VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Vištyčio bibliotekos istorija [1 dalis]

Email Spausdinti PDF

1940 metais Vištytyje buvo įsteigta biblioteka. Pirmoji biblioteka buvo įsteigta dabartinėje Taikos gatvėje pažymėtu 17 numeriu name. Bibliotekai buvo skirtas mažas kambarys, kuriame stovėjo du stalai, užtiesti raudona medžiaga. Sieno papuoštos šūkiais, plakatais. Knygoms lentynos buvo sukaltos iš paprastų lentų. Spaudinių fondas sudarė apie 200 egz. knygų.


Vištyčio bibliotekos istorija [1 dalis] [2 dalis]

*** 1940 metais Vištytyje buvo įsteigta b i b l i o t e k a. Pirmoji biblioteka buvo įsteigta dabartinėje Taikos gatvėje pažymėtu 17 numeriu name. Bibliotekai buvo skirtas mažas kambarys, kuriame stovėjo du stalai, užtiesti raudona medžiaga. Sieno papuoštos šūkiais, plakatais. Knygoms lentynos buvo sukaltos iš paprastų lentų. Spaudinių fondas sudarė apie 200 egz. knygų.

1940 metais pirmoji biblioteka buvo įsteigta dabartinėje Taikos gatvėje pažymėtu 17 numeriu name.

Pirmasis vedėjas bibliotekoje dirbo A. Juozaitis. A. Juozaitis darbe nepasižymėjo pareigingumu, ir 1940 metų spalio mėnesį bibliotekiniam darbui pradėjo vadovauti Kazys Lapašinskas. K. Lapašinskas buvo labai sąžiningas ir pareigingas darbuotojas. K. Lapašinskas subūrėb bibliotekoje apie 230 skaitytojų, kurių dauguma buvo jaunimas.

Vakarais jaunimas rinkdavosi į biblioteką, skaitydavo, žaisdavo šaškėmis, šachmatais. Masinis darbas apsiribodavo paskaitų skaitymu. Bibliotekoje K. Lapašinskas išdirbo pusę metų, vėlaiu jis paskiriamas dirbti Vištyčio apylinkės pirmininku.

Bibliotekinį darbą iš K. Lapašinsko perima mokytojas Tarasovas. 1941 m. pradžioje biblioteka perkeliama į dabartinę Pergalės gatvę, (Nr….). Tarasovas bibliotekoje išdirbo tik keletą mėnesių, nes birželio mėnesį prasidėjo Didysis Tėvynės karas. Užgrobę Vištytį, vokiečiai visą pažangią literatūrą sunaikina.

Karo metais biblioteka perkeliama į Glaveckų namus, kuriai vadovauja A. Glaveckaitė (dabartinėje Mokyklos gatvėje, prieš mokyklą). Naudotis biblioteka karo metais teko tik vokiečiams ir jų patikėtiniams. Bibliotekos fondą sudarė antitarybiniai spaudiniai. Vietiniai Vištyčio gyventojai į biblioteką nesilankydavo. 1944 metais ši biblioteka sudegė.

Kazys Lapašinkskas. Vištyčio bibliotekoje dirbo 1940 metais. 1941 metais liepos 14 dieną hitlerininkų nužudytas ant Ilgojo Vištyčio kalno.

Pokario metais, kada sugriautas karo audrų kraštas pradeda kurtis, statytis, Vištytyje vėl buvo atkurta biblioteka. Biblioteka buvo atkurta dabartinėje Pergalės gatvėje (ambulatorijos pastate).

1945 metais bibliotekai radėjo vadovauti Juozas Debesiūnas. Į biblioteką buvo atvežta apie 100 egz. knygų, plakatų, portretų. Iš lentų buvo sukalta lentyna ir pradėti į sąsiuvinį registruoti pirmieji bibliotekos skaitytojai.

Praėjus pusmečiui iš J. Debesiūno biblioteką perėmė Zigmas Nekrašas, kuris bibliotekoje dirbo taip pat vos keletą mėnesių.

Dėl kadrų kaitos bibliotekinis darbas buvo žemame lygyje. Be to, pokario metais buvo ir blogos darbo sąlygos. Biblioteka žiemos metu buvo nekūrenama. Trūko lempų, žibalo ir kitų būtinų bibliotekiniam darbui priemonių.

1946 metų vasarą bibliotekoje dirbti pradėjo šešiolikametis jaunuolis Algis Cimermonas. Šiais metais knygų fondas jau pasipildė. Biblioteka jau turėjo 230 egz. knygų ir apie 60 skaitytojų. Biblioteka dirbo tik dienos metu, nes vakarais nebuvo šviesos.

Šiais metais knygos nebuvo klasifikuojamos, neskirstomos mokslo šakomis. Masinis darbas nebuvo vedamas.

Nuo 1947 metų rugsėjo mėn. 1 dienos į biblioteką atėjo dirbti Cimermonas Vytas. Knygų fondas šiais metais buvo jau 340 egz. Labai mėgiamos ir populiarios šiais metais buvo knygos “ A. Fadejevo “Jaunoji gvardija”, M. Šolochovo “Tykusis Donas”, “Pakelta velėna”, M. Gorkio “Motina”, “Jaunystė”, “Vaikystė”, A. Tolstojaus kūryba ir kt.

Gautos naujos knygos įrašomos į inventorinę knygą. Knygoje ranka buvo įrašomas bibliotekos pavadinimas ir inventoriaus numeris.

Vištyčio biblioteka privalėjo kontroliuoti ir šefuoti aplink esančių klubų-skaityklų darbą. Buvo šefuojama Pavištyčio, Vartelių ir Vištyčio II lauko kaimo klubai – skaityklos.

Tuometiniai klubai – skaityklos organizuodavo paskaitinį darbą, vadovaudavo dramos, liaudies šokių rateliams. Organizuodavo šokių vakarus.

Pastata, kuriame 1945 m. buvo atkurta Vištyčio biblioteka. Dabartinėje Pergalės gt. Nr ...

Algis Cimermonas Vištyčio bibliotekoje dirbęs 1946 . Dabartiniu metu dirba Vilniuje inžinieriumi - elektriku.

bus daugiau [4 dalys]

Vištyčio bibliotekos istorija [4 dalis]

Vištyčio bibliotekos istorija [3 dalis]

Vištyčio bibliotekos istorija [2 dalis]

Vištyčio bibliotekos istorija [1 dalis]

****

LTSR Paminklų Apsaugos ir Kraštotyros Draugija

Vilakviškio skyrius

Sudarė Dapkūnienė Aldona

1982 m.


Atnaujinta Pirmadienis, 29 Rugpjūtis 2011 14:19  
Mes turime 80 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6442438
Himalajai... Vištytyje

  Kodėl Himalajai Vištytyje? Ar yra sąsajų su šventomis Himalajų kalnų vietovėmis ir kalvuotuoju Sūduvos kampeliu? Kuo ypatingi Himalajai, kad mūsų popietės viešniai Rūtai Baškytei nepakako apsilankyti juose vieną kartą, padaryti stulbinančio grožio fotografijų ir keliauti kur nors kitur. Kodėl tas kraštas taip traukia sugrįžti?



Banners