VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Vištyčio siaurasis geležinkelis

Email Spausdinti PDF

 photo 04_Siaurukotraukinys1915.jpg

Photobucket Tikslus Vištyčio siaurojo geležinkelio maršrutas buvo: Pilupėnai [Pilluponen, Schlossbach, Kaszuby, Hевское]-Vištytis-Gražiškiai–Dotamai-Vaitkabaliai-Aleksandravas. Vištyčio siauruko ilgis buvo 23 kilometrai.


 

 

 

Siaurasis geležinkelis turi turtingą istoriją. Nuo tikrojo geležinkelio, kurio vėžė 1435 mm., siaurukas skiriasi siauresne vėže, kurios plotis 600 arba 750 mm. Siaurieji geležinkeliai buvo tiesiami prekėms, produkcijai ir keleiviams atvežti iš nuošalesnių miestelių iki centrų.

Lietuvoje siaurasis geležinkelis, kurio vėžės plotis 750 mm., pradėtas tiesti dar Rusijos Imperijos laikotarpiu - 1891 metais. Tada buvo statomas iš dalies ir dabar išlikęs siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys – Pastoviai.

Pirmojo pasaulinio karo metais Vokiečiai pakloja labai platų karo lauko geležinkelių tinklą (Feldbahn). Vėžės plotis 600 mm. Vokietijoje buvo naudojamas terminas "siaurasis geležinkelis", o Rytprūsiuose, kuriems priklausė ir Mažoji Lietuva - "mažasis geležinkelis" (Kleinbahn).

Šis tinklas buvo skirtas karo amunicijos pervežimui bei užgrobtos produkcijos išvežimui. Be abejo, vokiečiai stengėsi savo pramonę aprūpinti žaliavomis būtent iš okupuotų teritorijų. Tuo tikslu buvo greitai nutiesiamos geležinkelio linijos [siaurukai], kuriomis į Vokietiją buvo vežama daugiausia Lietuvos mediena, durpės, molis, statybinės medžiagos, žaliavos, produktai ir visoks kitoks užgrobtas turtas.

 

 

Siaurieji geležinkeliai taip pat buvo planuojami karo logistikos tikslais - pervežti karius ir karinę amuniciją iš mažesnių stotelių į didesnes stotis, iš kur jie būtų permetami toliau. Į mažesnius miestelius tiesti „normalių“ bėgių neapsimokėjo, tad ir Lietuvoje plito siaurojo 600 mm. geležinkelio tinklai.

Kadangi vokiečiai geležinkelius tiesė paskubomis, nepriklausomybės metais jie buvo rekonstruoti. Jau 1935 metais beveik visi 600 mm pločio siaurųjų geležinkelių ruožai Lietuvoje buvo paplatinti iki 750 mm pločio. Lietuvoje buvo 467 km. siaurųjų geležinkelių, jais važinėjo 102 garvežiai, kurie tempė 126 keleivinius ir 627 krovininius vagonus.

Kaip minėta, Pirmojo pasaulinio karo metais 1916 metais vokiečių kariuomenė Lietuvoje nutiesė daug naujų 600 mm siaurųjų geležinkelių ruožų. Viena iš tokių siaurųjų geležinkeliuko linijų (Feldbahn) prasidėjo Rytprūsiuose [Pilupėnuose] ir ėjo per Vištytį Kalvarijos link.

Tikslus maršrutas buvo: Pilupėnai [Pilluponen, Schlossbach, Kaszuby Невское ] - Vištytis-Gražiškiai–Dotamai- Vaitkabaliai- Aleksandravas [ Aleksandravo dvaras, Akmenynų sen., Aleksandravo km., 2 km į rytus nuo Aistiškių gyvenvietės]. Vištyčio siauruko ilgis buvo 23 kilometrai.

Šiame Pirmojo pasaulinio karo laikų Vištyčio žemėlapyje pavaizduota buvusi geležinkeliuko linija. Šio geležinkelio pylimo akivaizdžios trumpos atkarpos išlikę:

1. Leidžiantis į Vištytį nuo kalno kairėje pusėje dauboje, netoli Ulevičių. Nuo šio pylimo dabar Vištyčio gyventojai parduodamus gyvulius į sunkvežimius suvaro.

2. Prieš Vištyčio pušynėlyje esančio Karjero kalną, kitoje Vydupio pusėje.

3. Vištyčio II lauko kaime, netoli kelio, matoma nesuarta pylimo apylanka apie Barštbalę.

4. Vištyčio II lauko kaime netoli minėtos Barštbalės pro namus į kalną pūškuojančio garvežio kibirkštys kėlė pavojų namų šiaudiniams stogams.

5. Pačiame Vištytyje, mano darže prie Alyvų gatvės, suartoje žemėje iki šiol randama dešimtys trumpų vinių, kuriomis bėgiai buvo kalami prie pabėgių.

6. Įvažiuojant į Vištytį (nuo Kybartų pusės) nuo kalno, kairėje pusėje dauboje.

7. Per Vištytgirį dabar eina keli keliukai. Vieno iš jų didelė dalis eina ... šio geležinkelio pylimu. Keliukas vingiuotas, bet lygus, dar iki dabar neišvažinėtas. Vietomis padarytos prakasos, vietom sankasos.

Vištyčio "siauruko" pylimo atkarpa įvažiuojant į Vištytį

Tokiu vingiuotu geležinkeliu galėjo važinėti tik trumpų vagonų sąstatai. Šį geležinkelį, kaip pasakojo vištyčiokai, tiesė rusų belaisviai, kurių po sėkmingos 1915 m. vokiečių karinės operacijos Rytprūsiuose tikrai nestigo. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpyje dalis vokiečių siaurųjų 600 mm. geležinkelių išardyta, dalis rekonstruota ir perklota į 750 mm vėžę.

Panašus likimas ištiko ir geležinkeliuką Pilupėnai–Vištytis-Gražiškiai–Dotamai-Vaitkabaliai- Aleksandravas. 1919 m. rugsėjo 24 d. laikraštis „Nepriklausomoji Lietuva“ rašė, kad šis geležinkeliukas karo metu ėjo maršrutu Pilupėnai–Vištytis–Dotamai–Vaitkabaliai–Gražiškiai iki Aleksandravo dvaro. Tačiau vokiečiai jau Pirmojo pasaulinio karo metais sutrumpino šią liniją iki Gražiškių.

Nepriklausomybės metais vėl norėta atgaivinti Vištyčio geležinkeliuką. 1924 m. kovo 28 d. Vištyčio valsčiaus tarybos pirmininko B. Grigaičio iniciatyva netgi buvo sušaukta visuotinė valsčiaus sueiga, kuri svarstė pašto ir geležinkelio reikalus Vilkaviškyje.

Šio susirinkimo metu vienbalsiai buvo nutarta prašyti valdžios geležinkelį atgaivinti, nes dar buvo nespėta išvežti 12 kilometrų bėgių. Tačiau geležinkeliukas taip ir nebuvo atgaivintas... Geležinkelis buvo pradėtas ardyti apie 1922 metus. Galutinai išardytas po 1924 metų.

Iš šio žemėlapio matyti, kad vokiečiai 1941–1942 m. planavo nutiesti geležinkelio liniją Šlosbachas - Stalupėnai [Nesterovas] – [Tolminkiemis] - Vištytis. Tačiau šiems jų planams nebuvo lemta išsipildyti, o gaila nes dabar galėtume keliauti iš Vištyčio į Rusiją ir į Lenkiją traukiniais ... kaip ir iš Kybartų. Tarp kitko, vokiečiai per pusantrų Antrojo pasaulinio karo metų sugebėjo praplatinti ir rekonstruoti visus Lietuvos geležinkelius.

parengta vilkovist ]] pagal:

1. Mindaugą Žolyną

2. http://narrow.parovoz.com/

3." Siaurukas siekė Vištytį ir Kudirkos Naumiestį". Udrius Armalis

4. http://www.siaurukas.eu/

5. Vištyčio siaurukas (str.)

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Sausis 2015 09:55  

Banners