VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Vištyčio žemės ūkio ekonomikos raida

Email Spausdinti PDF

Vištyčio žemdirbių ekonominis gyvenimas tikrai įdomus. Šiame nedidelės apimties rašinyje apžvelgsime 1940-1984 m. laikotarpį. Siekdami, kad duomenys būtų patikimi ir palyginami, atskiriems klausimams spręsti, tendencijoms išsiaiškinti nagrinėsime ir kitus, trumpesnius laikotarpius. Jau 1959-1960 m. iš atsiliekančių ūkių organizuotas Vištyčio tarybinis ūkis.


Vištyčio žemės ūkio ekonomikos raida

Algimantas Grabauskas
Brone Ponomariova



Vištyčio žemdirbių ekonominis gyvenimas tikrai įdomus. Šiame nedidelės apimties rašinyje apžvelgsime 1940-1984 m. laikotarpį. Siekdami, kad duomenys būtų patikimi ir palyginami, atskiriems klausimams spręsti, tendencijoms išsiaiškinti nagrinėsime ir kitus, trumpesnius laikotarpius. Jau 1959-1960 m. iš atsiliekančių ūkių organizuotas Vištyčio tarybinis ūkis.

Į jo valdas iki minėto laiko pateko buvę Kalvarijos rajono Pavištyčio tarybinio ūkio, Vištyčio ir "Pasieniečio" kolūkių bei Kybartų rajono "Vienybės" ir "Tarybų Lietuvos" kolūkių žemės. 1980 m. sausio mėnesį Vištyčio tarybinis ūkis ir dalis Gudelių kolūkio persiorganizavo į Vištyčio kolūkį. Nuo šio laiko ūkio bendras žemės plotas kiek viršija 6 tūkstančius ha. Vištyčio kolūkis turi vienas iš prasčiausių žemių Vilkaviškio rajone.

Vidutiniškas ž. ū. naudmenų ekonominis įvertinimas- 30,5 balo, tuo tarpu Vilkaviškio rajone - 45 balai. Čia labai kalvotas reljefas, lengvos žvyro dirvos, labai daug akmenų. Esant žemam dirvų natūraliam derlingumui, didelę reikšmę ūkiui turi intensyvus mineralinių trąšų naudojimas.

Mineralinių trąšų jau Vištyčio tarybiniame ūkyje buvo išberta daugiau negu vidutiniškai Vilkaviškio rajone. Pavyzdžiui, 1970 m. 1 ha ariamos žemės ūkyje išberta 6,5 cnt trąšų, o vidutiniškai rajone- 3,8 cnt. 1977 m. ūkyje - 7,0 cnt, o vidutiniškai rajone - 6,6 cnt.

Vištyčio kolūkio gamybos sąlygų gerėjimą akivaizdžiai rodo ir šlapių žemių sausinimas. Tačiau nusausintų žemių lyginamasis svoris visose Vištyčio kolūkio šlapiose žemėse yra gerokai mažesnis negu vidutiniškai rajone. Tai galima paaiškinti tuo, kad ūkio žemės yra mažiau palankios ir sausinimo darbams, jie čia žymiai brangesni.

Pasėlių struktūroje vis didesnis vaidmuo tenka javams. 1960 m. jų plotas Vištyčio tarybiniame ūkyje sudarė 675 ha (40% ariamos), 1965 m.- 859 ha (50% ariamos), o 1980 m. Vištyčio kolūkyje - 1345 ha (57% ariamos), 1984 m.- 1283 ha (58% ariamos).

Dėl kylančios žemdirbystės kultūros, gausesnio mineralinių trąšų naudojimo javų derlingumas turi tendenciją didėti. 1960 m. Vištyčio tarybiniame ūkyje teprikulta 8 cnt javų, 1965 m. – 13,2 cnt, o 1970 m. - 16,2 cnt. Gausiausiai javai užderėjo 1976 m. - iš hektaro prikulta 20,8 cnt grūdų. Kyla javų derlingumas ir Vištyčio kolūkyje. Tačiau kolūkyje gaunami derliai atsilieka nuo rajono vidurkio. Jie sudaro 47-57% vidutinio rajono derlingumo.

Bulvių plotai ūkyje mažėja. Vištyčio tarybiniame ūkyje 1960 m. jomis buvo apsodinta 73 ha, 1961-1963 m.- apie 90 ha, o 1968-1975 m. - 38 ha. Vištyčio kolūkyje pastaraisiais metais teauginama 25 ha bulvių. Pagrindinės bulvių pasėlių mažėjimo priežastys - labai kalvotas reljefas ir akmenuotos dirvos, nedidelės galimybės panaudoti mechanizmus, darbo rankų stoka. Bulvių hektarui per metus tiesioginės darbo sąnaudos esti apie 400, o visos - apie 600 žmogaus darbo valandų.

Bulvių derlingumas auga. 1980 m. iš hektaro prikasta 74 cnt bulvių, 1981 m.- 100 cnt, o 1983 m.- 116 cnt. Kylant derlingumui, pastaraisiais metais ūkyje mažėja bulvių centnerio savikaina. 1980 m. ji buvo 27,01 rb, 1981 m.- 22,67 rb, o 1983 m.- 19,05 rb.

Stiprinant pašarų bazę, ūkyje išplėsti pašarinių runkelių plotai. 1981-1983 m. jų buvo auginama 85 ha, o 1984 m - 97 ha. Pašarinių runkelių derlingumas ūkyje nepastovus. Didžiausias derlius Vištyčio tarybiniame ūkyje buvo gautas 1965 m.- 313 cnt/ha. Pastaraisiais metais jaučiama pašarinių runkelių derlingumo didėjimo tendencija.

Tačiau Vištyčio kolūkio pašarinių runkelių derlingumas dažnais metais sudaro tik 50-60% vidutinio rajono ūkių derlingumo. Nuolatos stiprėja kolūkio materialinė-techninė bazė. 1980 m. turėta 5132 tūkst. rb. pagrindinių gamybinių žemės ūkio paskirties fondų, 1981m. - 5716 tūkst. rb., 1982m. – 5873tūkst. rb., 1983m. – 6296 tūkst.rb.

Sparčiai auga ūkio energetika. 1980m. ūkio energetiniai pajėgumai sudarė 10 198 AJ, 1981m. – 10 796AJ, 1982m. – 11 559 AJ ir 1983m. – 12 404 AJ. Dar labiau energetiniai pajėgumai skaičiuojant vienam ūkio dirbančiajam. Vištyčio tarybiniame ūkyje 1970m. jų teko 13.5 AJ, 1975m. – 22.0 AJ; kolūkyje 1980m. jau teko 36 AJ, o 1983m. – 38AJ. Drauge kolūkyje mažėjo arklių skaičius ir augo mechaninių variklių lyginamasis svoris ūkio energetikoje. Dar 1975m. Vištyčio tarybiniame ūkyje buvo 106 arkliai, o šiuo metu kolūkyje yra 65 arkliai. Dabar mechaniniai pajėgumai sudaro 99.7 % visų pajėgumų.

Sparčiai daugėjo traktorių skaičius. Tarybiniame ūkyje 1961m. dirbo 12, 1966m. – 30, 1971m. – 33, 1978m. – 40 tarktorių. Šiandien Vištyčio kolūkyje dirba 66 traktoriai. Tačiau ūkyje traktorių parko panaudojimo rodikliai atskirais metais yra 15-30% blogesni už rajono vidurkį.

Šių rodiklių skirtumas daugiausia priklauso nuo nepalankių gamtos sąlygų; kalvotas reljefas, maži laukų masyvai. Dirbant vietos sąlygomis susidaro didelės ž.ū. technikos eksplotacinės išlaidos.

Vis daugiau ūkis turi javų kombainų. Dar 1961m. Vištyčio t.ū. turėjo tik vieną kombainą, 1978m. – 8 kombainus. 1983m. Vištyčio kolūkio laukuose dirbo 16 kombainų. Vienu kombainu per sezoną nuimama apie 100 ha.

Elektra jau seniai tapo sverbi vištytiečių pagalbininkė. Elektros energijos naudojimas ūkyje nuolatos auga. 1970m. Vityčio t.ū. dirbo 1687 elektros varikliai, o 1978m. – 265. Vištyčio kolūkyje 1983m. jau dirbo 334 varikliai. 1970m. Vištytyje sunaudota 320 tūkst., 1975m. – 680 tūkst., o 1977m. – 791 kWh elektros energijos.

Vienas Vištyčio t.ū. darbuotojas 1970m. sunaudojo 1504 kWh elektros energijos, 1978m. – 2956 kWh, 1983m. jau teko 415 kWh. Apskaičiuota, kad 1 kWh elektros energijos žemės ūkyje leidžia sutaupyti 3.5 žmogaus darbo valandos. Vištyčio t.ū. nuo 1960m. iki 1978m. kasmet vidutinis metinis dirbančiųjų skaičius mažėdavo apie 2%. Vien 1977m. priimta į darbą 27 ir atleista 38 žmonės, 1978m. atitinkamai 18 ir 30.

Dėl nuosekliai vykdomos partijos agrarinės politikos, didėjančio dėmesio kaimo žmonių socialiniams klausimams Vištyčio kolūkyje darbuotojų migracija įveikta, jų skaičius ūkyje nemažėja. Didžiausias pinigines įplaukas ūkiui duoda galvijininkystė (galvijai, pienas), ir šios įplaukos turi tendenciją augti. Vištyčio tarybiniame ūkyje 1960 m. jos sudarė 41%, 1970 m. - 62%, 0 1978 m. - 70% visų piniginių įplaukų. 1983 m. Vištyčio kolūkyje galvijininkystė davė jau 75,5% visų piniginių įplaukų.

Antroje vietoje - piniginės įplaukos už realizuotas kiaules. Tačiau lyginamasis svoris piniginių įplaukų už realizuotas kiaules turi tendenciją mažėti. Vištyčio tarybiniame ūkyje 1960 m. jos sudarė 43%, 1970 m. - 28%, o 1978 m.- 21% visų piniginių iplaukų. 1983 m. Vištyčio kolūkyje kiaulininkystė davė 19,4% visų piniginių įplaukų. Tai rodo, kad nuosekliai gilėja ūkio specializacija, vis didesnis dėmesys skiriamas pagrindinei ūkio šakai - galvijininkystei.

Vištyčio tarybiniame ūkyje, kaip ir Vilkaviškio rajone, nuolat augo galvijų skaičius. 1961 m. jų buvo 740, 1971 m.- 1092, o 1978 m.- 1160. Karvių skaičius taip pat augo: 1961 m. ūkis jų turėjo 309, 1971 m. - 430, 1977 m. - 432. Vištyčio kolūkyje 1983 m. buvo 542 karvės.

Tačiau ir galvijų, ir karvių skaičius ūkyje augo lėčiau negu vidutiniškai rajone. Ūkyje augo kiaulių skaičius. 1960 m. jų turėta tik 467, o 1970 m.- 1182, 1978 m.- 1577. Vištyčio kolūkis 1983 m. turėjo 2037 kiaules. Gerėja kiaulininkystės produkcijos kokybė. Tačiau kiaulienos savikaina, kaip ir vidutiniškai visoje respublikoje, auga.

Vištytiečiai nuo seno augina avis. Jų skaičius kasmet keičiasi ir svyruoja nuo 1,1 iki 1,5 tūkstančio. Ūkyje kasmet išauginama apie 100 cnt avienos ir 20-30 cnt vilnos. Ūkyje pastatytos tipinės avidės, tačiau jos šaltos ir avys dažnai serga, prasti gamybiniai rodikliai. Siekiant padidinti avininkystės efektyvumą, reikia ryžtingai pagerinti avių laikymo zoohigienines sąlygas, likviduoti avių sergamumą, leisti ūkyje pjauti avis, organizuoti kailių apdirbimo ir kailinių siuvimo pagalbinę įmonę. Mūsų apskaičiavimais, tokia pagalbinė įmonė padarytų avininkystę rentabilia ūkio šaka.

Stiprėjant ūkio ekonomikai, kyla ūkyje dirbančių uždarbiai, vis aukštesnis tampa pragyvenimo lygis. Tačiau ūkyje darbo dienos vertė maždaug dviem rubliais atsilieka nuo rajono vidurkio.

Vištyčio kolūkyje auga kolūkiečių pagalbinio ūkio produktyvumas. Ūkyje - 576 šeimos. Buvusio Gudelių kolūkio koliikiečiai naudojasi 0,60 ha sodybiniu sklypu, o buvę Vištyčio tarybinio ūkio darbininkai ir naujai priimti į darbą naudojasi 0,50 ha sodybiniu sklypu.

Kolūkyje 1983 m. iš gyventojų supirkta 14 740 cnt pieno ir 1730 cnt mėsos. Pastaraisiais metais kolūkiečiai vis dažniau įsiruošia polietileninius šiltnamius ir ne tik apsirūpina ankstyvosiomis daržovėmis patys, bet, parduodami agurkus ir pomidorus, gauna nemažas pajamas. Mūsų apskaičiavimais, didelė dalis šeimų iš pagalbinio ūkio gauna daugiau pajamų negu iš visuomeninio.

Nemažos žemdirbių pajamos, pasiturintis gyvenimas džiugina. Tačiau didelės pajamos iš pagalbinio ūkio kelia ir kai kurių problemų: kolūkiečiai tampa mažiau priklausomi nuo visuomeninio ūkio, o tai turi neigiamos įtakos darbui visuomeninėje gamyboje, disciplinai.

Vištytis tvarkosi, puošiasi. Vien 1983 m. septyni ūkio specialistai įsikūrė naujai pastatytuose Alytaus skydiniuose nameliuose. 1985 m. ūkyje pastatyti dar šeši tokie namai. Vištytyje yra vidurinė mokykla. Dirba du vaikų darželiai. Gyvenvietėje veikia pirtis, yra gyventojų buitinio aptarnavimo paviljonas.

Tačiau centrinėje Vištyčio dalyje namai daugiausia seni, blogai prižiūrimi, kai kurie kiemai apleisti, trūksta tvarkos. Prie naujų namų vaizdas geresnis, daugiau gėlių, sutvarkyta aplinka. Buitininkų pastangos dažnai nepatenkina augančių vištytiečių poreikių ir dažnai jie priversti kreiptis paslaugų į Kybartus ar Vilkaviškį. Paštas ir telegrafas dirba tik iki 17 val., nusiskundžiama telefono ryšiu.

Ūkyje gausu darbo pirmūnų, kurie rodo šaunaus darbo pavyzdį, priverčia pasitempti ir kitus. Karvių melžėja Ona Cimermonienė iš kiekvienos jai skirtos karvės 1983 m. primelžė po 4256 kg pieno. Geri darbo rodikliai ir Teresės Ryckienės (4060 kg), Linos Ražinskaitės (3561 kg) ir kitų melžėjų.

Gerai dirba ūkio pirmaujantys traktorininkai Valentinas Šidlauskas, Ignas Danilevičius, Juozas Blausdžiūnas, vairuotojas Pranas Stankevičius. Pirmūnai įrašomi į garbės lentą, garbės knygą, premijuojami, įteikiamos asmeninės dovanos, pereinamieji prizai, gairelės. Apie juos rašoma sieninėje spaudoje, rajoniniame laikraštyje.

Vištyčio kolūkio žemdirbių laimėjimai vystant žemės ūkio gamybą, yra neabejotini, tačiau žemės ūkio gamybos ekonominis efektyvumas kelia susirūpinimą. Mūsų respublikoje 1958-1961 m. atlikti tyrimai rodo, kad ūkiuose, kurių žemės įvertintos mažiau kaip 20 balų, augalininkystė yra nuostolinga. Valdant buržuazijai, krašte menkai buvo vystoma pramonė ir kaime dėl santykinio gyventojų pertekliaus, taip pat buožėms bei dvarininkams užgrobus geresnes žemes, buvo jaučiamas "žemės badas". Dėl to, ginantis nuo bado, buvo išarti smėlynai, kuriuos dabartiniu agrotechnikos bei tręšimo lygiu naudoti pasėliams ekonominiu atžvilgiu netikslinga.

Visa dabartinė ekonominė situacija reikalauja spartaus žemės ūkio gamybos industrializavimo. Naujai žemės ūkio materialinei techninei bazei, naujiems darbo įrankiams reikia ne tik stambesnių žemės iikio naudmenų plotų, bet ir geresnių žemių reljefo, akmenuotumo ir mechaninės dirvos sudėties atžvilgiu.

Vykstant neišvengiamam gamybos industrializavimo procesui, labai žemo našumo sausų smėlynų, labai eroduotų kalvų ir akmenynų plotuose ūkininkaujantys ūkiai atsiduria santykinai vis nepalankesnėse sąlygose.

Mūsų nuomone, apie 500 ha blogiausių žemių masyvų reikėtų išimti iš žemės. ūkio gamybos ir atiduoti miškų ūkiui. Tai reikėtų daryti kaip galima greičiau, nes šiose žemėse statomi gamybiniai ir gyvenamieji pastatai, atliekami šiomis sąlygomis labai brangūs ir mažai ekonominiu požiūriu efektyvūs melioracijos darbai. Palankesnėmis sąlygomis sukoncentravus žemės ūkio techniką, trąšas, darbo jėgą, bus galima ne tik padidinti žemės ūkio gamybos ekonominį efektyvumą, bet ir nesumažinti garninamos produkcijos kiekio.

Vištyčio ežeras - unikalus gamtos kampelis, perspektyvi poilsio vieta. Bent dalyje Pavištyčio nutraukus žemės ūkio gamybą, ir įveisus mišką, susidarytų palankesnės sąlygos ežero vandens tyrumui išsaugoti. Nors šiuo metu ežero vanduo dar pakankamai švarus, tačiau laboratoriniai tyrimai rodo, kad pastaraisiais. metais ištirpusių mineralinių trąšų kiekis auga.

Tai sudaro rimtą grėsmę seliavos ir kitų vertingų žuvų išnykimui. Tad prie nuostolių, gaunamų ūkininkaujant ypatingai nenašiose žemėse, dar turėtume pridėti ežero turtų sunykimą. Aktualu tai dar ir todėl, kad Vilkaviškio rajonas - mažiausiai miškingas. Jame miškai tesudaro 6,2% bendro žemės ploto.

I. Mališauskas V., Vaitiekūnas J. Žemės ekonominis vertinimas ir jo panaudojimas. V., 1963 - psl. 238

Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 07:34  
Mes turime 14 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6865857
Prasideda maudymosi sezonas

Prasideda vasara, o su ja – ir maudymosi sezonas. Lietuvoje jis oficialiai prasideda birželio 1-ąją ir trunka iki rugsėjo 15 dienos. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija šiais metais organizuoja Vištyčio ir Paežerių ežerų vandens kokybės stebėseną. Vandens tyrimus kas 2 savaites atliks atestuota UAB „Vilkaviškio vandenys“ laboratorija pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą grafiką. Iš viso bus atlikta po 9 vandens mėginių tyrimus kiekvienoje maudykloje.


Banners