VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Vištyčio istorija [ pagal „Lietuvių enciklopedija“, 34 tomas, Bostonas, 1966]

Email Spausdinti PDF


Photobucket Vištyčio istorijos pradžia siekia pirmąją XVI a. pusę. Tarp 1530 m. ir 1550 m. prie Vištyčio ežero įsikūrė kaimas. Pagal karalienės Bonos Paprūsės kolonizacijos planą toji vieta buvo numatyta miesteliui, bet ji prieš išvykdama Italijon nespėjo Vištyčiui suteikti miesto teisių. Tai padarė jos sūnus Žygimantas Augustas 1570 m. Miestelio valdžia buvo atiduota vaitui, kurį skiria D.L.K., ir burmistrui, kurį renka miestlelio gyventojai, o tvirtina D.L.K. vardu Vištyčio laikytojas ar seniūnas.


Vištyčio istorija ][ pagal „Lietuvių enciklopedija“, 34 tomas, Bostonas, 1966]

Vištytis, viena seniausių Sūduvos paprūsės gyvenviečių, į kurtas apie 1531 m. Miestelis ir buvęs valsčiaus centras Vilkaviškio apskrityje, prie Vištyčio ežero šiaurinės pakrantės ir Rytprūsių (Rusijos federacijos Kaliningrado sritis) sienos, 23 km. į pietus nuo Kybartų, 12 km nuo Pajavonio, vakarų Užnemunės aukštumose (175-180 m. virš jūros lygio); apie 700 gyventojų (1940 m.; 1923 m. - 1260).

Nepriklausomybės metais buvo pradžios mokykla, paštas, ūkininkų sąjungos 1925 m. įkurta pieninė, rajono agronomas, veterinarijos gydytojas, smulkaus kredito bankelis, 1937 m. įkurtas valstybinės bibliotekos skyrius, veikė kelios kultūrinės organizacijos, iš kurių veikliausi buvo šiauliai, jau 1924 m. turėję savo orkestrą ir bibliotekėlę. Pirmoji medinė bažnyčia statyta 1560 m., o darbartinė 1829 m. (1885 m. padidinta). Parapijai 1940 m. priklausė apie 2500 parapiečių.

Vištyčio parapijos klebonas Jurgis Parancevičius buvo vokiečių saugumo policijos 1941 m. rudenį suimtas ir kurį laiką kalinamas Tilžės kalėjime, o iš ten išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklą, iš kurios buvo išlaisvintas amerikiečių kariuomenės 1945 m., bet neatgavo sunaikintos sveikatos.

Vištyčio istorijos pradžia siekia pirmąją XVI a. pusę. Tarp 1530 m. ir 1550 m. prie Vištyčio ežero įsikūrė kaimas. Pagal karalienės Bonos Paprūsės kolonizacijos planą toji vieta buvo numatyta miesteliui, bet ji prieš išvykdama Italijon nespėjo Vištyčiui suteikti miesto teisių. Tai padarė jos sūnus Žygimantas Augustas 1570 m. Miestelio valdžia buvo atiduota vaitui, kurį skiria D.L.K., ir burmistrui, kurį renka miestlelio gyventojai, o tvirtina D.L.K. vardu Vištyčio laikytojas ar seniūnas.

Karaliaus dvariškis Jokūbas Laskovskis paskirstė miesteliui valakus, sklypus sodyboms ir daržams. Miesteliui buvo leista daryti per metus 4 prekymečius (muges): devintą sekmadienį po Velykų, per Žolines, per Šv. Mykolą ir per Kalėdas, o turgai – kiekvieną pirmadienį. Miestelis turėjo pasistatyti rotuše, išvesti gatves, kelius, pastatyti tiltus ir juos taisyti, prižiūrėti, kad gyvenamus namus statytų pagal planą, išlaikyti miestelio mokyk1ą. Buvo leista apie rotušę statyti krautuves ir iš jų imti mokestį miestelio naudai. Dėl saugumo nuo ugnies pirtis ir bravorai turėjo būti už miestelio, o gyventojai turėjo išmūryti savuose namuose kaminus.

Su magdeburginėmis teisėmis miestelis gavo privilegiją turėti ir vartoti savo herbą, vaizduojanti arklį su ilgu ragu. Ir miestelio antspaude (34 mm) buvo ta pati figūra ir įrašas: „Piecz Miasta Wisztynca Wolnego R 1570“. Tą herbą ir antspaudą miestelis vartojo iki XIX a. 1847 m. rusų valdžiai reikalaujant pristatyti miestelio herbus patvirtinimui, buvo pagamintas naujas Vištyčio herbas vaizduojąs lydį, bet tas herbas nebuvo patvirtintas; jo projektas buvo laikomas Senųjų aktų archyve Varšuvoje. 1571 m. Žygimantas Augustas paskyrė miesteliui 40 valakų girios, kad gyventojai turėtų medžiagos statybai, malkų kurui ir vietos ganyklai.

Vladislovas Vaza 1638 m., patvirtindamas Vištyčio privilegijas, gyventojams prašant, pakeitė prekymečių dienas, nes anksčiau jos sutapo su Vižainio ir Virbalio prekymečiais, bet ir po to prekymečiai Vištytyje neprigijo ir nuo 1670 m. Vištyčiui buvo paliktas tik vienas prekymetis metuose - per Šv. Jurgį. 1658 m. Vištytis smarkiai nukentėjo nuo Prūsų kariuomenės. Prie miestelio buvo to paties vardo dvaras, kuris kartu su apylinkės kaimais nuo 1583 m. sudarė Vištyčio seniūniją.

Seniūnas Jesmantas 1589 m. leido Vištyčio miestelyje apsigyventi žydams, paskyrė jiems vietą pasistatyti sinagogai ir davė žemės kapams. Visas kahalas priklausė dvaro ir seniūno valdžiai, o miestelio savivaldybė sprendė tik jų kriminalines bylas ir tvarkė reikalus, liečiančius tiesiogiai patį miestelį. Iš 1759 m. Vištyčio seniūnijos inventoriaus matyti, kad tada Vištyčio dvaro jurisdikcijai priklausė ir 13 miestelio gyventojų, tarp jų keli amatininkai: 1 kalvis, 2 kailiadirbiai, 1 puodžius.

Dvaras turėjo miestelyje dvi smukles ir dvi degtinės varyklas. Nors V. turėjo Magdeburgo teises, bet jis tam tikru atžvilgiugiu priklausė nuo dvaro ir seniūno. Miestelio gyventojai buvo įpareigoti pristatyti į dvarą čyžės, valakų, turgaus ir žuvies mokesčius, važinėti dvaro reikalais į paštą, duoti kalėdų ir mokėti hibernos mokestį. Tuo metu Vištyčio seniūnu buvo Kristupas Puzinas, gyvenęs Vištyčio dvare. Kaimo gyventojai turėjo eiti baudžiavą dvarui dvi dienas savaitėje, nudirbti skubos darbus, važiuoti pastotes, mokėti čyžės, kvortos, hibernos mokestį, duoti dvarui sargus ir jiems maistą.

Vištyčio seniūnijos ūkininkų padėtis XVIII a. buvo maždaug tokia pati kaip XVI a. kurią buvo nustatęs 1557 m. valakų istatymas. 1759 m. Vištyčio seniūnijai priklausė šie kaimai: Rečiūnai, Totorkiemis, Lukai, Galkiemis, Antavilis, Papečkiai, Kaupiškiai, Pavištaičiai. Kaimų gyventojai buvo gerai aprūpinti degtine. Vištyčio seniūnijos kaimuose buvo 6 smuklės. Pajamų per metus seniūnija duodavo 3069 timpas, 1 šeštoką ir 6 grašius.

Vištytis buvo nuo seno pasienio prekybos punktas, turėjęs progų iškilti. 1808 m. Vištytyje buvo 1600 gyventojų, 1827 m. jau 2449, 1893 m. - 3995. Paskui ji nustelbė augąs Kybartų miestelis, pro kurį buvo nutiestas geležinkelis jungiantis Vokietiją ir Rusiją. Be to, žymi dalis gyventojų (31%) emigravo i Ameriką ir Prūsiją.

Iš Vištyčio valsčiaus yra kilęs Petras Kriaučiūnas ir Petras Mikolainis. Mokykla Vištytyje turėjo būti nuo 1570 m. Žygimanto Augusto duotoje Vištyčiui privilegijoje buvo irašyta, kad miestelis turi išlaikyti mokyklą. Ar ji buvo įkurta ir kaip išlaikoma nėra žinių. Žinoma tik, kad 1777 m. Vištytyje veikė parapijos mokykla, kurioj mokėsi 30, 1781 m. - 8, 1784 m.- 14 (2 šlėktos, 10 miestiečių ir 2 valstiečių) mokiniai. 1843 m. mokykloje (jau lenkiškoje) buvo 45 berniukai ir 38 mergaitės.

Katalikų bažnyčia statyta žygimanto Augusto patvarkymu 1556 m. ir jo aprūpinta turtu - 6 valakais žemės. 1658 m. bažnyčia buvo apiplėšta Prūsų kariuomenės. Pirmoji bažnyčia buvo medinė ir nedidelė, tai pažymėta 1674 m. bažnyčios vizitacijos akte, kolatoriaus teisė priklausė D.L.K. Vištyčio klebonas 1674 m. buvo kunigas Romanas Dostojevskis. Miestelio ir parapijos gyventojų skaičius dar buvo nedidelis, nes per vizitaciją sutvirtinimo sakramentą priėmė tik 24 asmenys.

1723 m. Vištyčio seniūnas Kristupas Puzinas atstatė pasenusią bažnyčią, bet iki 1736 m. ji neturėjo klebono. 1785 m. Vištyčio klebonas buvo kunigas Poliakovskis, turėjęs bylą su Vištyčio miestelėnais. 1829 m. vietoj medinės pastatyta mūrinė bažnyčia tebeveikianti ir dabar, 1885 m. klebono A. Sukviečio padidinta. 1887 m. vyskupo J. Olekos pakonsekruota Švč. Trejybės garbei.

Parapijos, o ypač miestelio gyventojai buvo aplenkėję, papildomos pamaldos buvo laikomos lenkams. Lietuvių prašomas, 1909 m. Seinų vyskupijos administratorius J. Antanavičius nustatė tokią tvarką: tris sekmadienius pamaldos laikomos lietuvių kalba, o ketvirtą sekmadienį - lenkų. Ši potvarkį Vilkaviškio dekanas paskelbė Vištyčio bažnyčiai, bet miestelėnai ir dvarininkai nepaklausė ir trukdė lietuvių kalbos pamaldas. 1940 m. Vištyčio parapijai priklausė 2492 katalikai. Nuo 1842 m. Vištytyje yra ir evangelikų protestantų bažnyčia.

Slownik geograficzny XIII 1893: P. Zambruka., V. (Vienybė Lletuvninkų 2 1893): M. Gumowskij. Herby miast litewskich (Ateneum Wilenske X 1935); J. Totoraitis., Sūduvos Suvalkljos Istorija I 1938.

Vištyčio ežeras. Vilkaviškio apskrities pasienio su Rytprūsiais (dabartine Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi) ežeras, į pietus nuo Vištyčio miestelio, 8,2 km ilgio, 4 km pločio, 1763 ha ploto; paviršius 1730 m. virš jūros lygio, gylis - 47 m; iš šiaurės vakarų pusės išteka upė Pisa arba Peise, Romintos (Priegliaus) dešinydis intakas, įteka Vižaina, Juodupė ir kiti smulkesni intakai. Vokiečių siena buvo nutiesta taip, kad Lietuvai priklausė tik maža dalis ežero ties Vištyčio miesteliu, be teisės žuvauti ežere.

Didysis Vištyčio akmuo. Pakeliui iš Vištyčio į Kybartus, 1 km. į šiaurę nuo miestelio, yra didelis akmuo - 3 m. aukščio, apie 20 kv.m. paviršiaus ploto. Tai didžiausias visoj pietų Lietuvoje ledyno atneštas riedulis. Jis nuo senų laikų turėjęs vietos žmonėms religinės reikšmės. Krikščionybę įvedus, jis nenustojo savo turėto vaidmens. Dar iki XIX a. pradžios Šv. Kryžiaus dieną iš Vištyčio bažnyčios vykdavo pas jį procesija. Vištyčio parapijos XVIII a. knygose jis vadinamas šv. Teisybės akmeniu. Pasak padavimo, ant jo kartą sėdėjusi Šv. Marija.

Parengta pagal „Lietuvių enciklopedija“, 34 tomas, Bostonas, 1966.

Daugiau apie Vištyčio istoriją >>>

Vištyčio istorija pagal A.Miškinio "Užnemunės miestai ir miesteliai", Vilnius, 2001 m.

Vištyčio istorija pagal daktaro J.Totoraičio "Sūduvos-Suvalkijos istorija"; Kaunas,1938m.

Vištyčio istorija pagal B. Kviklio enciklopediją "Mūsų Lietuva", 3 tomas, Vilnius, 1991m.

Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 11:45  
Mes turime 20 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6865852
Sveikina garbingo 70 metų jubiliejaus proga buvusį mokyklos direktorių, mokytoją

  Metus ne mes gyvenime skaičiuojam,
Jie patys krenta žemėn žiedlapiais baltais.
Jie lekia vėju, niekad nesustoja,
Tik kartais leidžia atgalios mums atsigręžt...
Kaip džiaugiamės galėdami pagerbti Jūsų jubiliejų
Ir mylim Jus už perneštas jau rūpesčių naštas.
Prabėgę sunkūs metai lieka neišdildomais šešėliais,
Kuriuos tarsi nusineša nematomas kažkas...


Banners