VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Praktikos darbas – Vištyčio kapinių istorija

Email Spausdinti PDF

Vištyčio kapinės yra senos. Jose ilsisi ne tik daugelis Vištyčio, bet ir aplinkinių kaimų gyventojų kartų. Šiose kapinėse, be lietuvių, daug palaidota vokiečių, lenkų, mažiau ukrainiečių, rusų. Taip yra todėl, kad Vištytyje nuo seno gyveno daug užsieniečių. Vištyčio miestelio ir Vištyčio ežero geografinė padėtis lėmė tai, jog šis kraštas buvo amžinas pasienis.


** Studijuoju Kauno Vytauto Didžiojo universitete istoriją. Teko atlikti praktiką, kurios objektas buvo paminklotyra, o konkrečiau – įvairių Lietuvos kapinių tyrinėjimas. Kadangi esu vilkaviškietis, buvau suinteresuotas pasirinkti kapines savame krašte.

Vytauto Didžiojo universiteto studentai jau yra ištyrę Vilkaviškio, Pajevonio, Bartninkų, Alvito kapines, todėl aš pasirinkau Vištytį. Darbo tikslas buvo nufotografuoti ir aprašyti istorine verte pasižyminčius kapus. Tokių užfiksavau 39. Kapai buvo atrenkami pagal Karo medicinos tarnybos viršininko mjr. Viliaus Kočiubaičio, buvusio ilgamečio Vištyčio mokyklos direktoriaus, mokytojo Česlovo Vyzo bei Birutės Mardosaitės rekomendacijas.

Vištyčio kapinės yra senos. Jose ilsisi ne tik daugelis Vištyčio, bet ir aplinkinių kaimų gyventojų kartų. Šiose kapinėse, be lietuvių, daug palaidota vokiečių, lenkų, mažiau ukrainiečių, rusų. Taip yra todėl, kad Vištytyje nuo seno gyveno daug užsieniečių. Vištyčio miestelio ir Vištyčio ežero geografinė padėtis lėmė tai, jog šis kraštas buvo amžinas pasienis.

Kada yra tiksliai įkurtos Vištyčio kapinės, sužinoti nepavyko. Žinoma tai, kad miesto valdžia skyrė plotą katalikiškoms kapinėms. 1889 m. šios kapinės buvo išplėstos. Darbe užfiksuotas seniausiai palaidotas žmogus – kunigas Bakunovskis (Bakunowski), miręs 1880 m., tačiau negalima teigti, kad jis buvo palaidotas pirmasis. Kapinėse yra daugybė dar senesnių kapų, tačiau be užrašų, todėl neįmanoma nustatyti datų.

Sprendžiant pagal seniausių kapų būklę galima manyti, kad čia pradėta laidoti XIX a. pr., o gal ir XVIII a. pab. Šios kapinės buvo grynai katalikiškos, jose laidoti ne tik vištytiečiai, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Liuteronai vokiečiai kadaise turėjo atskiras kapines rytų kryptimi. Šios kapinės buvo atitvertos akmenine tvora.

Tačiau prasidėjus karo suirutei tvora pradėta ardyti, o akmenys išparduoti. Nelikus tvoros ir besiplečiant katalikiškoms kapinėms, abejos tapo bendromis. Pietvakariniame kapinių kampe atskirai laidoti stačiatikiai, tačiau šiuo metu šios kapinės taip pat bendros. Sovietmečiu kapinės buvo aptvertos aukšta tinkline tvora, po Nepriklausomybės atkūrimo pagrindiniai takai iškloti trinkelėmis, išpjauti seni, grėsmę kėlę medžiai, patvarkyti kai kurie kapai. Kapinės yra įsikūrusios šalia Vištyčio ežero, todėl čia dažnai vėjuota, didesnė drėgmė, dėl to neprižiūrimi paminklai, antkapiai apkerpėja, o metalinius kryžius, tvoreles labai veikia korozija

Vištyčio kapinėse – trys paminklų stiliai: metaliniai kryžiai-paminklai (XIX a. pab. – XX a. pr.), betoniniai paminklai, kurių viršūnė – betoninis kryžius (XX a. pr. – XX a. vid.) ir nuo XX a. vidurio statomi marmuriniai paminklai (balto, raudono, dažniausiai juodo marmuro).
Nors daugelis Vištyčio kapinėse palaidotų žmonių buvo paprasti valstiečiai, ūkininkai, darbininkai, tačiau pavyko užtikti keletą didesne istorine verte pasižyminčių kapų. Šiose kapinėse palaidotas valstietis, knygnešys Juozas Pazareckas (1852–1933). Čia ilsisi ir jo sūnus Petras Pazareckas (1899–1977), kuris po Lietuvos valstybės atkūrimo tapo kariuomenės savanoriu. Vištyčio kapinėse taip pat palaidotas buvęs Vištyčio paminklų meistras Zigmas Nekrašas (1910–1990). Šiose kapinėse yra daug jo kūrinių.
Vienas šalia kito yra palaidoti kunigai Juozas Kumeta (1823–1912) ir minėtasis Bakunovskis (1821–1880).

Vištyčio istorija yra daug tyrinėta Birutės Mardosaitės, Viliaus Kočiubaičio, tačiau išsamesnis Vištyčio kapinių tyrimas buvo atliktas bene pirmą kartą. Mano praktikos darbo apimtis – 136 puslapiai, buvo padaryta 120 nuotraukų, apklausta nemažai žmonių, sudarytas kapinių planas.
Vištytis, kaip ir daugelis kitų Vilkaviškio rajono miestų ir miestelių, yra įdomus istorijos tyrimų objektas.

Mantas ŠITKAUSKAS
Vytauto Didžiojo universiteto 4 kurso istorijos specialybės studentas

Metalinio paminklo kunigui Juozui Kumetai būklė – apgailėtina.
Autoriaus nuotr.

Publikuota: 2010 m. Vasario 2 d. Antradienis.

Atnaujinta Trečiadienis, 09 Vasaris 2011 16:27  
Mes turime 78 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6442428
Pedagogės sėkmės paslaptis – reiklumas ir didelis tempas

Pedagoginę karjerą I. Paulikaitienė pradėjo 2000 metais Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinėje mokykloje ir ten išdirbo 7 metus. Tiesa, nuo 2002 m. ji kartu pradėjo mokytojauti ir Kybartų K. Donelaičio gimnazijoje, kur sėkmingai dirba iki šiol.  Be I. Paulikaitienės ugdomų mokinių turbūt neįsivaizduojama nė viena rajoninė informatikos olimpiada ar informacinių technologijų konkursas. Pavyzdžiui, šiemet šios pedagogės ruošti moksleiviai rajoninėje informatikos olimpiadoje įvairiose amžiaus grupėse iškovojo tris pirmas bei po vieną antrą ir trečią vietas. Panašiai buvo ir praeitais, ir užpraeitais, ir dar ankstesniais metais.



Banners