spaudą pradėjo gabenti (daugiausia valtimi per Vištyčio ežerą) eidamas 19-uosius metus. Per 1889 m. pernešė per sieną ir nusiuntė į Varšuvą net 5 000 „Varpo“ laikraščio egzempliorių. Netrukus susipažino su to meto Sūduvos knygnešiais – A. Grinevičiumi, M. Akeliu, J. Kancleriu. Spaudą siuntė į Peterburgą, Jelgavą, Rygą ir kitus miestus.


 

Vinco Kudirkos raštų leidėjas ir knygnešys nuo Vištyčio



Petras Mikolainis gimė 1868 m. gegužės 26 d. Čižiškių kaime (Vištyčio seniūnija, Vilkaviškio r.). Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas Martynas. Vėliau vienerius metus lankė Vištyčio pradinę mokyklą. Dar ankstyvoje jaunystėje kartu su tėvu lietuvišką draudžiamą spaudą gabeno per Vištyčio ežerą.

 

Buvo įsirengęs daugybę slaptaviečių literatūrai slėpti, prisigalvodavo įvairiausių būdų kaip išsisukti nuo caro žandarų persekiojimo. Savarankiškai spaudą pradėjo gabenti (daugiausia valtimi per Vištyčio ežerą) eidamas 19-uosius metus. Per 1889 m. pernešė per sieną ir nusiuntė į Varšuvą net 5 000 „Varpo“ laikraščio egzempliorių. Netrukus susipažino su to meto Sūduvos knygnešiais – A. Grinevičiumi, M. Akeliu, J. Kancleriu. Spaudą siuntė į Peterburgą, Jelgavą, Rygą ir kitus miestus.

Turėjo nemažai talkininkų (E. Geležiūnienė, A. Šukvietis ir kt.). Ne kartą žandarų gaudytas, persekiotas, buvo pasivadinęs Petru Mikalojumi. 1900 m. pasitraukė į Prūsiją, apsigyveno Ragainėje, vėliau persikėlė į Tilžę. 1891 m. jam pavyksta gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde. Įsidarbina pas spaustuvininką J. Šionkę. Parūpina jam iš Lietuvos rankraščių ir prekiauja lietuviškais spaudiniais.

 

1893 m. Tilžėje jau pats įsteigė lietuviškos spaudos sandėlį ir parduotuvę. Buvo kartu ir prekybininkas, ir leidėjas. Čia gaudavo spaudos iš Lietuvos atvykstantieji knygnešiai. Pats dažnai veždavo draudžiamą spaudą į Lietuvą, naudodamasis E. Jagomasto, M. Jankaus pasais.

 

P.Mikolainis bendravo su V.Kudirka, 1894 – 1895 m. buvo „Varpo“ ir kitų leidinių atsakingasis leidėjas. Nuoširdžiai rūpinosi V. Kudirkos raštų leidimu ir dar jam gyvam esant suspėjo išleisti poezijos rinkinį, pasakėčias, natas. 1909 m. išleido visus V. Kudirkos raštus.

 

1895 m. patenka vokiečių policijos nemalonėn ir priverstas išvykti iš Vokietijos. 1896 m. apsigyveno JAV. Čia dirbo „Vienybės lietuvininkų“ redakcijoje.

 

1901 m., gavęs JAV pilietybę, grįžo į Tilžę, atsiveždamas daug JAV išleistų lietuviškų knygų. Netrukus įsteigė knygų sandėlį ir parduotuvę. Tačiau policija užsiimti šia veikla neleido ir privertė iš Vokietijos išvykti. Dar vėliau išvyko į Olandiją, Angliją. 1902 m. grįžo į JAV. Iki 1913 m. dirbo JAV imigracijos tarnybos vertėju.

 

P. Mikolainis aktyviai reiškėsi įvairioje lietuvių veikloje, aktyviai įsijungė į lietuvių draugijų veiklą, dirbo redakcijose, leidyklose. Buvo „Vienybės lietuvninkų“ redaktoriaus padėjėjas, redaktorius, vienas iš „Tėvynės mylėtojų“ draugijos steigėjų, „Susivienijimo lietuvių Amerikoje“ narys, vienas iš Kankinių komiteto steigėjų. Nuo 1910 m. buvo Lietuvių mokslo draugijos Vilniuje narys. Nuo 1886 m. bendradarbiavo Lietuvoje leidžiamuose laikraščiuose – „Varpe“, „Ūkininke“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“, „Tėvynėje“, „Šaltinyje“, „Vilniaus žiniose“ ir kt., pasirašydamas Pelėdos, Zembrų Petro, M. Novieskio, P.Amerikiečio slapyvardžiais ir pavardėmis.

 

Išleido 38 lietuviškas knygas: 1894 m. M.Miežinio „Lietuvių-latvių-lenkų-rusų kalbų žodyną“, 1899 m. V.Kudirkos „Laisvas valandas“. Išspausdino savo parašytas ar sudarytas knygas: 1905 m. „Naujas būdas išmokti rašyti“, 1907 m. „Vaikų draugas“. Reiškėsi ir bibliografijos srityje. Rašė vadovėlius, mokslo populiarinimo knygeles, lietuviškų knygų katalogus. Pristatinėjo lietuvišką spaudą J. Basanavičiui Varnoje, prof. E.Volteriui, A.Voldemarui Peterburge, dr. J. Šliūpui JAV. Mirė 1934 m. sausio 8 d. Brukline (JAV).

***

Vištyčio P. Kriaučiūno vidurinės mokyklos kraštotyrininkai, vadovaujami mokytojos B. Mardosaitės, per Petro Mikolainio brolio Stasio dukrą Aldoną Danilevičienę, gyvenančią Vilkaviškyje, pradėjo susirašinėti su knygnešio anūku Donaldu Mikolainiu, gyvenančiu JAV. 1997 metais vasarą knygnešio anūkė Paula Archevi iš Kanados, anūkas Mindaugas Mikolainis iš JAV lankėsi Vištyčio vidurinės mokyklos kraštotyros muziejuje ir senelio Petro Mikolainio sodyboje. Jie buvo labai nustebinti Vištyčio gamtovaizdžio, džiaugėsi sutvarkyta senelio sodyba, jam atminti pastatyta lenta. Ypač jie dėkojo už medžiagą, kurią mokyklos kraštotyrininkai surinko apie Petrą Mikolainį. Petro Mikolainio anūkai atsiuntė mokyklos muziejui labai brangų eksponatą – „Mikolainių šeimos istoriją“.

 

Prieš gerą dešimtmetį mokytojui Vitaliui Gaidžiui kilo idėja, kad P. Mikolainio sodyboje reikia atminimo ženklo. Šiai minčiai pritarė ir Vištyčio regioninio parko direkcija. 1997 m. metų vasarą buvo užbaigti pagrindiniai sodybos ir aplinkos tvarkymo darbus, iškilmingai atidengta atminimo lenta.

 

parengė vilkovist

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Sausis 2015 07:31  
Mes turime 106 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6024880
Suvalkijos lygumų ramybės oazė - pasienio miestelis Vištytis

  Suvalkija žinoma kaip lygumų kraštas, turintis vos vieną kitą aukštesnį piliakalnį ar kalvelę. Tačiau pasivaikščioti ir pasižvalgyti po Suvalkijos kraštus verta ir yra kur, viena iš tokių vietų – Vištyčio miestelis Vilkaviškio rajono vakaruose. Miestelis įsikūręs prie Vištyčio ežero (pagal kurį ir pavadintas) šiaurės rytinio kranto, į pietus nuo Kybartų. Miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė. Vištytis yra seniūnijos centras, įsikūręs regioniniame parke, prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos, ribojasi su Karaliaučiaus sritimi. Prie ežero yra poilsiaviečių ir poilsio bei pramogų kompleksų.


Banners