VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Vištyčio istorija pagal daktaro J. Totoraičio ,,Sūduvos – Suvalkijos istorija”

Email Spausdinti PDF

Photobucket Vištyčio miestas reikšmės ėmė netekti nuo to laiko, kai prieš Lenkmeti buvo išvestas geležinkelis, einąs nuo Peterburgo per Vilnių į Varšuvą ir jo šaka nuo Vilniaus per Kauną į Prūsus. Nuo tada ėmė kilti Kybartai, o menkėti Vištytis ir jo lenktyniuotojas Virbalis. Kelioliką metų prieš karą Vištyčio miestas sudegė. Vokietijos ciesorius Vilhelmas II, kurs tuo laiku medžiojo giriose paliai sieną, su savo palydovais atjojo į sudegusi miestelį, atsilankė pas kleboną ir padegėliams suteikė 3000 rublių.



Vištyčio istorija pagal daktaro J. Totoraičio ,,Sūduvos – Suvalkijos istorija”

1938m., Kaunas

Vištytis prie Vištyčio ežero - kaimas, paskui miestas ir to pat vardo dvaras, seniūnija ir parapija, buvo ikurtas XVIIa. Alytaus girioje, kai paliai Prūsų sieną karalienė Bona steigė naujus kaimus.191 Vištyčio kaimas bus atsiradęs ne ankščiau 1530m. ir ne vėliau 1550 m., Virbalyje 1561 m. viena gatvė turėjo Vištyčio vardą. Bažnyčią pastatė ten Žygmantas Augustas 1566m. ir davė 6 valakus žemės. Vėliau, bent Lenkų karalystės laikais, ant tų 6 valakų buvo apgyvendinti 4 ūkininkai ir 3 daržininkai. Tas kaimelis vadinosi Nebūtkiemiu arba Kunigiškiais ir mokėjo klebonui tam tikrus mokesčius.

Nežinia kada kun. Matas Šneideravičius užrašė klebonui 10.000 auksinų ir sudėjo juos šeštu procentu grafienės Platterienės Nidokų dvare, kad už jo sielą kas mėnuo būtų laikomos vienos skaitytinės ir kas metų ketvirtis vienos giedotinės mišios. Karalienė Bona, kolonizuodama Paprūsę, buvo numačiusi ir vietas, kur turės būti miestai. Pagal jos numatymą Valavičiua Lietuvos girių aprašyme, jai jau į Italiją išvykus, tuščią vietą, kur vėliau atsirado Vižainis, vadina lotynišku žodžiu ! 0 P P id u m.

Vėlesnieji karaliai jos numatytuose punktuose kūrė miestus. Jos sūnus Žygmantas Augustas Vištyčio kaimą pavertė miestu, suteikdamas jam Magdeburgo teises 1510 m., k~rias v~ 181 PolUljanski, 12G-l, rašo, kad Vištytis buvęs miestas jau XVI.ir vadinęsis Tur. Tai tik pasaka sugalvota Vištyčio garbei. Žinia imta iš Alvito dekanato vizitų 1843m. Ją patvirtino ir kiti karaliai, Žygmantas III 1589 m., Vladislovas Vaza 1638m. ir Mykolas Višneveckis 1670m. Žygimanto Augusto privilegijoje Vištyčio miesto teisės šiaip yra nustatytos: Vištyčio miestas gauna antspaudą su Vienaragio atvaizdu.

Tas pats Vienaragis yra miesto herbas. Miesto gyventojai yra išimami iš po karvedžių, kastelonų, seniūnų, laikytojų, teisėjų ir pateisėjų valdžios. Miesto valdžią vykdo vaitas ir drauge su prisiekusiais lau- ninkais sprendžia pagal Magdeburgo teises visas kriminalines bylas: žmogžudystę, sužeidimus, vagystes, padegimus ir kitas į jas panašias. Vaitą skiria pats didysis kunigaikštis atskiru raštu iki gyvos galvos arba, iki kol bus jo valia, tai yra laikinai. Atlyginimo vaitas gauna tris valakus žemės. Miesto valdžia, taip pat vykdo ir sprendžia civilines bylas burmistras ir jo patarėjai pagal Magdeburgo teises.

Burmistras skiriamas šiaip: miestas iš savo gyventojų išrenka keturis dorus nusimanančius Magdeburgo teisės kandidatus ir pristato Vištyčio laikytojui (seniūnui), kurs vieną jų didžiojo kunigaikščio vardu į tą poaukštį stato ir patvirtina. Nepatenkintieji tų miesto valdžių išsprendimais gali su apeliacija kreiptis į laikytoją (seniūną), kurs taip pat bylą nagrinėja pagal Magdeburgo teises, o paskui į didžiojo kunigaikščio teismą.

Miestas gauna teisę daryti keturias muges kas metai: devintą sekmadieni po Velykų, per žolines, per šv. Mykolą ir per Kalėdas. Turgus daromas kas savaitė pirmadieniais. Nustatomas saikas - javų pirkimams ar pardavimams, tai keturių Krokavos karčių bačka. Turgaus mokestis, mėsos ir įvairių pardavimų bei pirkimų mokesčiai turi būti visada renkami ir eina į didžiojo kunigaikščio iždą, bet miestiečiai ir pamiesčiai nuo saiko ir turgaus mokesčio yra laisvi.

Miestui laukai, t. y. valakai, sodybos, daržai, margai atlaikose, kaip juos karaliaus dvariškis Jokūbas Laskovskis paskyrė ir pridėjo, yra patvirtinami. Mokesčius už laukus, smulkias prievoles ir kitokias pajamas miestiečiai mokės iždui pagal D. L. K. įstatymus. Išrinks juos vaitas su laukininkais ir pristatys Vištyčio laikytojui ir, imdami kvitas, duos po 6 grašius.

Miestas privalo pasistatyti rotušę, gatves ir kelius prižiūrėti ir gyventojai namus gerai statyti. Tuo tikslu viešai miesto naudai atleidžiama prentinis namų plecių mokestis. Viešai miesto naudai eis taip pat pajamos iš pirties, svorio ir kirpyklos. Dėl ugnies atsargumo, pirtis turi būti šalia miesto. Gyventojams neleidžiama turėti savo atskiras pirtis.

Jei šlėkta, bajorai ar kokie nors valstybės tarnautojai apsigyvens Vištyčio mieste, bus miesto jurisdikcijoje ir pildys visas miestui privalomas prievoles. Miestiečiai ant Pistos upės esančio malūno užtvankas taisys, tiltus mieste ant griovių ir upelių statys, miesto laukuose kelius gerins, mokyklą laikys, tą viską darys savo lėšomis. Apie rotušę, kurią turės įsitaisyti, leidžiama statyti krautuves, kurių mokesčiai eis viešai miesto naudai. Dėl ugnies saugumo bravorai ir saldės pastatai turi būti šalia miesto. Taip pat dėl ugnies pavojaus visi miesto gyventojai savo namuose pasistatys mūrinius kaminus.

Žygmantas Augustas suteikęs Vištyčiui šias teises, kitais metais (1571m.) davė dar girios 40 valakų ir 6 margus, troboms statyti, malkai ir ganyklai. Žygmantas III visas tas teises ir tą girią patvirtino 1589m., atleisdamas drauge dar nuo mokesčio už miesto daržus ir margus šalia miesto esančius ir prie valakų pridėjus.

Karalius Vladislovas, Žygmanto III sūnus, 1638 m. patvirtindamas miestui tą privilegiją pakeitė trijų mugių dienas pagal miestiečių prašymą. Trys Vištyčiui paskirtos mugės buvo daromos tomis pat dienomis, kuriomis muges turėdavo Vižainis ir Virbalis. Vladislovas, atsižiūrėdamas i nuostoų, iš to einanti, Vištyčiui, perkėlė tris muges į kitas šventes: į Atvelykį, į šv. Petro ir Povilo šventę ir į Visų šventę; ketvirta mugė, kuri be kliūtie buvo laikoma, palikta buvo kaip seniau, devintame sekmadienyje po Velykų.

Bet tas mugių pakeitimas Vištyčiui nedaug ką padėjo. Tos mugės išėjo visai iš papročio ir buvo nelaikomos. Dėl to karalius Mykolas, pagal miestiečių prašymą, patvirtindamas miesto privilegiją, 1670m., paskyrė tik vieną mugę per Šv. Jurgį. Tų mugių nesisekimas rodo, kad miestas nelabai tarpo.Jo gerovę stabdė ir karas, kai 1655m. Maskva paėmė beveik visą Lietuvą ir kai švedai buvo užgrobę Žemaičius ir Biržus. Prūsai, palaikydami priešų pusę, 1658m. apiplėšė Vištyčio bažnyčią, be abejo, taip pat jie padarė ir miestui. Vizitacija 1674m. mini, kad Vištyčio bažnyčia maža, kad jos koliacija priklausanti karaliui, kad klebonas esąs kun. Romanas Dostojevskis. Gyventojų tada ir pačiame miestelyje ir kaimuose buvo nedaug, nes per vizitaciją sutvirtinimo sakramentą priėmė tik 24 asmenys.

Antrą bažnyčią, pirmai supuvus ar sudegus, pastatė taip pat medinę 1723m. Kristupas Puzyna iš Kozielsko, Mstislavo vaivada ir Vištyčio seniūnas. Bet klebono prie jos nebuvo iki 1736m., kuriais, Vilniaus vyskupui leidžiant, buvo įkurta Jezuitų misija. Tai bažnyčiai, kaip matyti iš Vilniaus synodo 1744m., priskirti buvo šie kaimai: Kaupiškiai, Papečkiai, Varteliai, Lukai, Totorkiemis, Rečiūnai, Pavištaičiai ir Galkiemis.

1829m. vietoje senosios medinės buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia parapijos ir valstybės lėšomis. Kai ji vėliau pasirodė per maža esanti, klebonas kun. Adomas Šukvietis padidino ją parapijos lėšomis. Ta bažnyčia iki Lenkmečiui turėjo užrašytų gana daug turtų: miesto laukuose 5% valako, (vyskupo Strašinskio laikais dar vieną valaką priedų), mieste po klebonijos trobomis 3 margus ir Nebūtkiemio kaime 4 valakus 24 margus. Po Lenkmečio rusai tą žemę atėmė.

Prieš karą Vištyčio parapijoje buvo 4 dvarai: Janauka, Kaupiškiai, Lukai ir Moravilis. 1744m., rodos, dar nebuvo nė vieno. Gyventojų katalikų prieš karą buvo 2523.

Vištyčio gyventojai buvo sulenkėję lietuviai. Dėl jų diduma pridedamųjų pamaldų bažnyčioje būdavo lenkiškai laikoma. 1909m., lietuviams maldaujant, Seinų vyskupijos administratorius padarė tokią tvarką, kad Vištyčio bažnyčioje tris sekmadienius pamaldos būtų laikomos lietuviškai, o ketvirtą lenkiškai. Šį isakymą Vilkaviškio dekanas viešai paskelbė Vištyčio bažnyčioje, bet miestelėnai, slapta palaikomi lenkų endekų, prie kurių priklausė daug dvarininkų, nepaklausė ir lietuviams neleido ramiai Dievą garbinti. Dabar, visiems jiems mokant lietuviškai lenkiški giedojimai ir pamokslai pasidarė nereikalingi.

Šalia Vištyčio miesto buvo Vištyčio dvaras. Su kaimais, aplinkui esančiais, nuo maždaug 1583 m. jis sudarė Vištyčio seniūniją, apie kurią jau buvo kalbėta. Seniūnas Jesmanas 1589m. sausio mėn. leido žydams gyventi Vištytyje.

Vištytyje nuo 1570m. turėjo būti mokykla. Ar ji buvo įkurta ir kaip ji veikė, nėra žinių. Tiek tik žinoma, kad 1781m. joje buvo 8 miestiečiai ir 1784m. 2 šlėktos vaikai, 10 miestiečių ir 2 valstiečiai.

Vištyčio mokykloje, kaip žinia yra iš Alvito dekanato vizitų, 1843m. buvo 45 mokiniai berniukai ir 38 mergaitės. Šitos skaitlinės duoda suprasti, kada Vištyčio gyventojai išmoko lenkiškai. Po karo keletą metų Vištytyje buvo progimnazija.

Vištyčio miestas reikšmės ėmė netekti nuo to laiko, kai prieš Lenkmeti buvo išvestas geležinkelis, einąs nuo Peterburgo per Vilnių į Varšuvą ir jo šaka nuo Vilniaus per Kauną į Prūsus. Nuo tada ėmė kilti Kybartai, o menkėti Vištytis ir jo lenktyniuotojas Virbalis. Kelioliką metų prieš karą Vištyčio miestas sudegė. Vokietijos ciesorius Vilhelmas II, kurs tuo laiku medžiojo giriose paliai sieną, su savo palydovais atjojo į sudegusi miestelį, atsilankė pas kleboną ir padegėliams suteikė 3000 rublių. Nuo 1842m. Vištytyje yra evangelikų bažnyčia.

Alvito dekanatas, kurs XVII Į. vadinosi Paširvinčiu arba UJ- 1giriniu, 1744m., buvo sudarytas iš 18 parapijų: Alvito, Gražiškių, Kalvarijos, Vižainio, Liubavo, Lankeliškių, Liudvinavo, Pajevonio, Bartninkų, Vištyčio, Vilkaviškio, Pilviškių, Suvalkų, Pilypavo, Bakalarzevo, Račkų, Janaukos.

Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 11:36  
Mes turime 20 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6433137
Etnogamtinis žygis "Paskutinis žiemos pasispardymas"
 
   Š. m. vasario 25 d. (šeštadienį) Vištyčio regioninio parko direkcija, Girėnų kapela "Versmė", Vištyčio kaimo bendruomenė kviečia visus į etnogamtinį žygį pėsčiomis "Paskutinis žiemos pasispardymas". Siūlome ne tik gerai praleisti laiką, pabūti gryname ore, pakeliauti, pasigėrėti įstabaus grožio kraštovaizdžiu, bet ir apžiūrėti išlikusius technikos paminklus, susipažinti su šio krašto žmonių puoselėjamomis tradicijomis, Užgavėnių papročiais.


Banners