VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Kelionė Vyžių Taku

Email Spausdinti PDF

 Vyžių Takas jungia 10 ežerų: Beržinį, Vygrelį, Graužinį, Ežeryną, Vyželį, Vyžainį, Vištytį, Vyžtaitį, Dunojų ir Triduonį. Dabartiniu metu jie yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos teritorijose. Visi šie ežerai sujungti šventtakiu. Vyžių Takas buvo skirtas vyžių genčių žmonėms bendrauti su Dievu.


 

 

Vyžių Takas yra poledyninės epochos seniausias dvasinės kultūros paminklas, nepraradęs savo galių ir dabartinėje civilizacijoje.

Jis gyvas ir veikia kiekvieną žmogų – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, genties, tautos ir rasės“, – šiuos sakinius randame Albino Kurtinaičio knygoje „Garnio vaikai“.

Vyžių Takas jungia 10 ežerų: Beržinį, Vygrelį, Graužinį, Ežeryną, Vyželį, Vyžainį, Vištytį, Vyžtaitį, Dunojų ir Triduonį. Dabartiniu metu jie yra Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos teritorijose.

Visi šie ežerai sujungti šventtakiu. Vyžių Takas buvo skirtas vyžių genčių žmonėms bendrauti su Dievu. Kiekvienas vyžius privalėjo bent kartą gyvenime keliauti šiuo taku.

Grupė „Aistos“ klubo turistų surengė žygį dviračiais Vyžių Taku, kad visus ežerus aplankytų eilės tvarka, nusipraustų, atsigertų ir prisiliestų prie kiekvieno iš jų.

Įveikta daugiau kaip 50 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, įkopta kartu su dviračiais į aukštas Sūduvos kalvas, nusilesta į pakalnes, minta pievomis ir miško takeliais.

Įveikta daug sunkumų, bet galutinis tikslas pasiektas. Išsekusių nebuvo, visi septyniolika žygio dalyvių prausėsi šventuose ežerų vandenyse, todėl pasisėmė daug energijos ir žygį baigė su puikia nuotaika.

plačiau apie Vyžių taką A. Kurtinaičio knygoje "Garnio vaikai" >>



Ieva PAŠKAUSKAITĖ
Žygio dalyvė

Publikuota: 2009 m. Balandžio 25 d. Šeštadienis.

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Sausis 2015 09:46  
Mes turime 42 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7529921
Vištyčio ambulatorija kaunietei tapo sava

 

Gydytoja Jolanta juokauja, jog mielai būtų atšventusi penkių dešimčių metų darbo Vištyčio ambulatorijoje jubiliejų ir tada ramia sąžine palikusi darbą. Mat pacientai niekaip negali suprasti, kad jų daktariukei jau 76-eri ir ji pati kartais gali susirgti. Sustreikavusi širdis privertė ilgametę medikę išeiti į užtarnautą poilsį, tačiau medike ji sako liksianti iki paskutinio atodūsio ir jei Vištyčio ambulatorijai kada prireiks jos pagalbos, visada talkinsianti. Prisiminusi 1968-uosius, kai abu su vyru, ką tik baigę medicinos institutą, pasirinko Vištytį, gydytoja šypsosi. Abu miestiečiai (ji kaunietė, o vyras klaipėdiškis) tuomet visai nesikratė kaimo. Jolantai kaimas netgi patiko, nes vasaras leisdavo pas močiutę, netoli Vilkijos. Ir triušius šerdavo, ir karves melžti mokėjo...



Banners