VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Vištytis pokario metais. Kolūkių susikūrimas

Email Spausdinti PDF

1944m. gruodžio 5d. sudarytas Vištyčio valsčiaus vykdomasis komitetas iš 7 narių. Pirmininku išrinktas Stasys Juodišius. Visi nariai buvo baigę tik 4 pradžios mokyklos skyrius ir jokioms organizacijoms nepriklausė. Tik Alfonsas Varnas 1922-1927m. priklausė Šaulių sąjungai. 1944m. gruodžio 6d. Vištyčio valsčiuje sudarytos 5 apylinkės - Vištyčio, Vištyčio laukų, Pavištyčio, Totorkiemio ir Pakalnių.


Vištytis pokario metais. Kolūkio susikūrimas

1944m. spalio 22d. rusų 157-oji šaulių divizija vadovaujama gvardijos pulkininko Nikolajaus Kusakino įžengė į Vištytį. Užimant Vištytį žuvo vyresnysis leitenantas lakūnas N. Kuznecovas, seržantas K. Lysenko. Kokios tai buvo kovos bylojo obeliskai Vištyčio rusų karių kapinėse (>>). Jose palaidota daugiau kaip 230 karių.Vilimavičienė Ona prisimena: "1944 m. išvadavus Vištytį, grižome. Su manimi kartu grįžo ir kiti - tai Jurevičius ir Jurevičienė. Grįžę į Vištytį pradėjome organizuoti valstiečius kurių nuotaikos buvo labai įvairios. Vištytyje netgi sklido kalbos, kad gali sugrįžti vokiečiai.

Lietuvos rajonuose šiuo metu buvo atkuriama Sovietų valdžia kuriami valdžios organai. Komunistinė valdžia buvo iškėlusi uždavinį atkurti socialistinę žemėvaldą, vykdyti 1940-1941m. pradėtus socialinius - ekonominius pertvarkymus. 1944m. rugpjūčio 30d. buvo priimtas įstatymas "Dėl vokiečių okupacijos padarinių likvidavimo". Šis įstatymas panaikino visus vokiečių valdžios potvarkius dėl žemės valdymo.

1944m. gruodžio 5d. sudarytas Vištyčio valsčiaus vykdomasis komitetas iš 7 narių. Pirmininku išrinktas Stasys Juodišius. Visi nariai buvo baigę tik 4 pradžios mokyklos skyrius ir jokioms organizacijoms nepriklausė. Tik Alfonsas Varnas 1922-1927m. priklausė Šaulių sąjungai. 1944m. gruodžio 6d. Vištyčio valsčiuje sudarytos 5 apylinkės - Vištyčio, Vištyčio laukų, Pavištyčio, Totorkiemio ir Pakalnių.

1944-1945 metai Vištyčio apylinkių gyventojams buvo labai sunkūs. Į paliktus vokiečių repatriantų, pasitraukusių kartu su vokiečių kariuomene, ūkius buvo atkelti naujakuriai. Žemė buvo dalinama bežemiams valstiečiams, buvo apribotos stambių ūkių žemės. Kaip naujakuriai žemės gavo J. Jokubauskas, P. Lukaitis, O. Vilimavičienė ir kt.

Pokarinis žemės ūkio pertvarkymas Vistyčio žmonėms buvo gana sunkus. Buvo sudaryta žemės komisija, kuri sprendė žemės dalijimo klausimus. J. Jokubauskas prisimena: "Mes, komisijos nariai, turėdavome rekvizuoti ir išdalinti gyvulius, žemės ūkio inventorių, ūkinius pastatus. Valstiečiams žemės duodavome po 8-10 ha. Kurie turėdavo po 3 ha ir mažiau, tai jiems duodavome dar po kokius 7 ha". Ūkininkams žemės buvo paliekama po 10 ha.

Daugelis gavę žemės buvo patenkinti tokia tvarka. 1945 sausio 18d. svarstyta dėl kūlokų (taip sovietmečio pradžioje vadino stambius ūkininkus - buožes) sabotavimo ir nutarta visus kūlokus atiduoti teismui.1945m. birželio 24d. Vištyčio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku paskiriamas Vincas Čemerka, gimęs 1903m.

1945m. spalio1 d. įkuriama progimnazija, kuri veikė 1945-1948m. 1945metais svarstyta, kodėl nevykdomi privalomi pristatymai valstybei. Tai dėl vokiečių okupacijos kaltės ir dėl to, kad trūksta glaudaus bendradarbiavimo su darbo valstiečiais ir apylinkės pirmininkø apsileidimo.

Totorkiemio apylinkės pirmininką Lukaitį ir Vištyčio laukų pirmininką iš pareigų atleisti. Grigaitį, mėginusį apgaudinėti valstybę, perduoti prokuratūrai. 1945 metais įkurtas pieno kooperatyvas, veikė mašinų ir arklių nuomos punktas, veikęs iki 1947m. Nuo 1946m. spalio 5d. Vištyčio valsčiaus sekretore dirbo Marijona Zajankauskaitė, gimusi 1929m., baigusi 3 gimnazijos klases.

Šiuo laikotarpiu valstiečiai vykdydavo prievoles. Prievolių dydis priklausė nuo karvių skaičiaus ir turimo žemės ploto. Prievolę dažniausia atiduodavo sviestu ir pienu. Pieno reikėdavo pristatyti po 300 kg per metus. 1945m. buvo pradėtos kurti žemės ūkio kooperatinės draugijos, aptarnaujančios savo narius keliose žemės ūkio šakose.

"Vištytyje buvo pieninkystės kooperacija", - prisimena J. Jokubauskas. " Bet jos veikla buvo nežymi ir narių toje kooperacijoje buvo mažai. Toks kooperatyvas buvo Pavištytyje. Šie kooperatyvai ilgai neišsilaikė". 1945-1947m. Vištyčio I Lauke veikė mašinų ir arklių nuomos punktas - MANP. Jo vedėju buvo J. Jokubauskas. Visas inventorius ir arkliai buvo surinkti iš pasitraukusių su vokiečiais stambių ūkininkų. MANP turėjo apie 12 arklių ir nedaug įvairaus inventoriaus. Vastiečiai galėdavo išsinuomoti tuos arklius.

Šių punktų uždavinys buvo teikti techninę ir organizacinę paramą valstiečiams, o vėliau - kolūkiams. J. Jokubauskas prisimena: " MANP pirmiausia turėdavo aptarnauti karių ir naujakurių šeimas. MTS (mašinų ir traktorių stočių) Vištytyje nebuvo. Visą techniką reikėjo parsivežti iš Alvito ir Virbalio. Su Alvitu ir Virbaliu susisiekti buvo galima tik arkliais. "Būdavo ir taip, kad tos technikos negalėdavai panaudoti, kol ją čia atveždavai arba pakliūdavo apgedusi, kad praktiškai mes ja pasinaudoti ir negalėdavome" - prisimena J. Jokubauskas.

1947m. pabaigoje MANP vedėju buvo Kanonenka. Jam dirbant šiame punkte, pasitaikė tokiu atvejų, kai arkliai būdavo nunuodijami, grobstomas pašaras. MANP pradėjo smukti. Buvo padaryta didelių nuostolių. 1948m. susikūrus Vištyčio kolūkiui, dalis likusio inventoriaus ir arklių perėjo į kolūkį, kuris buvo įkurtas 1948m. vasario mėnesį. Steigiamasis kolūkio susirinkimas vyko buvusiuose kultūros namuose (seniau gaisrininkų salėje), dabar nugriautuose.

Kolūkio pirmininku buvo išrinktas Gediminas Cimermonas. Kolūkiui atiteko labai menkas MANP inventorius. Valstiečiai davė kolūkiui kiaulių, arklių, karvių. P. Kazinevičius prisimena: " Man yra įsimintina diena 1948m. gegužės 1d. Tada buvo pasiektas mūsų kolūkio pirmasis laimėjimas. Visi Vištyčio gyventojai dalyvavo Gegužės 1-osios demonstracijoje. Mes šventėme ne tik darbininkų šventę, bet ir savo kolūkio sėjos užbaigimas. Kolūkis geras dalykas, tik jame reikia dirbti, kaip savo ūkyje". Susikūrus kolūkiui jo materialinė-techninė bazė buvo silpna.

1947 metais vykdomojo komiteto posėdžiuose buvo svarstomi tokie klausimai, kaip pasiruošimas sėjai, šienavimui, derliaus nuėmimui, paskolos žemės ūkiui atkurti ir išvystyti rinkimų, apie privalomą grūdų pristatymą valstybei, apie bažnytinės žemės paėmimą į valstybės žemės fondą ir kitus. Kultūros ir švietimo komisijoje dirbo Č. Vyzas ir Č. Virškus.1948m. sausio 30d. posėdžiavo Vištyčio valsčiaus darbo žmonių deputatų taryba, į kurią buvo išrinkti 25 nariai. Pirmininku išrinktas Vitas Krapas. Visur figūruoja rusiška pavardė Maksim Berežnoj.

1949m. ūkis turėjo 14 arklinių plūgų, 15 akėčių, 6 purentuvus ("drapakus"), 6 arklines šienpjoves, 4 arklinius grėblius, 4 kuliamąsias, 18 vežimų ir kito smulkaus inventoriaus. Vėliau jungiantis smulkiems ūkiams į stambesnius, stiprėjo ir Vištycio kolūkio bazė.

1949 metais Vištyčio valsčiaus darbo žmonių deputatų tarybos pirmininku jau buvo Jakubauskas. Yra minima rusiška pavardė Maksim Baravykov. 1949m. balandžio 20d. posėdyje nutarta iki 1949m. gegužės 1d. Vištyčio apylinkėje suorganizuoti 4 kolektyvinius ūkius.

1949m. spalio 19d. posėdyje jau kritikuojami deputatai, kad šalinasi savo pareigų, neprisideda prie kolūkių steigimo, gyvulininkystės fermų kūrimo, nevykdo partijos ir vyriausybės nutarimų. Kritikuojami ,,Vienybės" ir Rėčiūnų kolūkiai.

1949 metais įkuriama septynmetė mokykla, veikusi iki 1955 metų. Nuo 1950m. Vištyčio apylinkė jau vadinosi Kybartų rajono Vištyčio apylinke.1950m. gruodžio 28d. pirmininku išrinktas Vincas Ragaišis. Ataskaitiniame pranešime dar vis kalbama apie privalomų pristatymų - pieno, mėsos, kiaušinių, vilnų - vykdymą.

Jau 1950 metais ūkis įsigijo vieną sunkvežimį, o 1955 m. kolūkis jau turėjo tris sunkvežimius. Jų bendras tonažas buvo 6.5 t. Daugejo ir kito inventoriaus. Kadangi MTS teikė nepakankamą pagalbą beveik visus pagrindinius darbus ūkis dirbo savo jėgomis. 1958m. reorganizavus MTS ūkis įsigijo 2 traktorius: DT-54 markės vikšrinį ir "Belorus" ratinį traktorių. Taip pat tais metais įsigijo javų kombainą, 2 bendros paskirties traktorinius plūgus, 2 grūdu sėjamąsias.

Ūkio technika iki 1958m. buvo prastos būklės. Žmonės sunkiai dirbo nuo akstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Kadangi trūko technikos, visi darbai buvo atliekami daugumoje rankomis. Savo atsiminimuose pirmoji Vištyčio kolūkio komunistė Jarienė pasakoja: "Prisimenu, kaip Vištyčio apylinkėje pasirodė pirmasis traktorius. Gavome jį iš MTS. Pirmuoju traktorininku buvo Barčiauskas. Žinote mūsų žmonės griežti. Davė arti dirvą, kur daugiausia akmenų.

Traktorius lūžo ir gedo. Už visa tai apkaltino mane. Matai, sako, tas tavo traktorius nieko neišaria, kiek noragų sulaužė, kiek nuostolių atvežei. Teko net pasislėpti rūsyje, kad nesurastų. Po kiek laiko as vėl gražiai šneku. Ir taip mūsųk kolūkiuose traktorių gausėjo".

Apie ūkio elektrifikaciją buvęs kolūkio pirmininkas J. Čemerka pasakojo: " Pirmiausia gavome is S. Kirovo kolūkio dizelinį variklį, o vėliau jau nuosavą isigijome". Matyt elektra ūkyje buvo naudojama tik apšvietimui, nes 1949-1958m. metinėse ataskaitose nėra jokių duomenų apie gamybos procesų elektrifikavimą kolūkyje. Pagrindiniai darbai ūkyje buvo atliekami rankomis.

Pagrindinė traukiamoji jėga buvo arkliai, kurių ką tik įsikūręs kolūkis turėjo 40, iš jų 32 buvo darbiniai. Kaip anksčiau buvo minėta ūkis turėjo ir arklinių grėblių, plugų ir šienapjovių. 1950m. turėjo vieną arklinę bulviakasę. Tikrieji žemės ūkio gamybos darbai prasidėjo 1958m., kai ūkis įsigijo 2 traktorius ir kombainą.

Jau tais pačiais metais buvo aparta 1260 ha minkšto arimo ir nupjauta 132 ha javų. Ūkio gyvavimo pradžioje buvo 3 arklidės, 11 vietų bendros talpos, kuriose stovėjo nedarbiniai arkliai. Darbinius arklius kolūkiečiai laikė savo tvartuose - kas kuriuo arkliu dirbo, tas jį ir prižiūrėjo. Viščiukus, pirktus iš inkubatoriaus išdalindavo prižiūrėti kolūkietėms.

Ūkis taip pat turejo 2 karvides, kurių bendra talpa buvo 11 vietų, kiaulidę, avidę, paukštidę, 2 klėtis. Visi šie pastatai buvo netipiniai, isigyti suvisuomeninant asmeninius pastatus kolūkio steigimo laikotarpiu. Ūkiniai pastatai buvo nedideli, nepritaikyti gyvulių žiemojimui, todėl gyvulių kritimai buvo dažni.

Vėliau stambėjant kolūkiui, daugėjo ir visuomeninių pastatų. 1951m. buvo jau 6 arklidės (82 vietų bendros talpos) 4 grūdų saugyklos. Gamybiniai pastatai vis dar buvo nedidelė tačiau jų skaičius didėjo. 1955m. ūkis turėjo 3 arklides (100 vietų bendros talpos), 2 karvides (80 vietų), kiaulidę (100 vietų), avidę (100 vietų), paukštidę (300 vietų). Ūkiniai pastatai palaipsniui stambėjo. 1958m. ūkis turėjo 158 vietų karvidę. Tačiau šie pastatai buvo netipiniai - juose nebuvo mechanizacijos, pagrindiniai darbai buvo atliekami rankomis.
Pagal ūkio metinių ataskaitų duomenis 1958m. ūkis turėjo 3 akselines, 2 pašaro šutintuvus ir 3 šakniavaisių pjaustymo mašinas. Tai ir buvo visi gyvulininkystės mechanizmai. 1949-1958m. melioracijos darbai kolūkyje vykdomi nebuvo. Vištyčio kolūkio žemė smėlėta, o tuo metu buvo ir akmenuota, todėl ją reikėjo gausiai tręšti.

1948m. susikūrus kolūkiui, buvo pasėta iš viso 83 ha grūdinių ir ankštinių kultūrų, kuriu bendras derlius buvo 629 cnt ir 4 ha bulviu, iš kurių prikasta 129 cnt. Ūkis ėmėsi auginti įvairesnes kultūras - cukrinius runkelius, kukurūzus ir kitas silosines kultūras, vienmetes ir daugiametes žoles. Tačiau pagrindines kultūros - rugių - derlingumas gerokai sumažėjo. 1950m. buvo gauta 7.8 cnt rugių iš hektaro, 1953m. - 5.9 cnt, o 1958m. - 4.8 cnt/ha. Nedaug padidėjo bulvių ir avižų derlingumas.

Bendras gyvulių skaičius per 10 metų padidėjo 5 kartus, karvių - 6 kartus, kiaulių - 5 kartus. Taip pat padidėjo ir jų produktyvumas. Nors darbo sąlygos gyvulininkystėje buvo sunkios, tačiau žmonės atsidavę dirbo. Apie tai 1958m. gegužės 22d. tuometiniame Kybartų rajono laikraštyje V. Vižainis rašė: "Antri metai, kai kiaulių fermoje dirba I. Leonavičienė. Moteris per šį laiką pamėgo darbą. Dažnai kiaulidėje gali rasti ir jos sūnų Vincą, padedantį motinai. Neseniai Vištyčio kolūkis pristatė valstybei 20 bekonų".

Augant produktyvumai ir derlingumui, didėjo ir piniginės pajamos. Ūkis iš gyvulininkystės turėjo daugiausia pajamų, kurios 1953m. palyginti su 1950m. padidėjo 2.3 karto. Visos pajamos 1958m. padidėjo palyginti su 1950m. 6.7 karto. Ūkio išlaidos iki 1955m. palyginti su 1950m. išaugo 3.2 kartus, o 1958m. palyginti su 1955m. sumažėjo net 2 kartus.

Daugiausia išlaidų ūkis skyrė gamybos reikalams. 1958m. išlaidos smarkiai padidėjo kai ūkis pirko 2 traktorius, kombainą ir kitą traktorinį žemės ūkio inventorių iš MTS. Inventoriui buvo išleista 6.72 tūkstančių rublių. Neskaitant kai kurių laimėjimų, ekonomiškai Vištyčio kolūkis nebuvo tvirtas, visas darbas buvo daugumoje atliekamas rankomis. Atlygis už darbą kolūkiečiams buvo ypatingai žemas.

Vištytis - pasienio miestelis. Lietuvos pasienį 1946 metais saugojo 115-asis Kionigsbergo būrys, 95-asis, 95-asis, 97-asis, bei 94-asis būrys. Lietuvos- Lenkijos pasienį saugojo būtent 97-asis, bei 94-asis būrys. 94-ojo pasienio būrio štabas buvo įsikūręs Marijampolėje, o vadas - plk. Smetaninas, vėliau plk. Menščikovas. 1-oji pasienio komendantūra buvo įsikūrusi Vištytyje (>>), į ją įėjo 1-oji, 2-oji, 3-oji, 4-oji linijinės užkardos ir 1-oji kovinio laidavimo užkarda.

94-ame būryje buvo 22 veikiančios rezidentūros. Rezidentai turi ryšį su 56 slaptaisiais informatoriais. Konspiraciniams susitikimams su agentais ir informatoriais buvo turima po vieną butą Marijampolėje, Lazdijuose ir Vištytyje. 97-asis pasienio būrys 1944m. gruodžio 13d. turėjo tik 600 "aktyvių durtuvų". Kiti būrio kariai buvo naudojami ne pagal paskirtį: jie saugojo sandėlius Kaune, Kybartuose, Kazlų Rūdoje ir Vištytyje.

24-asis pasienio pulkas priklausė Lietuvos pasienio apygardai, tačiau šiuo laikotarpiu jis buvo išsidėstęs Rytprūsių-Lenkijos pasienyje. Per jo 14-osios komendantūros saugomą sieną 1947m. gruodžio 21d. atsišaudydami į Lenkiją veržėsi J. Lukša, K. Pyplys ir jų kovos draugai. Juos sustabdyti puolė 14-osios ir 15-osios pasienio užkardų kariai, tačiau jiems to padaryti nepavyko.

Šį didvyrišką prasiveržimą per Ramintos tiltą (maždaug už 15km. nuo Lietuvos-Lenkijos-Karaliaučiaus krašto sienų susikirtimo vietos išsamiai ir įdomiai aprašė J. Lukša-Daumantas knygoje "Partizanai". Čekistai rašė, kad prasiveržė 5 partizanai. Iš tikrųjų prasiveržė trys, o trys jų draugai žuvo kautynėse prie Ramintos tilto.

parengė vilkovist pagal knygą "Kraštotyra" Nr. 21, 1987 m.

Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 07:18  
Mes turime 73 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6442454
Nuo Kaliningrado srities atsitversime tvora

Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi tvora kol kas pastatyta tik Vištytyje./ Kazio Kazakevičiaus nuotrauka A-A+ Lėšų tvorai atsitverti nuo Rusijai priklausančios Kaliningrado srities numatyta šių metų valstybės biudžete. Iki šiol sausumoje valstybės sieną žymėjo tik specialūs ženklai ir 13 metrų pločio kontrolės juosta, kuria driekiasi pėdsakų juosta, patrulinis takas.


Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/nuo-kaliningrado-srities-atsitversime-tvora/237048

© Lietuvos žinios

   Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi tvora kol kas pastatyta tik Vištytyje.  Lėšų tvorai atsitverti nuo Rusijai priklausančios Kaliningrado srities numatyta šių metų valstybės biudžete. Iki šiol sausumoje valstybės sieną žymėjo tik specialūs ženklai ir 13 metrų pločio kontrolės juosta, kuria driekiasi pėdsakų juosta, patrulinis takas. Valstybės sienos su Rusija apsauga šiemet bus stiprinama ne tik šalies biudžeto, bet ir Europos Sąjungos (ES) viešojo saugumo fondo lėšomis – iš jų bus įsigyjama moderni valstybės sienos stebėjimo sistema. Tikimasi, kad taip efektyviau bus apsaugoti mūsų valstybės bei kitų ES šalių ekonominiai interesai, taip pat žengtas dar vienas žingsnis stiprinant valstybės saugumą.



Banners