VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Du žemėlapiai: kelios pastabos ir komentarai

Email Spausdinti PDF

Photobucket Tada 1796 – 1802 m. Vištytis kaip ir visa Užnemunė (Nemuno kairysis krantas) priklausė Prūsijai, o likusi Lietuvos dalis – Rusijai. Nes 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Žečpospolitos padalijimo ir Lietuvos–Lenkijos valstybė, gyvavusi 226 m. nustojo egzistavusi. 1815m. Užnemunę (Sūduvą) prijungus prie Rusijos, Vištytis pereina į Rusijos pavaldumą ir tampa svarbiu pasienio ir prekybos miestu.


Kelios pastabos bei komentarai apie šiuos žemėlapius

Šie du žemėlapiai Vištyčio ir jų apylinkių tikrai verti komentarų vien jau dėl to, kad stebina sodybų gausa Čižiškėse, Pavištyje ir Vištyčio šiaurėje prie kelio į Kybartus pažymėjau raudonai šiuo metu dar išlikusias sodybas, o kitų deja jau nėra, juk ir praėjo virš 70 metų. Iš kitos pusės tai ne tiek ir daug, o sodybų išnyko tikrai daug.

1. Visų pirma šiam žemėlapiui virš 200 metų ...!!!

2. Tada 1796 – 1802 m. Vištytis kaip ir visa Užnemunė (Nemuno kairysis krantas) priklausė Prūsijai, o likusi Lietuvos dalis – Rusijai. Nes 1795 m. spalio 24 d. Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Žečpospolitos padalijimo ir Lietuvos–Lenkijos valstybė, gyvavusi 226 m. nustojo egzistavusi. 1815m. Užnemunę (Sūduvą) prijungus prie Rusijos, Vištytis pereina į Rusijos pavaldumą ir tampa svarbiu pasienio ir prekybos miestu.

3. Žemėlapyje nėra pažymėta kelio vedančio i Pajevonį ir Kalvariją (nuo sankryžos Vištytis – Pavištytis). Vadinasi jo tada dar nebuvo. Tačiau yra pažymėtas gana platus kelias einantis ta kryptimi (link Kalvarijos) nuo Vištyčio miestelio šiaurės kur susikerta dabartinės Mokyklos, Juozapavičiaus ir Lauko gatvės.

4. Pirma gatvė be abejo yra Taikos (buvusi Vižainio) gatvė. Gali būti kad cia pažymėta antra gatvė yra ne Juozapavičiaus gatvė, Lauko gatvė ir kelias vedantis link Pajevonio, o Juozapavičiaus gatvės tada galėjo dar ir nebūti.

5. Nors tikimiausia, kad tas šiame žemėlapyje pažymėtas platus kelias vedantis į vakarus nuo Vištyčio ir yra dabartinė Lauko gatvė, kuri ėjo pro buvusias fermas, velnių malūną, buvusio tarybinio ūkio sandėlį, seną Tupčiauskų sodybą, buvusį šiukšlyną ir pasiekė dabartinės sankryžos Vištytis – Pajevonys – Kalvarija vietą.

6. Pavištytyje matoma gana daug sodybų, Vištyčio ir Pavištyčio piliakalniai, yra pažymėti visi ežerai – Grabausko, Pakalnių, Vartelių, Bakšiškių, Liepinio ir Ingelio, upės – Vižainė, Peisa, Vydupis, Juodupė, Grybingiris.

7. Ant Peissos upės jau yra pavaizduota šliuzas (reguliuojama užtvanka), reiškia jai virš 200 m.

8. Neaišku ką reiškia ženklai cilindras su brūkšniu viršuje ir apskritimas šalia, kur žemėlapyje yra apvesta raudona stora linija (Wartellen, Cziszysken, Balskehmen...). Tai gal pastatai? Man aiškino, kad taip galėjo būti/buvo žymima maldos namai. Bet tai nelabai tikėtina, nes nėra kryžių.

9. Tai, mano nuomone, labai įdomus ir informatyvus žemėlapis.


Šiame Vištyčio žemėlapyje



1. Matoma vieta kur tiksliai stovėjo Vištyčio pravoslavų cerkvė, tai kitoje gatvės pusėje prieš dabartinę Vištyčio policijos nuovadą. Dabar yra išlikę tik keli pamatų akmenys. Kaip atrodė cerkvė gerai matoma šioje atvirutėje iš Kristupo Skladovskio (Skladowsky) "Kairiajame Nemuno krante" knygos“.1890 m. knygose Vištytyje buvo registruoti tik 8 pravoslavų tikėjimo miestiečiai. Nelikus miestelyje stačiatikių, cerkvė kurį laiką stovėjo nenaudojama. 1924 m. pastatas aprašytas ir pasiūlytas nugriauti; Miesteliui neturint lėšų cerkvės remontui, tai padaryta iki 1927 m. Kitų nuotraukų su cerkve ir žinių apie ją nėra išlikę/aš nežinau.

2. Raudonai yra pažymėta namai/sodybos, kuriuo šiuo metu jau nebėra. Jų buvo daug kairėje kelio į Kybartus pusėje. Praktiškai yra išnykę trys gatvės, viena iš jų gana didelė, ėjusi nuo kelio link naujųjų žydų kapinių, buvo su 6 namais (vienas stovėjo prie pat kapinių). Kitoje gatvėje stovėjo 3 namai ir dar kitoje 2 namai. 4 namai stovėjo ir dešinėje kelio į Kybartus pusėje. Visų jų dabar nėra išlikę.

3. Nebūtkiemyje matomas kelias/gatvė su trimis sodybomis. Dabar Nebūtkiemio km. faktiškai nėra, ten yra išlikus tik viena negyvenama sodyba netoli Tele–2 bokšto.

4. Tada, 1935 m., Vištyčio Didysis akmuo buvo kairėje kelio pusėje, o šiuo metu dešinėje. Tada jis dar ir nebuvo pilnai atkastas kaip yra dabar - praktiškai iki pusės.




Matoma vieta kur tiksliai stovėjo Vištyčio pravoslavų cerkvė, tai kitoje gatvės pusėje prieš dabartinę Vištyčio policijos nuovadą. Dabar yra išlikę tik keli pamatų akmenys.

Kaip atrodė cerkvė gerai matoma šioje atvirutėje iš Kristupo Skladovskio (Skladowsky) "Kairiajame Nemuno krante" knygos“.




1890 m. knygose Vištytyje buvo registruoti tik 8 pravoslavų tikėjimo miestiečiai. Nelikus miestelyje stačiatikių, cerkvė kurį laiką stovėjo nenaudojama. 1924 m. pastatas aprašytas ir pasiūlytas nugriauti; Miesteliui neturint lėšų cerkvės remontui, tai padaryta iki 1927 m.

Kitų nuotraukų su cerkve ir žinių apie ją nėra išlikę/aš nežinau.

2. Raudonai yra pažymėta namai/sodybos, kuriuo šiuo metu jau nebėra. Jų buvo daug kairėje kelio į Kybartus pusėje. Praktiškai yra išnykę trys gatvės, viena iš jų gana didelė, ėjusi nuo kelio link naujųjų žydų kapinių, buvo su 6 namais (vienas stovėjo prie pat kapinių). Kitoje gatvėje stovėjo 3 namai ir dar kitoje 2 namai. 4 namai stovėjo ir dešinėje kelio į Kybartus pusėje. Visų jų dabar nėra išlikę.

3. Nebūtkiemyje matomas kelias/gatvė su trimis sodybomis. Dabar Nebūtkiemio km. faktiškai nėra, ten yra išlikus tik viena negyvenama sodyba netoli Tele–2 bokšto.

4. Tada, 1935 m., Vištyčio Didysis akmuo buvo kairėje kelio pusėje, o šiuo metu dešinėje. Tada jis dar ir nebuvo pilnai atkastas kaip yra dabar - praktiškai iki pusės.

vilkovist

Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 11:47  
Mes turime 35 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6668325
Trijų sienų susikirtimas 1936, 1999 ir 2015 m.

   Sankirtoje susikerta trijų valstybių – Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – sienos. Ji yra 3 km į pietus nuo Vištyčio ežero. Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino siena prie Vištyčio ežero buvo nustatyta Melno sutartimi dar 1422 metais. Ši, pirmoji, Lietuvos siena yra viena seniausių ir stabiliausių sienų Europoje. Ji nuo 1422 iki 1525 metų buvo Kryžiuočių ordino siena, vėliau ji nustatė Prūsijos hercogystės, Prūsijos karalystės, o nuo 1871 iki 1945 metų – Vokietijos ribas. Kitoje pusėje nuo 1422 iki 1795 metų buvo Lietuva ir Lenkija, o carinės okupacijos laikotarpiu 1795–1916 metais – jau Rusija.



Banners