VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Iš kitos pusės...

Email Spausdinti PDF

Reguliuojamas tiltas per Peissos upę prie pat ištekėjimo iš ežero. Yra išlikęs mechanizmas, kurio pagalba reguliuojamas pratekančio iš ežero vandens kiekis. Neaišku ar šis mechanizmas veikia ir ar yra is vis dabar naudojamas. Kiek galima spręsti iš nuotraukos pratekančio vandens kiekis sumažintas iki minimumo. Kada statytas šis tiltas neaišku, bet gali būti, kad jis buvo perstatytas, kadangi dabar jis išlietas iš betono, o anksčiau tikriausia buvo statytas iš akmenų ar net dar seniau ir medinis. Labai tikėtina, kad netoli nuo šio tilto Vištytyje 1776 metais buvo pastatytas pirmas vandens malūnas (malūnai). Įmanoma, kad vandens malūnas stovėjo ne prie Peissos, o prie Vydupio (>>).



Vaizdas į pietrytinį ežero krantą, poilsiavietės "Pušelė" link.


Čia matoma šiaurinė ežero pakrantė Lietuvos ir Rusijos teritorijų sankirtoje. Ežere ties Peissos (>>) ištakomis yra nedidelė įlanka, kurios gylis 2-3 metrai. Šie trys pastatai priklausė Vištyčio žvejų artelei. Kas juose yra dabar - neaišku. Gal čia yra isikūrę Rusijos pasieniečiai, nes netoliese nuo čia vasarą vis stovėdavo pasieniečiu kateris (>>).

1966 m. Vištyčio ežero pakrantėje jūreiviai-žvejai statėsi mokomąją bazę. Būtent šiame mūriniame ir kituose pastatuose tarybiniais laikais ir buvo įkurta žvejybos bazė, kurioje veikė Vištyčio žvejų artelė. Taip pat matoma ir tilto dalis.

Reguliuojamas tiltas per Peissos upę prie pat ištekėjimo iš ežero. Yra išlikęs mechanizmas, kurio pagalba reguliuojamas pratekančio iš ežero vandens kiekis. Neaišku ar šis mechanizmas veikia ir ar yra is vis dabar naudojamas. Kiek galima spręsti iš nuotraukos pratekančio vandens kiekis sumažintas iki minimumo. Kada statytas šis tiltas neaišku, bet gali būti, kad jis buvo perstatytas, kadangi dabar jis išlietas iš betono, o anksčiau tikriausia buvo statytas iš akmenų ar net dar seniau ir medinis. Labai tikėtina, kad netoli nuo šio tilto Vištytyje 1776 metais buvo pastatytas pirmas vandens malūnas (malūnai). Įmanoma, kad vandens malūnas stovėjo ne prie Peissos, o prie Vydupio (>>).

Vaizdas nuo tilto į Lietuvos pusę. Tolumoje matoma valstybinė siena tarp Lietuvos ir Rusijos Dariaus ir Girėno gatvėje, kur iki šiu metų pavasario veikė praleidžiamasis pasienio punktas (>>). Dabar per čia patekti į Rusiją neįmanoma. Žaliame 2 aukštų mediniame pastate anksčiau gyveno Kaliningrado tecnikos instituto ir universiteto gamtos fakulteto studentai ichtiologai, atlikinėję gamybinę praktiką bei tyrę Vistyčio ežerą. Paskutinis mūrinis 2 aukštų pastatas Lietuvos pusėje iš visko sprendžiant yra dabartinės Vištyčio policijos nuovada, seniau buvusi ligoninė.



Šiaurinė šio tilto pusė. Pavasarį patvinus ežerui, srovė čia būdavo gana stipri. Upės krantai gana statūs ir aukšti, todėl potvynis šioje upės vietoje negresia. Matoma metalinė dėžė, kurios pagalba buvo gaudomi išplaukiantys iš ežero neršti unguriai. Padarytas betoninis tiltelis prieiti prie šios dėžės-spąstų, kuri visada būdavo užrakinta spyna. Teigiama, kad čia per sezoną tokiu būdu buvo pagaunama iki 500kg. ungurių.


Šioje prieškarinėje schemoje matosi, kad netoli ežero kairiame Peissos krante stovi 5 pastatai. Šiuo metu yra likę 2 ar 3 pastatai, vienas iš kurių tikros vokiškos statybos stovi visai arti upės kranto ir yra gana ilgas. Už pirmo posūkio Peissa gana plati ir gili, jos srovė lėta ir ne tokia stipri. Ten būdavo nepaprastai daug vėžių ir tų, kurie juos įvairiais būdais mėgindavo pagauti.



Rusų pasieniečių kateris netoli Peissos ištekėjimo iš ežero vietos.

parengė vilkovist

Atnaujinta Antradienis, 08 Vasaris 2011 13:33  
Mes turime 85 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 5116796
Konkursą vainikuoja šventė

    Į skaitymo skatinimo akciją, raginusią įvairaus amžiaus vaikus skaityti kuo daugiau ir skaičiuoti perskaitytus puslapius, įsitraukė 29-ių rajono bibliotekų jaunieji skaitytojai. Aktyviausieji buvo iš Gražiškių, Virbalio, Gudkaimio, Vištyčio, Kybartų, Piliakalnių, Serdokų ir Vilkaviškio viešosios bibliotekos. Trečiame konkurso etape varžėsi 158 dalyviai. Tie, kam pavyko per mėnesį (nuo kovo 24 d. iki balandžio 19 d.) perskaityti daugiausiai puslapių, ir buvo pakviesti į konkurso trečio etapo nugalėtojų apdovanojimo renginį. Jaunuosius skaitytojus, jų tėvelius, bibliotekininkes sveikino Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė Vilija Gilienė, konkurso eigą apžvelgė Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Gitana Pumerytė-Vosylienė, o Seimo narys Kęstutis Smirnovas savo sveikinimus palydėjo dovanomis.


Banners