VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Ilgojo kalno istorija - 1941.07.14

Email Spausdinti PDF

Jau pačią pirmąją dieną kartu su pasienio užkardos politvadovu Zotovu buvo nužudytas Vištyčio partinės organizacijos sekretorius Andrius Jurgelaitis. Liepos pradžioje masiškai buvo suiminėjami žydai. Atvežė čia ir komunistų iš Gražiškių ir Pajevonio. Apie dvi savaites suimtuosius marino badu. Visai nusilpusius vyrus išvarė duobių kasti netoli Kanapkio vėjo malūno, ant Ilgojo kalno. Ar suprato vyrai, kad kasa sau kapus.




Nebuvo nežinomų didvyrių. Buvo žmonės, kiekvienas turėjo savo vardą, savo bruožus, savo lūkesčius ir viltis. Ir kančios pačio menkiausio iš jų nebuvo mažesnės už kančias to, kurio vardas įeis istorijon. Tebūnie kritusieji artimi jums kaip draugai, kaip Tėvynė, kaip jūs patys.
Julijus Fučikas

Keliauja laukais begalinė tyla …
Ir parako debesys sklaidosi …
Nulinksta galva, pasidarius žila
O kelias į vakarus raitos,
Nulenkime galvas …

Europos žemėlapyje Lietuva – maža žalia dėmė. Šią dėmę lengva pamiršti. Bet Lietuvos pamiršti negalima:maža tauta turi didžią širdį. Lietuvą, tą mūsų motiną, daug kartų buvo ištikęs mirtinas pavojus.

Didelės kraujo aukos pareikalavo iš savo vaikų Lietuvos žemė. Jų kaulais patręšti jos derlingi arimai. Tačiau ačiū protėviams – jie nuoga artojo krūtine daug kartų apgynė jos laisvę. Ir atidavė Lietuvą į mūsų rankas gyvą ir sveiką. Protėvių likimo neišvengė ir mūsų tėvų karta, nes Lietuvą buvo ištikęs baisus pavojus.

Neaplenkė ši nelaimė ir mažojo Vištyčio miestelio.

… Žmonės miegojo saldžiu ankstyvo rytmečio miegu. Staiga jų miegą nutraukė lėktuvų ūžesys ir pirmųjų bombų, numestų ant taikaus miestelio sprogimai.

Jau pačią pirmąją dieną kartu su pasienio užkardos politvadovu Zotovu buvo nužudytas Vištyčio valsčiaus partinės organizacijos sekretorius Andrius Jurgelaitis. Po jų sušaudytųjų jau niekas neskaičiavo.

Liepos pradžioje masiškai buvo suiminėjami žydai, likę komunistai, tarybiniai aktyvistai. Atvežė čia ir komunistų iš Gražiškių ir Pajevonio.

Apie dvi savaites suimtuosius marino badu, kankino baisiomis kančiomis. Visai nusilpusius virus išvarė duobių kasti netoli vėjinio malūno, ant Ilgojo kalno. Ar suprato vyrai, ar nujautė, kad kasa sau kapus.

Atėjo 1941 metų liepos 14-oji. Vištyčio gyventojai slapta sekė liūdną eiseną, kuri lėtai slinko centrine miestelio gatve.

Į Ilgąjį kalną vyrai sunkiai kopia,
Pirmųjų laisvės metų mitingoriai,
Nešioję pernai skrandą šimtalopę
Ir savo žemę pirmąkart vagoję.

Apie vidurdienį pasigirdo šautuvų salvės. Gyventojai suprato ką tai reiškia, bet nenorėjo patikėti, kad žmogus gali būti žiauresnis už žvėrį.

Ant Ilgojo kalno malūnas
Kryžių
Dangun užlaužė lyg rankas motulė …
Nuo Ilgojo kalno vyrai nesugrįžo,
Į rudą smėlį draugiškai sugulę.

Tą dieną sušaudyta apie 60 žmonių iš Vištyčio, Pajevonio ir Gražiškių apylinkių. Tai Fridas Jaruškevičius, buvęs komunistas pogrindininkas, pirmaisiais Tarybų valdžios metais dirbęs Vilkaviškio apskrities Partijos komiteto propagandistu; Pranas Eidukaitis iš Gražiškių, Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos deputatas; Juozas Diržinskas, komunistas pogrindininkas, Pajevonio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas, o taip pat tarybiniai aktyvistai Izidorius Griūnovas, Kazys Lapačinskas, Albinas Rutkauskas, petras Labačiauskas, Vincas Rutelionis, Viktoras Rickevičius ir kiti. Kartu su prityrusiais komunistais ant Ilgojo kalno žuvo ir visiškai jayunučiai kovotojai už naują gyvenimą: komjaunuoliai Stasys ir Juozas sartakauskai, broliai Griūnovai.

Po poros savaičių fašistai sušaudė žydų tautybės motinas ir jų kūdikius maždaug už 600 metrų nuo Ilgojo kalno.

Nėra mažų tautų, nėra mažos žemės. Meilė keičia proporcijas. Mažas kaimas virsta ištisa proporcija. Blogai pažino Lietuvą tie, kas galvojo prisijaukinti tylius jos valstiečius. Lietuvis mėgsta patylėti, bet jo tylėjimas – tai geležis, jis tyli, bet nenusilenkia, jis nepasiduoda.

Didelių aukų dėka mūsų Lietuva išliko laisva. Lietuva kaip motina – ji vienintelė. Ir reikia ją mylėti, gerbti ir saugoti, kad ji gyventų.

Mums nereikia karo, nereikia tokių beprasmiškų aukų. Visi tarybiniai žmonės, visa pažangioji žmonija trokšta, reikalauja taikos. Todėl vardan taikos ir laimės negalima pamiršti tų, kurie žuvo dėl to, kad mūsų saulės niekada neužtemdytų juodi karo dūmai, kad javų mūsų laukuose niekada nedegintų karo ugnis.

Ant Ilgojo kalno rugiai siūruoja, kalba.
Apie sudėtą jūsų, broliai, auką.
O jūs ir patys matote
Nuo kalno,
Kaip jūs pasėtas derlius vešliai auga.

Mes privalome prisiminti visus karo baisumus ir išsaugoti juos savo širdyje dėl to, kad daugiau to nepasikartotų.

Mes turime būti verti atminimo tų, kurie amžiams pasiliko ilsėtis įvairiuose mūsų Tėvynės kampeliuose.

Nebuvo nežinomų didvyrių. Buvo žmonės, kiekvienas turėjo savo vardą, savo bruožus, savo lūkesčius ir viltis. Ir kančios pačio menkiausio iš jų nebuvo mažesnės už kančias to, kurio vardas įeis istorijon. Tebūnie kritusieji artimi jums kaip draugai, kaip Tėvynė, kaip mes patys.

Vilkaviškio rajono Vištyčio, Gražiškių, Pajevonio valsčių komunistai, komjaunuoliai ir tarybiniai aktyvistai, sušaudyti 1941m. liepos 14d., rugsėjo 9 d. Vištytyje.

Pavardės pateiktos pagal šių žmonių:
Onos ir Elenos Eidukaityčių, gyvenančių Vilniuje
Onos Čiupriskienės, gyvenančios Vištytyje
Ados Jurgelaitytės-Kisieliauskienės
Onos Jaruškevičienės, gyvenančios Kybartuose
Agotos Adomaitienės
Vytauto Rutelionio
Onos Rutkauskienės
Monikos Rudzevičienės
Leokadijos Diržinskaitės
Zuzanos Šiuopienės, gyvenančios Vilniuje parodymus.

Taip pat Vištyčio apylinkės kraštotyrininkų medžiaga, esančia apylinkės Liaudies deputatų taryboje, muziejuose.

Nustatyta, kad 1941m. liepos 14d., rugsėjo 9 d. (pirmosiomis karo dienomis) Vištytyje buvo sušaudyti šie komunistai, komjaunuoliai ir tarybiniai aktyvistai.

Iš Vilkaviškio apskrities Vištyčio valsčiaus:
Dvelys Juozas – 1940-1941m. birželio mėn. Vištyčio valsčiaus pašto viršininkas.
Griūnovas Izidorius – gimęs 1896m., 1940-1941m. Vištyčio apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas, komunistas.
Griūnovas Juozas – gimęs 1918m., komjaunuolis, aktyvistas.
Jaruškevičius Fridas – gimęs 1910m., Vištyčio kaime, TSKP narys nuo 1934m., 1940-1941m. Vilkaviškio apskrities partijos komiteto instruktorius.
Jurgelaitis Andrius - gimęs 1892m. TSKP narys, į revoliucinę veiklą įsijungė būdamas Prancūzijoje. 1940-1941 birželio mėn. dirbo Vištyčio valsčiaus sekretoriumi.
Kunas Jonas - gimęs 1910m. komunistas, buvęs pogrindininkas, 1940-1941m. dirbo Vištyčio, vėliau Gražiškių valsčiaus vykdomųjų komitetų pirmininku.
Labačiauskas Petras - Vištyčio Laukų apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas 1940-1941 birželio mėn.
Lapašinskas Kazys - gimęs 1909m., 1940-1941m. birželio mėn., dirbo Vištyčio bibliotekos vedėju. Aktyviai dalyvavo rinkimuose į TSRS Akščiausiąją Tarybą, renkant E. Geležiūnaitę ir generolą V. Vitkauską.
Mileris Juozas - gimęs 1912m., Pavištyčio apylinkės pirmininkas.
Rickevičius Viktoras - 1940-1941 birželio mėn. Vištyčio arešto namų sargas.
Rutelionis Vincas - gimęs 1898m., 1940-1941 birželio mėn. Pavištyčio apylinkės pirmininkas.
Rutkauskas Albinas - buvęs komjaunuolis (1940m.) dirbo Vištyčio valsčiaus vykdomajame komitete.
Sartakauskas Juozas - gimęs 1919m., komunistas pogrindininkas, 1940-1941 birželio mėn. Dirbo Marijampolės apskrities liaudies teisėju.
Sartakauskas Stasys - gimęs 1921m., komjaunuolis pogrindininkas.
Vyzenbergas Abraomas - gimęs 1921m., 1940-1941m. birželio mėn. aktyvus komjaunuolis.

Iš Gražiškių valsčiaus:
Birštonas Juozas - gimęs 1912m., Šilsodžio kaime, valstietis aktyvistas.
Eidukaitis Jonas - gimęs 1920m., komjaunuolis pogrindininkas, platinęs nelegalią spaudą.
Eidukaitis Pranas - gimęs 1878m., LTSR Aukščiausios Tarybos deputatas 1940-1941m. Partijos narys pogrindininkas.
Eidukaitis Sergejus - gimęs 1912m., (Prano Eidukaičio sūnus), pogrindininkas, 1940-1941 birželio mėn. Gražiškių valsčiaus žemės komisijos pirmininkas.
Janulevičius Juozas - gimęs 1920m., 1940-1941 birželio mėn. komjaunuolis aktyvistas.
Janulevičius Vincas - gimęs 1895m., komunistas pogrindininkas, valstietis.
Janušauskas Albinas - gimęs 1916m., aktyvus pogrindininkas, 1940-1941 birželio mėn. Gražiškių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas.
Merkevičius Jonas - gimęs 1905m. Vidgirių kaime, valstietis, partijos aktyvistas 1940-1941m. birželio mėn.
Merkevičius Kazys - gimęs 1903m., Vidgirių kaime, komunistų partijos kandidatas, valstietis aktyvistas 1940-1941m. birželio mėn.
Narkevičius Jonas - gimęs 1905m., valstietis aktyvistas.
Rudzevičius Jonas - gimęs 1905m., komunistas. Po Viktoro Eidukaičio Gražiškių valsčiaus žemės komisijos pirmininkas, iki tol komisijos narys.
Vaitkevičius Vincas - gimęs 1919m., 1940m. komjaunuolis, aktyvus tarybinės santvarkos rėmėjas, agitavo už kandidatą į TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus.
Žiburys Pranas - gimęs 1906m., komunistas pogrindininkas, 1940-1941 birželio mėn. Gražiškių valsčiaus partorgas, pasidarbavo ugdant partijos eiles.

Iš Pajevonio valsčiaus:
Bakšys Viktoras - gimęs 1914m. Vilkaviškio apskrities, Pajevonio valsčiaus, Gudelių kaime, partijos narys nuo 1938m. 1940-1941 birželio mėn. Pajevonio valsčiaus milicijos viršininkas.
Diržinskas Juozas - gimęs 1889m., TSKP narys nuo 1933m., 1917m. Spalio revoliucijos dalyvis. 1933-1940m. Pajevonio-Torieliškių nelegalios partinės organizacijos sekretorius, 1940-1941 birželio mėn. dirbo Pajevonio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku.
Jasaitis Juozas - gimęs 1896m. Skardupių kaime, komunistas, pogrindininkas, valstietis.
Jasaitis Juozas, Juozo (sūnus) - gimęs 1923m., komjaunuolis, valstietis.
Kalinauskas Jonas - gimęs 1904m., Vilkaviškio apskrities, Pajevonio valsčiaus, Balandėlių kaime, komunistas pogrindininkas mažažemis.
Karalius Viktoras - gimęs 1913m., Pajevonio valsčiaus, Gudelių kaime, partijos narys nuo 1938m., 1940-1941 birželio mėn. Pajevonio valsčiaus partinės organizacijos sekretorius.
Linarta Jonas - gimęs 1909m., Gudelių kaime, partijos narys nuo 1935m., 1940-1941 birželio mėn. Vilkaviškio apskrities, Keturvalakių valsčiaus milicijos viršininkas.
Šablinskas Viktoras - gimęs 1903m., Būdviečių kaime, komunistas pogrindininkas. 1940-1941 birželio mėn. aktyviai dalyvavo vykdant žemės reformą.

Žinias apie nužudytųjų žmonių pavardes ir kitą informaciją pateikė:
LTSR Mokslų Akademijos cenrinės bibliotekos darbuotoja Ona Eidukaitytė.
LTSR nusipelniusi mokytoja Elena Eidukaitytė.
LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Vilniaus rajono atsakingoji sekretorė Zuzana Šuopienė.
Vištyčio apylinkės LDT vykdomojo komiteto pirmininkas Antanas Žarskas.

... bus daugiau

>> parengta pagal Vištyčio bibliotekoje Aldonos Dapkūnienės surinktą medžiagą "Ilgojo kalno istorija. 1941.07.14" ir leidinį “Knygotyra” Nr.21, 1987m.




Atnaujinta Pirmadienis, 29 Rugpjūtis 2011 11:21  
Mes turime 92 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6668383
Etnogamtinis žygis "Paskutinis žiemos pasispardymas"
 
   Š. m. vasario 25 d. (šeštadienį) Vištyčio regioninio parko direkcija, Girėnų kapela "Versmė", Vištyčio kaimo bendruomenė kviečia visus į etnogamtinį žygį pėsčiomis "Paskutinis žiemos pasispardymas". Siūlome ne tik gerai praleisti laiką, pabūti gryname ore, pakeliauti, pasigėrėti įstabaus grožio kraštovaizdžiu, bet ir apžiūrėti išlikusius technikos paminklus, susipažinti su šio krašto žmonių puoselėjamomis tradicijomis, Užgavėnių papročiais.


Banners