VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Švietimas ir kultūrinis gyvenimas Vištytyje

Email Spausdinti PDF

Pirma abiturientų laida buvo išleista 1957-1958 m. Mokyklą tada baigė 14 vaikinų ir merginų. 1962 m., siekiant sustiprinti moksleivių darbinį auklėjimą, bei paruošimą gyvenimui, buvo įvestas gamybinis mokymas IX-XI klasėse. Didelis įvykis mokyklos gyvenime - 1970 m. pastatytos naujos 480 vietų mokyklos patalpos. Čia buvo 12 klasių, nedidelė aktų salė, sporto salė, 60 vietų valgykla, dirbtuvės, biblioteka, pionierių kambarys ir kitos darbo patalpos.


ŠVIETIMAS IR KULTŪRINIS GYVENIMAS VIŠTYTYJE

EDITA STIKLINSKAITĖ, ANGELĖ ŠIMKONIENĖ, ZITA ZOKAITYTĖ

Išvadavus Tarybų Lietuvą, didelis dėmesys buvo skiriamas darbo žmonių švietimui ir kultūrinio lygio kėlimui.1945 m. spalio 1 d. Vištytyje buvo atidaryta progimnazija. Joje veikė 3 progimnazijos klasės. Mokėsi 126 mokiniai. Susikūrus progimnazijai, mokykla buvo perkelta į mūrinį pastatą. Progimnazijos direktoriumi buvo paskirtas Česlovas Vyzas (>>).

Dirbo 5 mokytojai. Visi turėjo tik vidurinį išsimokslinimą. Mokyklos materialinė bazė buvo silpna. Patalpoms suremontuoti buvo organizuojamos tėvų ir mokinių talkos. Pradžioje buvo tik 3 klasės ir mokytojų kambarys. Suolų mokykla neturėjo, juos gamino mokinių tėvai. Progimnazijoje veikė gamtos kabinetas.

1948 m. moksleivių ir vietinio jaunimo jėgomis buvo įrengtas stadionas. 1949-1950 m. Vištyčio progimnazija buvo pertvarkyta į Vištyčio septynmetę mokyklą. 1953-1954 m. prie mokyklos atidarytas bendrabutis. 1954-1955 m. septynmetė mokykla buvo perorganizuota į vidurinę mokyklą. Joje buvo įrengti fizikos, chemijos kabinetai.

Pirma abiturientų laida buvo išleista 1957-1958 m. Mokyklą tada baigė 14 vaikinų ir merginų. 1962 m., siekiant sustiprinti moksleivių darbinį auklėjimą, bei paruošimą gyvenimui, buvo įvestas gamybinis mokymas IX-XI klasėse. Didelis įvykis mokyklos gyvenime - 1970 m. pastatytos naujos 480 vietų mokyklos patalpos. Čia buvo 12 klasių, nedidelė aktų salė, sporto salė, 60 vietų valgykla, dirbtuvės, biblioteka, pionierių kambarys ir kitos darbo patalpos.

1978 m. mokykla jau turėjo inventoriaus bei mokymo priemonių už 65 tūkst. rublių. Prie mokyklos naujai buvo įrengtas stadionas, sporto aikštė, bandomasis sklypas, pastatytas garažas. Materialinė bazė turtinama ir toliau: įkurtas profesinio darbinio mokymo kabinetas, atskiras mokomasis mechanizacijos kabinetas, išplėstos garažo patalpos. Naujose patalpose pradėta dirbti pažangia kabinetine sistema. 1976 m. mokykla pradėjo ruošti mechanizatorius kaimui. 1978 m. 37 abiturientai pirmieji įsigijo šią žemės ūkio speciaIybę.

Vištyčio vidurinės mokyklos mokytojų skaičius gana pastovus - dirba 24 mokytojai. Už pasiektus Iaimėjimus mokymo auklėjimo darbe pradinių klasių mokytoja Adelė Zdanavičienė (>>) 1966 m. apdovanota "Garbės ženklo" ordinu. Trys mokytojai apdovanoti "Lietuvos TSR liaudies švietimo pirmūno ženkleliais".

Šeši mokytojai apdovanoti Lietuvos TSR švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų dar- buotojų profsąjungos respublikinio komiteto garbės raštais. Moksleivių skaičius įvairiais mokslo metais buvo įvairus. 1945 m. mokykloje mokėsi 126 mokiniai, 1950 m.- 134 mokiniai, o 1978-1979m.- 348 mokiniai. Vištyčio vidurinė mokykla į gyvenimą išleido 22 abiturientų Iaidas.

Pirmaisiais pokario metais mokinių materialinė padėtis buvo sunki. Į mokyklą ėjo prastai apsirengę, su klumpėmis arba kareiviškais batais. Trūko būtiniausių mokslo priemonių. Rašė pieštukais. Neturėjo sąsiuvinių, rašė ant buhalterijos knygų Iapų. Gerėjant materialinėms sąlygoms, keitėsi ir mokinių materialinė padėtis, mokymosi sąlygos.

Iki 1978-1979 m. šią mokyklą yra baigę 456 abiturientai. Iš jų yra žemės ūkio specialistų, mokytojų, gydytojų, teisininkų ir kitų darbuotojų.

Vištyčio vidurinėje mokykloje ypač garsus buvo jaunuolių šokių kolektyvas, dalyvavęs keturiose respublikinėse dainų šventėse. Jam daugiau kaip 20 metų vadovavo mokytoja, "Garbės ženklo" ordininkė Adelė Zdanavičienė. Šis kolektyvas yra pasirodęs ir per Lietuvos televiziją, 1974-1977 m. rajone buvo užėmęs pirmąsias vietas. Mokytoja jau nedirba mokykloje, išėjusi į pensiją. Tačiau per 32 darbo metus Vištytyje ji įnešė didžiulį indėlį į šio miestelio kultūrinį gyvenimą.

Nuo 1973 m. čia veikia mokinių piešimo būrelis, vėliau gavęs fakulteto vardą. Vištyčio vaikų piešiniai garsūs visur. Dalis jų buvo parodyta ir per Lietuvos televiziją, išspausdinta "Lietuvos pionieriuje". Dalyvauta respublikinėse moksleivių piešinių parodose, visose rajoninėse. Mokykloje veikia nuolatinė mokinių piešinių paroda. Piešimo fakultatyve mokiniai buvo pratinami prie įvairiausios technikos, čia atsiskleidė jų fantazija. Buvo mėgstamos ir laukiamos piešimo pamokos, kūrybiškumą ugdė nuolatinis darbų eksponavimas.

Gerai žinomi ir pačios mokytojos A.Zdanavičienės darbai, ypač akvarelės. Daugiausia tai peizažai, čia atrandi nemažai Vištyčio vaizdų. 1983m. keletas iš jų buvo parodyta per Lietuvos televiziją, pristatyta jų autorė. Neišvardinsi rajoninių renginių, kuriuose buvo eksponuoti mokytojos kūriniai.

Mokykloje daug metų veikia pionierių ir spaliukų šokių būreliai, pionierių choras. Ankstesniais metais jie buvo nugalėtojai, dalyvavo ir kai kuriose respublikinėse šventėse, tačiau dabar to negali pasakyti. Dirba nauji vadovai, gal ir entuziazmo, patyrimo tokio nėra.

Mokykla brangina draugystę su Kaliningrado srities Nesterovo rajono Kalinino aštuonmete mokykla. Svenčių proga pasirodo abiejų mokyklų saviveiklininkai, o jaunuolių šokių kolektyvas prieš kurį laiką kaip svečias buvo pakviestas į Nesterovo meno saviveiklos apžiūrą, iš ten - į Kaliningradą.

Mokyklos kraštotyrininkai jau seniai surinkę medžiagą apie čia besimokiusius žymius respublikos žmones (>>). Pradinę mokyklą čia lankė LTSR nusipelniusi artistė Irena Ylienė ir LTSR nusipelnęs žurnalistas, poetas Petras Keidošius (>>), septynmetę baigė LTSR nusipelniusi artistė Janina Ragaišytė, dailininkas Bronius Leonavičius, skulptorius Juozas Kalinauskas.

Ši medžiaga nuolat papildoma. Vos ne kiekvienais metais Vištytį aplanko P.Keidošius, prisimena savo mokyklą B.Leonavičius (>>), J.Kalinauskas. Šie dailininkai - klasės draugai. Prieš keletą metų, atvykdami į įspūdingą klasės susitikimą po 30 metų, jie savo mokyklai atvežė ir įdomias atminimo dovanas.1983 m. į Vištyčio vidurinės mokyklos iškilmingą abiturientų aktą buvo atvykusi drg. Leokadija Diržinskaitė. Vos ne kasmet ji dalyvauja Vištytyje, ant Ilgojo kalno, rengiamuose fašistų nužudytų tarybinių aktyvistų atminimo iškilminguose minėjimuose (>>).

Mokykla yra surinkusi gausią kraštotyrinę medžiagą. Vieni iš paskutinių darbų - "Vištyčio apylinkės Didžiojo Tėvynės karo dalyvių atsiminimai" (>>), "Revoliuciniai įvykiai Vištytyje 1940-1941m." (>>), "Vištyčio vidurinės mokyklos istorija 1900-1984 m." Ypač daug kraštotyros baruose yra nuveikusi mokyklos direktoriaus pavaduotoja Birutė Mardosaitė (>>) (>>). Dabar darbui vadovauja mokytoja Regina Kazlauskaitė.

Didelis dėmesys skiriamas dirbančio jaunimo mokymui. 1961-1962m. pradėjo veikti vakarinė jaunimo mokykla, kurioje buvo VI-VIII klasės. Vėliau ji buvo perorganizuota į vakarinę neakivaizdinę mokyklę. Ši mokykla veikė su pertraukomis. 1975- 1976 m. neakivaizdinė mokykla buvo perorganizuota į konsultacinį punktą, kuris priklausė Vilkaviškio vidurinei vakarinei (pamaininei) mokyklai.

Nuo 1975-1976 m. konsultacinis punktas dirbančio jaunimo mokymą organizavo serijiniu būdu. Vidurinį išsilavinimą, neatsitraukdami nuo gamybos, įsigijo 85 ūkio žmonės - aktyvūs visuomenininkai, darbo pirmūnai.

Vištytyje 1940 m. vasarą įsteigta biblioteka. Pirmasis bibliotekos darbuotojas buvo Kazys Lapašinskas (>>), kuris 1941 m. Iiepos 14 d. buvo hitlerininkų nužudytas ant IIgojo kalno. Pirmomis Didžiojo Tėvynės karo dienomis užgrobę Vištytį, vokiečiai sunaikino visą pažangią bibliotekoje esančią Iiteratūrą. Naudotis bibIioteka karo metais teko tik vokiečiams ir jų patikėtiniams. Vietiniai Vištyčio gyventojai bibliotekoje nesilankydavo.

1944 m. biblioteka sudegė. Pokario metais Vištytyje buvo atkurta biblioteka. 1945 m. bibliotekai pradėjo vadovauti Juozas Debesiūnas. Vištyčio biblioteka šefuodavo ir kontroliuodavo apylinkėje esančių klubų-skaityklų (>>) darbą. Buvo šefuojamos Pavištyčio, Vartelių ir Vištyčio Lauko II kaimų klubai-skaityklos. 1948 m. įsteigiama biblioteka Pavištyčio kaime. 1946-1948 m. prie Vištyčio bibliotekos veikė dramos ir sporto rateliai. Dramos ratelis pastatė Žemaitės "Marčią", V. MiIiūno "Sienlaikraštį" ir kitus dramos kūrinius.

Sporto ratelis organizavo įvairias sportines varžybas. Populiariausios buvo krepšinio, tinklinio kpmandos. Aktualiais Iaikmečio klausimais skaityta paskaitų, organizuoti šokių vakarai, ruošti Joninių Iaužai ir kt. Renginiuose noriai dalyvaudavo jaunimas ir pagyvenę žmonės. Kultūriniame darbe gerai talkino ir tuometiniai Vištyčio septynmetės mokyklos mokytojai.

1949 m. gegužės mėnesį Vištyčio bibliotekoje pradėjo dirbti Ona Merkevičienė (>>). Darbo sąlygos buvo nelengvos, tačiau 1952 m. kovo mėnesį Vištytyje organizuota pirmoji skaitytojų konferencija. Labai aktualūs tuo metu bibliotekoje buvo klausimai apie gyvybės atsiradimą žemėje, žmogaus kilmę, visatos sandarą. Daug dirbama propaguojant ateistinę, visuomeninę-politinę Iiteratūrą.

1961 m. bibliotekos darbuotoja O. Merkevičienė (>>) išrenkama Vištyčio apylinkės Tarybos pirmininke. 1961 m. gegužės mėnesį į biblioteką atėjo dirbti buvusios darbuotojos dukra Larisa Merkevičiūtė-Smilgienė. Bibliotekoje masinis darbas suaktyvėjo. Prie bibliotekos suburtas aktyvas prisijungdavo prie organizuojamų masinių ir vaizdinių renginių.

Organizuotas teminis vakaras, skirtas S. Nėries kūrybai. Ikimokyklinio ir mokinio amžiaus vaikams organizuota dailiojo skaitymo konkursai, pasakų valandėlės, rytmečiai. 1964 m. parengta nemaža knygų parodų, organizuotas V.Petkevičiaus knygos "Ko klykia gervės" aptarimas, literatūrinis vakaras, skirtas N.Ostrovskio kūrybai.

1968 rn. bibliotekoje pradėjo dirbti Aldona Dapkūnienė (>>), turinti specialųjį vidurinį bibliotekinį išsimokslinimą. Bibliotekos darbuotoja sudaro tikslų aptarnaujamo mikrorajono gyventojų sąrašą, siekia, kad kiekvienas galintis skaityti taptų bibliotekos skaitytoju. Prie bibliotekos suburiamas aktyvas, kuris vadovauja knygnešystės darbui.

Nuo 1977 m. sausio mėnesio Vilkaviškio rajono bibliotekų tinklas centralizuojamas. Sukuriama centralizuota bibliotekų sistema. Vištyčio apylinkės biblioteka tampa Vilkaviškio rajono centrinės bibliotekos filialu. Įsijungus į centralizuotą bibliotekų sistemą rajone, Vištyčio bibliotekos filiale prasidėjo naujas etapas - darbo kokybės ir efektyvumo gerinimas centralizavimo pagrindu. Tai padėjo gerinti ir bibliotekos idėjinio auklėjimo bei informacinę veiklą, vadovavimą skaitymui atsižvelgiant į įvairių skaitytojų grupių poreikius, kuo efektyviau panaudoti spaudinių fondus. Siekiama, kad knyga pasiektų kiekvieną kaimo gyventoją, kiekvieną naują statybą ir gyvenvietę.

1947 m. Vištyčio miestelyje buvo atidaryti kultūros namai - vienas kambarys su trimis langais. Inventorius taip pat prastas: nedažytas obliuotų lentų stalas ir du suolai. Čia jaunimas galėjo paskaityti spaudą (8 egzemplioriai), pažaisti šaškėmis, šachmatais, pašokti. Pirmasis kultūros namų darbuotojas buvo Antanas Debesiūnas. Jis aktyviai dalyvavo visuomeniniame darbe kuriant kolūkius. Su pasieniečių kariniu daliniu rengė bendras gegužines, poilsio vakarus, garsinius laikraščių skaitymus. Po metų, pradėjus dirbti Antanui Zaikauskui (dabartinis Šilupės kolūkio pirmininkas), ėmė veikti dramos ratelis, jungiantis 10 žmonių. Jį šefavo mokytojai.

Pirmieji spektakliai jaunimo sukaltoje scenoje - A.Čechovo "Meška" ir Žemaitės "Piršlybos". Mažos patalpos negalėdavo patenkinti visų, norinčių pamatyti savus artistus, todėl ūkio aktyvas suremontavo ugniagesių garažą: padarė 16 kv.m. sceną, 20 kv.m. salę ir darbo kambarį. Dramos ratelis organizavo išvykas į Pavištytį, Kaupiškius ir kitur. Saviveiklininkai važiuodavo rogėmis, nes ūkis teturėjo vieną sunkvežimį.1950 m. panaikinus valsčių Vištytyje, kultūros namai buvo reorganizuoti į klubą-skaityklą.

Moterų ansamblis 1955 m. pirmąkart dalyvavo respublikinėje dainų šventėje. Šiuo Iaikotarpiu buvo organizuojami šventiniai minėjimai, ūkio festivaliai, rengiamos išvykos į rajoną, kaimyninius ūkius ir karinį dalinį. Gretimuose kaimuose (Pakalniuose, Pavištytyje, Vištyčio I ir II Lauke) taip pat veikė klubinės įstaigos. 1956 m. rugpjūčio mėnesį Vištyčio apylinkę prijungus prie Kalvarijos rajono, vėl atidaromi kultūros namai.

1957 m. Vištyčio kultūros namų istorijoje neįprasti: dirbo trijų kolektyvų (dramos, šokių ir muzikantų) vadovai, kurie subūrė 30 žmonių kolektyvą. Dažni buvo dramos būrelio pasirodymai ir koncertai. Šoko lietuvių ir kitų tautų šokius, reikalaujančius mažai šokėjų, nes mažoje scenoje patogiau šokti ir Iengviau surinkti. Aktyvi šokėja buvo Irena Bilevičiūtė (>>), artistai - J.Mažeika, D.Lukoševičiūtė ir kiti. Dramos būrelis, kuriam vadovavo V. Zdanavičius (>>) (>>), vaidino J.Žemaitės, V.Miliūno, A.Griciaus pjeses. Labai mėgo Vištyčio gyventojai klausytis D.Januškaitės ir M.Cimermonienės dainų.

Tuometinės kapelos pagrindą sudarė Jakštų šeimos muzikantai (vadovas Stasys Rugienius). Rekonstravus kultūros namų pastatą, salė padidinta iki 15d vietų, todėl pradėjo lankytis profesionalūs kolektyvai iš Panevėžio, Kapsuko, Kauno ir kitur po 2-3 kartus per metus.

Išėjus entuziastingam kultūros namų direktoriui V.Zdanavičiui (>>) (>>) į karinę tarnybą, saviveikla žlugo. Daugiau dėmesio tuomet skirta fizinei kultūrai. Jaunimas žaidė krepšinį, tinklinį, organizavo šaškių ir šachmatų turnyrus. Nauji vėjai plūstelėjo, kai į kultūros namus atėjo dirbti AIdona Dapkūnienė (>>). Buvo pradėta planuoti darbą, suburtas aktyvas. 1963-1968 m. veikė 8 meno saviveiklos ir sporto rateliai (100 žmonių). Agitmeninė brigada (vadovas V.Zdanavičius (>>)) rajoninėje apžiūroje užėmė antrą vietą.

1964 m. organizuotas ir dūdų orkestras. 1965 m. rajono dainų šventėje jau dalyvavo mišrus choras (36 žmonės), pučiamųjų orkestras (12 žmonių) ir šokėjų grupė (8 žmonės). 1969-1974 m. vadovauti kultūros namams vėl grįžta aistringas dramos režisierius mokytojas V.Zdanavičius, per visą Iaikotarpį pastatęs per 25 spektaklius. Geriausial suvaidinta I.Evald "Baladė apie mergaitę ir milžiną" respublikinėje medicinos darbuotojų apžiūroje užimta pirma vieta. " Kai baigsiu studijas, vėl imsiuosi dramos",- nerimsta V. Zdanavičius.

Jau apie dešimt metų miestelyje veikia zoniniai kultūros namai, kurie "įtraukia" ir Gražiškių, Girėnų, Pavištyčio kultūros darbuotojų veiklą. Nors darbuotojų centre ir yra (jau 12 metų metodininke dirba Doma Žarskienė, patyrusi darbuotoja vyr. metodininkė Dana Paukštienė, neseniai pradėjo eiti direktoriaus pareigas senas vištytietis Vitalius Gaidys (>>), meno vadovu dirba Antanas Vaščėga (>>)), tačiau faktiškai darbo sąlygos nelengvos.

Sugriovus jau visai netinkamus naudoti senuosius kultūros namus, darbuotojai ir saviveiklininkai liko be vietos. Vis dėlto vištytiečiai neleidžia galvoti, kad čia tuščia ir nyku. Už 1984 m. devynių mėnesių rezultatus Vištyčio zoniniams kultūros namams paskirta pirmoji vieta rajone. Jie dažnai tampa lenktyniavimo nugalėtojais ir prizininkais.

Iš praeities garsi čia kaimo kapela, praėjusios respublikinės dainų šventės dalyvė. Jai vadovauja Antanas Vaščėga (>>). Anksčiau reta rajono šventė apsieidavo be šio kolektyvo. Ir šiuo metu jie koncertuoja, nors jų veikla jau ne tokia. Vėl repetuojama, "sukomplektuoti" muzikantai (reikėtų paminėti jau pagyvenusį, bet energingą Juozą Burbą, Algį Aleknavičių, Gintą Žakevičių (>>)). Ypač daug jėgų šiam kolektyvui atidavė dabar kolūkyje dirbantis tiekėju buvęs kultūros namų direktorius Jonas Paškauskas (>>), turįs sumanymą Vištytyje sukurti dūdų orkestrą, kurio senokai čia jau nėra. J.Paškauskas Jau keli metai groja ir Kybartų J. Prūseikos kultūros namų dūdų orkestre, kuriam vadovauja gerai rajone žinomas žmogus Antanas Ziegoraitis (>>).

Šiame orkestre groja ir kitas muzikantas iš Vištyčio kapelos - Jonas Keidošius. Vištytyje buvo žinomi vyrų ir moterų ansambliai. Moterys vėl dainuoja, vyrų ansamblį žadama atnaujinti. Buvo Iaikas, kai Vištyčio žmonės noriai kibo į dramą. Dramos būrelis vėl egzistuoja, paskutinis jo spektaklis - R.Kašausko "Būk vyras, Džordžai" (1984 m. pavasarį). Su šiuo spektakliu gastroliuojama rajono apylinkėse. Dramai dabar vadovauja R.Žarskienė. Čia dalyvauja dabartinis kultūros namų direktorius V.Gaidys, Vištyčio Iigoninės medicinos sesuo Janina Čiuprinskienė.

Ypač noriai vaidina Vištyčio vidurinės mokyklos mokytojai Vilija Paškauskienė (ji ir skaitovė, ir dainininkė, ir artistė), Andrius Damušis, Juozas Dautartas. Tai jauni žmonės, neseniai dirbantys mokykloje. Dana Paukštaitienė dirba kultūros namuose jau nemažai Iaiko, nors ir su pertraukomis. Prieš porą metų jos šeimos trio savo kategorijoje respublikoje užėmė prizinę vietą. Ši jauna moteris kilusi iš gausios ir labai dainingos Jurkšaičių šeimos, dažnai koncertuoja kartu su savo broliais, seserimis, kitais giminaičiais.

Vištyčio kultūros namuose yra ir etnografinė grupė. Tai senos dainininkės, pasakorės, savo krašto tautosakos puoselėtojos. Gaila, kad jau dažniau nepasirodo, nėra, matyt, tinkamai vertinamos ir skatinamos. Iš jų išsiskiria Juzė Leonavičienė. Norėtųsi paminėti dainininką ir kapelos muzikantą autokelių valdybos kelių taisymo punkto viršininką Gintą Žakevičių, "Aušros" kolūkio vyr. agronomą Vytautą Šulinską, kuris mėgsta ir dainą, ir dramą, saviveiklininkus - Vištyčio partinės organizacijos sekretorę Eleną Lėvartienę (>>), ligoninės gydytoją Alfonsą Bernotą.

Vietos gyventojai domisi respublikos ir šalies gyvenimu. 1964 m. prenumeravo 700 egz. periodinės spaudos, o 1979 m. sausio mėnesio 1d. - 1347 egz. (maždaug po 4 egz. šeimai).

Mažai rūpinamasi fiziniu gyventojų tobulumu. Treniruotėms galima panaudoti mokyklos sporto salę ir aikštynus. Sistemingas darbas duotų dar geresnius rezultatus. Zoninių kultūros namų darbuotojai, bendradarbiaudami su ūkio sporto metodininku, galėtų organizuoti tradicinę sporto šventę, sukviesdami Gražiškių, Skardupių, Girėnų, Matlaukių kultūros namų sporto kolektyvus.

Koks tas Vištyčio kultūrinis gyvenimas? Sunku iš karto atsakyti. Gal būt kai kurie pasiekimai jau praeityje. Tai dėsninga: keičiasi žmonės, keičiasi vadovai. Tačiau visais Iaikais čia buvo ir yra entuziastingų, energingų žmonių. Ir jie negali nesujudinti ramaus užutekio. O labiausiai norėtųsi, kad kultūros reikalai būtų kolūkio, apylinkės, kitų įstaigų, organizacijų vadovų dėmesio centre.

Juk Vištytis - tolimiausias kampelis nuo rajono centro, todėl ypač svarbu, kad turėtų kuo užsiimti žmonės, turintys Iaisvesnę valandėlę. Tai nulemia ir žemės ūkio, ir kitų specialistų (ir ne tik jų) kadrų klausimą, jų "užsibuvimą" šiame reto grožio, tačiau atkampiame respublikos krašte.

Kai kurios susiję nuotraukos ...>>>
Vištyčio tarybinio ūkio vadovybė 1976m. ...>>>
Jankys P. "Antrasis pašaukimas"; "Pergalė", 1970 m. balandžio 2d.

Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 07:31  
Mes turime 22 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6864595
Ar medžiai serga sloga?

 

 Gavę Jaunųjų miško bičiulių sambūrio rėmimo tarybos raginimą surengti miške pamokėlę tema „Ar serga medžiai sloga?“, Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos trečiokai su mokytoja Zina Daugėliene nutarė tapti miško daktarais. Pamokėlė vyko Šilelio miške, pažintiniame take. Tik išlipusius iš autobuso mokinukus, regioninio parko ir Gražiškių girininkijos darbuotojus pasitiko Miškinukas ir Lapė. Rudeninių lapų apsiaustu pasipuošęs Miškinukas papasakojo, kokie medžiai auga šiame miške, kokią naudą miškas teikia žmogui, perskaitė miško taisykles.


Banners