VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Vištytis ir 2009 metai: chronologiniai-istoriniai pastebėjimai ["Šaltinėlis" 2009]

Email Spausdinti PDF

Photobucket Vištyčio istorija siekia ne vieną šimtmetį, o dešimtis tūkstančių metų. Nepamirškim juk Vištyčio ežeras vos ne trigubai senesnis už Baltijos jūrą, o pirmieji žmonės prie Vištyčio ežero įsikūrė prieš 10 000 metų. Tai patvirtina rusų archeologai ir jų radiniai vakariniame Vištyčio ežero krante, kur buvo įsikūrę mažiausiai trys akmens amžiaus žmonių gyvenvietės.


Vištyčio istorija siekia ne vieną šimtmetį, o dešimtis tūkstančių metų. Nepamirškim juk Vištyčio ežeras vos ne trigubai senesnis už Baltijos jūrą, o pirmieji žmonės prie Vištyčio ežero įsikūrė prieš 10 000 metų. Tai patvirtina rusų archeologai ir jų radiniai vakariniame Vištyčio ežero krante, kur buvo įsikūrę mažiausiai trys akmens amžiaus žmonių gyvenvietės.

2009 m. sukako 625 metai kai pirmą kartą paminėtas ir užrašytas Vištyčio vardas. Nelabai tiksliai tai buvo padaryta Kryžiuočių kelių aprašymuose „Dwissit" vardu 1384 m.: „...ketvirtoji nakvynė prie Vištytės upės, penktoji nakvynė prie upės, kuri vadinama Posiutna ...“. Reikia pastebėti, kad šiame kryžiuočių žvalgų kelio Nr. 57 aprašyme minimas visai ne Vištyčio ežeras, kaip visur yra teigiama, bet Vištytės upė. Kas tai per upė? Mano manymu ši upė - tai Peisa (Pisa) arba Rominta (Kaliningrado srityje).

Jau 590 metų, kai kalbant apie valstybines sienas tarp Lietuvos ir Kryžiuočių ordino, Rytų Prūsijos, Vokietijos ar dabartinės Kaliningrado srities minimas Vištyčio ežeras. Taip yra todėl, kad būtent 1419 m. buvo pateiktas Lietuvos ir Lenkijos taikos su Kryžiuočių ordinu projektas. Jame, kalbant apie sienas, minima, kad Lietuvos pietvakarinė siena turinti eiti Vištyčio ežeru, paliekant ją Ordino pusėje. Taip ši tarpvalstybinė riba praktiškai nepakitusi išliko ir iki mūsų dienų.

Prieš 420 metų Vištytyje apsigyveno žydai. Tokį leidimą žydams suteikė Vištyčio seniūnas Kristupas Jesmanas. Jis taip leido užsiimti jiems prekyba, suteikė privilegiją sinagogai statyti, skyrė vietą kapinėms. Visa tai turėjo pagyvinti prekybą Vištytyje, nors pagal miestui suteiktą privilegiją tai daryti buvo uždrausta.

Taip pat prieš 420 metų (1589m.) Karalius Žygimantas III pakartoja ir patvirtina Vištyčiui Magdeburgo teises (privilegijas), suteiktas Žygimanto Augusto 1570 metais.

Šiemet sukako 180 metų kai buvo atstatyta Vištyčio bažnyčia. 1829 m. buvo užbaigta mūrinės Vištyčio Švč. Trejybės katalikų bažnyčios statyba. Bažnyčia dar kartą buvo padidinta 1885m. Pagal Vilkaviškio apskrities inžinieriaus parengtą padidinimo projektą pristatytas bokštas, 2 koplyčios, presbiterija su zakristijomis. Tai jau trečia Vištyčio bažnyčia. Ankstesnės dvi buvo medinės. Pirmąją 1566 metais pastatė karalius Žygimantas Augustas, kuris bažnyčiai užrašė Nebūtkiemio kaimą ir 6 valakus žemės.Tačiau kilus gaisrui apie 1700 m. bažnyčia sudegė. Ir tik 1723 metais Vištyčio seniūnas Kristupas Puzinas pastatė naują, antrąją bažnyčią.

Kas liečia bažnyčios reikalus ir istoriją, reikia paminėti, kad šiemet sukanka 100 metų kai Vištyčio bažnyčioje apeigų metu skamba lietuvių kalba. 1909 m. lietuviams prašant, Seinų vyskupijos administratorius nustato tokią pamaldų Vištyčio bažnyčioje tvarką, pagal kurią pamaldos tris sekmadienius vyksta lietuvių ir tik vieną sekmadienį lenkų kalbomis.

Vištyčio miestelyje prieš 120 metų (1889m.) ant ežero kranto, netoli sienos pastatyta pravoslavų cerkvė. Vištyčio cerkvė stovėjo neilgai – nepilnus 40 metų. 1927 metais cerkvė visiškai nugriaunama, neradus lėšų jos kapitaliniam remontui. Dabar toje vietoje, šalia dabartinės pasienio policijos prieplaukos yra išlikę tik pastato pamatų liekanos.

Taip pat prieš 120 metų išplėstos Vištyčio katalikų kapinės.

Negalime pamiršti ir tai, kad prieš 440 metus (1569m.) Vištyčio dvare gimė labai iškili asmenybė - Jurgis Tiškevičius, Žemaičių ir Vilniaus vyskupas.

Prieš 240 metų (1769m.) Vištytyje nustojo veikti Jėzuitų misija.

O prieš 220 metų (1789 m.) Vištyčio administracijos pareigūnai dalyvavo Ketverių metų seimo darbe.

Prieš 60 metų Vištyčio apylinkėse buvo pradėta kolektyvizacija. 1949 balandžio 20d. Vykdomojo komiteto posėdyje nutarta iki 1949m. gegužės 1 d. Vištyčio apylinkėje suorganizuoti viso 4 kolektyvinius ūkius.

Taip pat prieš 60 metų Vištytyje vietoje veikusios progimnazijos įsteigiama Vištyčio septynmetė mokykla, veikusi iki 1955m.

2009 m. sukako 10 metų, kai Vištyčio vidurinei mokyklai buvo suteiktas įžymaus suvalkiečio Petro Kriaučiūno vardas.

Jau 10 metų kai Vištytis turi savo herbą - Vienaragį. 1999 balandžio 8 d. Lietuvos heraldikos komisija aprobuoja Vištyčio herbo etaloną, kurį sukūrė dailininkas vištytietis Broniaus Leonavičius, o 1999 05 03 LR prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu patvirtina Vištyčio herbą.

iš "Šaltinėlio", 2009 m.

parengė Vilkovist

visą "Šaltinėlį" 2009 skaitykite čia ---> ]]

Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 12:52  
Mes turime 42 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6865832
Karo gydytojas – apie bejėgę ir stebuklus kuriančią mediciną karo lauke

Kabulo ir Goro provincijose, Afganistane, tarnavęs karo gydytojas Vilius Kočiubaitis, išleidęs romaną „Afganistano daktaras“, portalui VLMEDICINA papasakojo apie savo patirtį – apie tai, kaip ligos ir prasta mityba žudo nė ketverių metų nesulaukusius vaikus, ligas realybėje, apie kurias buvo tekę skaityti tik vadovėliuose. Taip pat apie stebuklingas akimirkas, kai pavyksta pastatyti ant kojų neįgalią mergaitę ir itin skausmingą akimirką, kai medicina lieka bejėgė, o ant rankų miršta vaikas.



Banners