VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

* Jurgelaitis Andrius. Ilgojo kalno istorija - 1941.07.14

Email Spausdinti PDF

Beslepiantį sode svarbius dokumentus kartu su pasieniečių politvadovu jį pastebėjo Bilevičius, kuris jį išdavė vokiečių kareiviams. Vokiečiaii žiauriai kankino ir čia pat sušaudė Andrių Jurgelaitį. Jis žuvo pirmąją karo dieną. Po karo Andriaus Jurgelaičio palaikai buvo perkelti į masinių žudynių kapus ant Ilgojo kalno.


Jurgelaitis Andrius

Andrius Jurgelaitis gimė 1892 metais Marijampolės apskrities Igliškėlių valsčiuje mažažemių valstiečių šeimoje.

1927 metais Andriaus tėvai išvyko laimės ieškoti į svetimus kraštus. Dirbdamas Prancūzijos anglių kasyklose, jis pajuto sunkią darbininko dalią ir sūrų prakaito skonį. Čia jis susipažino su darbininkų veikėjais, o vėliau įstojo į revoliucinę organizaciją. Grįžęs į Lietuvą 1932 metais, vėl apsigyvena Igliškėlių valsčiaus Dambavos kaime.

Jurgelaitis buvo įsitikinęs, kad jo pasirinktas kelias – teisingas kelias, ir netrukus įstojo į pogrindinę komunistų partiją. „Prisimenu, - pasakoja Jurgelaičio duktė Ada Kisieliauskienė, pas mus slaptai rinkdavosi pogrindininkai. 1935 metais Suvalkijos valstiečių sukilimo metu tėtis kartu su komunistu J. Oželiu kalbėdavo valstiečių susirinkimuose, ragino kovoti prieš išnaudotojus.

1936 metais per Gegužės pirmąją kapinėse į beržą buvo iškelta raudona vėliava. Apskrities valdžia iškvietė policiją net iš Kauno. Atvyko raiti policininkai, padarė kratą, o tėvą areštavo. Tačiau po ilgų tardymų paleido.“

1939 meyaisd Jurgelaitis su šeima persikėlė gyventi į Vilkaviškio apskrities Vištyčio valsčiaus Stirniškių kaimą.

Atėjo 1940 metai. Pagaliau buvo pasiektas tikslas, kuriam savo jėgas skyrė pogrindinės veiklos dalyvis. Andrius Jurgelaitis išrenkamas Vištyčio valsčiaus partinės organizacijos sekretoriumi. Darbo žmonių reikalai, naujo gyvenimo kūrimas Vištyčio apylinkėje – tai kasdieniniai rūpesčiai.

1941 metų birželio 22 dieną Vištyčio miestelį sudrebino bombų sprogimai ir šūviai. Pamatęs, kad fašistų kareiviai jau siaučia miestelio gatvėse, Jurgelaitis prisiminė, kad reikia paslėpti partinius dokumentus.

Beslepiantį sode svarbius dokumentus kartu su pasieniečių politvadovu jį pastebėjo pil. Bilevičius, kuris jį išdavė vokiečių kareiviams. Fašistai žiauriai kankino ir čia pat sušaudė komunistą A. Jurgelaitį. Jis žuvo pirmąją karo dieną. Po karo Andriaus Jurgelaičio palaikai buvo perkelti į masinių žudynių kapus ant Ilgojo kalno.

Panašiu keliu pasuko ir kiti Jurgelaičių šeimos nariai. Dukterys Ada ir Dana jau 1940 metais įstojo į komjaunimą. Ada buvo išrinkta Stirniškių komjaunimo organizacijos sekretore (įskaitoje buvo 7 komjaunuoliai).

Nelengvas gyvenimas buvo vokiečių okupacijos metais. Namuose dažnai vykdavo kratos. Visi buvę komjaunuoliais turėjo eiti registruotis į vokiečių komendantūrą. Per tardymus mušdavo, varydavo pjauti malkų, plauti grindų ir kita. Tėvo žuvimas, nuolatiniai pergyvenimai sunkiai atsiliepė motinos sveiketai –ji išprotėjo.

Šiuo metu Dana Jurgelaitytė – Burauskienė gyvena Šilalės rajone. Ada Jurgelaitytė-Kisieliauskienė gyveno Vilkaviškio rajono Gražiškių apylinkėje ir dirbo Gražiškių bibliotekos vedėja. Šiuo metu gyvena Klaipėdoje.

Andriaus Jurgelaičio vardu buvo pavadinta viena Vištyčio miestelio gatvė.

Parengta pagal Ados Jurgelaitytės – Kisieliauskienės atsiminimus.

bus daugiau ...

>> parengta pagal Vištyčio bibliotekoje Aldonos Dapkūnienės surinktą medžiagą "Ilgojo kalno istorija - 1941.07.14" ir leidinį “Knygotyra” Nr.21, 1987m.

"Ilgojo kalno istorija - 1941.07.14"

Atnaujinta Pirmadienis, 29 Rugpjūtis 2011 10:31  
Mes turime 15 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7357837
Suvalkijos lygumų ramybės oazė - pasienio miestelis Vištytis

  Suvalkija žinoma kaip lygumų kraštas, turintis vos vieną kitą aukštesnį piliakalnį ar kalvelę. Tačiau pasivaikščioti ir pasižvalgyti po Suvalkijos kraštus verta ir yra kur, viena iš tokių vietų – Vištyčio miestelis Vilkaviškio rajono vakaruose. Miestelis įsikūręs prie Vištyčio ežero (pagal kurį ir pavadintas) šiaurės rytinio kranto, į pietus nuo Kybartų. Miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė. Vištytis yra seniūnijos centras, įsikūręs regioniniame parke, prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos, ribojasi su Karaliaučiaus sritimi. Prie ežero yra poilsiaviečių ir poilsio bei pramogų kompleksų.


Banners