VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Kelionė Vyžių Taku

Email Spausdinti PDF

 Vyžių Takas jungia 10 ežerų: Beržinį, Vygrelį, Graužinį, Ežeryną, Vyželį, Vyžainį, Vištytį, Vyžtaitį, Dunojų ir Triduonį. Dabartiniu metu jie yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos teritorijose. Visi šie ežerai sujungti šventtakiu. Vyžių Takas buvo skirtas vyžių genčių žmonėms bendrauti su Dievu.


 

 

Vyžių Takas yra poledyninės epochos seniausias dvasinės kultūros paminklas, nepraradęs savo galių ir dabartinėje civilizacijoje.

Jis gyvas ir veikia kiekvieną žmogų – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, genties, tautos ir rasės“, – šiuos sakinius randame Albino Kurtinaičio knygoje „Garnio vaikai“.

Vyžių Takas jungia 10 ežerų: Beržinį, Vygrelį, Graužinį, Ežeryną, Vyželį, Vyžainį, Vištytį, Vyžtaitį, Dunojų ir Triduonį. Dabartiniu metu jie yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos teritorijose.

Visi šie ežerai sujungti šventtakiu. Vyžių Takas buvo skirtas vyžių genčių žmonėms bendrauti su Dievu. Kiekvienas vyžius privalėjo bent kartą gyvenime keliauti šiuo taku.

Grupė „Aistos“ klubo turistų surengė žygį dviračiais Vyžių Taku, kad visus ežerus aplankytų eilės tvarka, nusipraustų, atsigertų ir prisiliestų prie kiekvieno iš jų.

Įveikta daugiau kaip 50 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, įkopta kartu su dviračiais į aukštas Sūduvos kalvas, nusilesta į pakalnes, minta pievomis ir miško takeliais.

Įveikta daug sunkumų, bet galutinis tikslas pasiektas. Išsekusių nebuvo, visi septyniolika žygio dalyvių prausėsi šventuose ežerų vandenyse, todėl pasisėmė daug energijos ir žygį baigė su puikia nuotaika.

plačiau apie Vyžių taką A. Kurtinaičio knygoje "Garnio vaikai" >>



Ieva PAŠKAUSKAITĖ
Žygio dalyvė

Publikuota: 2009 m. Balandžio 25 d. Šeštadienis.

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Sausis 2015 09:46  
Mes turime 73 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6442418
Dėl ko karo gydytojui skauda širdį?

 

– "Afganistano daktaras" – jau trečia jūsų knyga? Joje daug autentiškų ir autobiografinių motyvų?

– Taip, trečia. Pirmąjį romaną "Miestelis, kuris buvo Jo" pradėjau rašyti Afganistane 2005 m., o baigiau Lietuvoje tik 2013-aisiais. 2015 m. kartu su kitais autoriais išleidau 1 500 puslapių dvitomę monografiją "Vištytis". Aš buvau ir straipsnių autorius, ir vyriausiasis redaktorius. Medžiagą šioms dviem knygoms kaupiau dvylika metų. Romaną "Afganistano daktaras" visai pagrįstai galima laikyti pirmojo romano tęsiniu. Jame daug autentikos – įvykių, aplinkybių, faktų, vietovių ir, be abejo, žmonių. Neįmanoma parašyti knygos apie Afganistaną, ten negyvenus. Nors, kita vertus, Petras Cvirka parašė "Frank Kruk", nematęs Amerikos. Bet tai visai kas kita...



Banners