VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Prasiveržimas. Vištyčio išvadavimas. Generolas K.N. Galicinas [3 dalis]

Email Spausdinti PDF

 Mūšiai vykę spalio 18 dienos antroje pusėje buvo ypatingai įnirtingi. Į 1-ojo Pabaltijo fronto 11-os Armijos veiksmų zoną pradėjo atvykti 1-oji desantinė tankų divizija “Hermanas Geringas”. Jos 120 tankų aptiko rusų aviacijos žvalgyba Stalupėnų (Nesterovas) rajone.


3 dalis

2 dalis
1 dalis

*** Rusų 11-os gvardijos Armijos daliniai jau stovėjo prie Rytų Prūsijos sienos slenksčio. Jiems reikėjo pralaužti vokiečių gynybinę liniją, esančią prie sienos ir mūšius tęsti jau ne savo gimtojoje žemėje, o III Reicho žemėse. Tapo aišku, kad 1944 metų spalio 18 diena taps istorine Antrojo pasaulinio karo istorijoje. Vokiečių karinė vadovybė buvo labai sunerimusi rusų puolimo sėkminga eiga prie Rytų Prūsijos sienos Gumbinės (Gusevo) kryptimi. Vokiečiai buvo priversti perkelti ir perdislokuoti dalinius iš kitų fronto vietų į šį ruožą, prie valstybinės sienos Gumbinės, Darkiemio ir Goldapės rajonuose. Tai buvo daroma net neatsižvelgiant į tai, kad buvo ypatingai susilpninta Rytų Prūsijos gynyba šiaurės-rytų kryptimi.

3-ios tankų Armijos, besipriešinančios 105-ame fronto kilometre, pavaldume liko viso labo 4 divizijos, kiekviena iš kurių buvo sukomplektuota tik dviem trečdaliais. 3-ios tankų Armijos padėtis galėjo tapti katastrofiška ir buvo naivu tikėtis, kad 3-ia tanku Armija tokiomis sąlygomis galėjo išlaikyti savo gynybos ruožą. Iš kitos pusės būtų buvę žymiai blogiau, jei kas nors bloga ir katastrofiška būtų įvykę 4-os Armijos fronte. Vokiečiai buvo priversti, net ir labai rizikuojant, sutelkti visas įmanomas pajėgas 4-os Armijos ruože, kur buvo vystomas pagrindinis rusų armijos puolimas.

Rusų puolimas kaip ir visada prasidėjo galinga artilerijos ugnimi. Ypač galinga artilerijos ugnis buvo sutelkta į antrą tarpinį dar nepralaužtą vokiečių gynybinį ruožą 8-o gvardijos šaulių korpuso puolimo atkarpoje. Būtent čia buvo sutelkta stipri vokiečių pajėgų grupuotė. Dėl pakilusio tiršto rūko rusų aviacija negalėjo vykdyti kovinių skrydžių ir į orą pakilo tik po 11 valandos ryto.

Tankų ir pėstininkų puolimas prasidėjo po artilerijos paruošimo – 9 val. 30 min. 1-oji gvardijos šaulių divizija ir 213-ia atskira tankų brigada perėjusi į puolimą Zanzaitshen kryptimi ir, įveikdami įnirtingą vokiečių pasipriešinimą, 10 val. 30 min. išstūmė juos iš aukštumų į vakarus nuo Kapsodžio.

Tai buvo paskutinės įtvirtintos aukštumos, dengusios šioje kryptyje valstybinės sienos prieigas. Tuoj pat už šių aukštumų stovėjo pasienio (valstybinės sienos) stulpai. Tokiu būdu pirmi prie Rytų Prūsijos valstybinės sienos priartėjo 1-os divizijos kariai ir 213-ios atskiros tankų brigados tankistai. Ši žinia greit išplito rusų karių tarpe. Rusų kariai kovėsi įnirtingai ir negailėdami savo gyvybių. 213-ios atskiros tankų brigados 3-io bataliono vadas kapitonas P.T. Dudnikas prie valstybinės sienos netoli pasienio stulpo Nr. 127 pats asmeniškai pamušė ir sunaikino du vokiečių tankus ir jų ekipažus.

Rusų armijoms atėjo svarbus ir atsakingas momentas. Generolas S. S. Gurjevo vadovaujama 16-o gvardijos korpuso 1-a gvardijos divizija visiškai priartėjo prie valstybinės sienos ir buvo pasiruošusi pralaužti pasienio gynybos ruožą. Pirmasis valstybinę sieną kirto 3-ias 171-o pulko batalionas, vadovaujamas vyresniojo leitenanto Mirzos Mamedovo. Po to sieną perėjo 2-as batalionas, vadovaujamas kapitono P. I. Kazakovo.

Puldami rusai naikino priešo ugnies taškus tiesia artilerijos pabūklų, ugnimi išvesdami pabūklus į atviras pozicijas. Padarius kelis šūvius tiesiu taikymu ir sunaikinus vokieciu taikinį, jis buvo perkeliamas į kitą poziciją. Vokiečiai slapstydamiesi priedangose ir užimdami laikinas gynybines pozicijas ir palikdami gausias pasalas, traukėsi už sienos. Tačiau visa tai buvo bevaisės pastangos – pirma dotų linija ir vokiečių gynybinė ugnies sistema buvo sunaikinta. Rusų kariai puolė nesustodami. Tuo pat metu vokiečių artilerija iš Gross Sodenen rajono atidengė į rusų pozicijas artilerijos ugnį. 2-3 km. nuo sienos pradėjo veikti dotai. Tarp rusų ir vokiečių užvirė nuožmūs mūšiai

Generolas E. M. Nikolajenko įsakė šešiems aviacijos bombonešiams IL-2 sunaikinti artileriją ir dotus šiame rajone. Antskrydžių metu buvo sunaikinta artilerija ir pėstininkai šiame rajone. Su dotais bei ilgalaikės ugnies taškais, situacija buvo sudėtingesnė. Buvo panaudotos specialios šturmo grupės. 171-as gvardijos šaulių pulkas, vadovaujamas pulkininko N.D. Kureševo, ir 213-ia brigada, vadovaujama papulkininkio N. P. Burmistrovo, slopindami vokiečių pasipriešinimą pirmieji peržengė Rytų Prūsijos sieną pasienio stulpo Nr. 128 atkarpoje. Prie stulpo rusų karys prikalė faneros lakštą su užrašu “Čia 1944 metų spalio 18 dieną 11 val. 30 minučių bataliono vadas Mirza Mamedovas ir Kazakovas su savo gvardiečiais pirmieji peržengė sieną”.

Rusams tai buvo džiugus ir iškilmingas momentas. 1-oji gvardijos šaulių divizija už sėkmingas kovas prie sienos su Rytų Prūsija buvo apdovanota Lenino ordinu pagal TSRS Aukščiausios Tarybos prezidiumo nurodymą. 171-o gvardijos šaulių pulko ir 213-ios atskiros tankų brigados puolimas buvo toks veržlus, kad vokiečiai negalėjo jiems pasipriešinti ir spalio 18 d. 12 valandą jie įsiveržė į Gross Sodenen ir užėmė šią gyvenvietę.

31-a gvardijos šaulių divizija, kuri buvo dislokuota kairiame 16-o gvardijos korpuso flange, vienu metu su 1-a divizija perėjo į puolimą Pilupėnų kryptimi bei atrėmė dviejų vokiečių pėstininkų batalionų ir tankų kotrapuolimą. 11 val. Buvo užimtas stambus gynybinis punktas Papečkiai (prie dabartinių Girėnų). Mūšio metu šioje atkarpoje vokiečiai prarado 21 tanką, 13 savaeigių šturmo pabūklų ir maždaug pulką pėstininkų. Neatlaikę rusų kariuomenės puolimo, vokiečių kariuomenės likučiai besipriešindami traukėsi į sekantį gynybinį ruožą.

Persekiojant atsitraukiančius vokiečius 31-os divizijos pulkai palaikomi 277-os puolamosios (šturmo) aviacijos divizijos spalio 18 d. 12.00 valandą keliose fronto atkarpose taip pat išėjo prie valstybinės sienos ir užėmė pasipriešinimo punktus: Antavilius, Liukius ir aukštumas pasienio stulpų Nr. 131 ir 137 linijoje. Tačiau iškart pralaužti pasienio gynybinį ruožą divizijai nepasisekė. Susiklosčiusioje situacijoje 11-os Armijos štabo viršininkas generolas I.I. Semionovas pasiūlė įvesti į mūšį papildomas pajėgas. Tačiau tam pasipriešino Armijos operacijų skyriaus viršininkas I. I. Ledniovas, kuris manė, kad tai daryti per anksti, kadangi pagrindinė vokiečių gynybinė linija dar nebuvo galutinai įveikta. Be to, buvo žinoma, kad vokiečiai netoli nuo sienos išilgai upės Peissos turi stipriai įtvirtintą gynybinį ruožą.

Rusai rezerve turėjo 16-ą diviziją ir vieną laisvą 11-ą gvardijos diviziją kairiame flange 36-o korpuso sudėtyje, kurią buvo galima panaudoti pagrindinėje puolimo kryptyje. Jei šias pajėgas būtų suspėta paruošti laiku, rusai būtų galėję sėkmingai vystyti puolimą. Buvo nuspręsta įvesti antrąjį 16-o gvardijos korpuso ešeloną netoli Peissos, atiduodant jam pastiprinimui 11-ą gvardijos diviziją, permestą į pagrindinio smūgio ruožą. Šia kryptimi judėjo ir Armijos rezervas – 16-a gvardijos šaulių divizija, kuri 17 val. susitelkė netoli Kunigiškių (Pajevonio).

Praėjus 21 valandai į Naujininkų–Šakių rajoną atvyko 11-a gvardijos divizija. Vokiečių karinė vadovybė tikejosi sustabdyti 11-os gvardijos Armijos puolimą pasienio gynybiniame ruože ir stengėsi bet kokiomis priemonėmis sustiprinti savo karines pajėgas. Prie fronto linijos buvo pritraukiami visi laisvi rezervai. Su sunkvežimiais buvo atgabenti kariuomenės daliniai iš Goldapės garnizono, Gumbinės, Stalupėnų (dabartinis Nesterovas) ir mesti į mūšį 8-o gvardijos korpuso veikimo atkarpoje.

Čia taip pat iš rajono šiauriau Stalupėnų buvo atvyko 40 vokiečių tankų ir 2 pėstininkų batalionai. 36-o gvardijos korpuso ruože papildomai išsiskleidė vokiečių 1092-as 547-os pėstininkų divizijos pulkas, perdislokuotas iš Vižainio rajono. Iš viso prieš 11-os Armijos frontą veikė iki 80 vokiečių tankų ir savaeigių šturmo pabūklų, iš jų daugiau nei pusė veikė 8-jo gvardijos korpuso veiksmų zonoje.

Mūšiai vykę spalio 18 dienos antroje pusėje buvo ypatingai įnirtingi. Į 1-ojo Pabaltijo fronto 11-os Armijos veiksmų zoną pradėjo atvykti 1-oji desantinė tankų divizija “Hermanas Geringas”. Jos 120 tankų matomai ir aptiko rusų aviacijos žvalgyba Stalupėnų (dabartinis Nesterovas) rajone. Savo karinės grupuotės sustiprinimui vokiečiai ėmėsi kraštutinių priemonių.

Jie sumažino 549, 561 ir 547-os pėstininkų divizijos užnugario pajėgumus ir jų sąskaita papildė priešakinių fronto linijų karinius dalinius. Užnugaryje buvo dvigubai mažinami artilerijos pabūklų, minosvaidžių skaičius ir atsilaisvinę minosvaidininkai ir artileristai, o po to ir išminuotojai bei ryšininkai buvo metami į mūšį kaip pėstininkai.

Pries puolančius rusų dalinius vokiečiai metė savo aviaciją - strateginius bombonešius. Nepaisant aršaus vokiečių pasipriešinimo sausumoje ir veiksmų ore, sustabdyti 11-os gvardijos Armijos puolimo jiems nepasisekė. Vystydami puolimą 11-os gvardijos Armijos daliniai ir 213-a atskira tankų brigada iki 13 valandos pasistūmėjo į vakarus beveik 5 km., išėjo prie upės Zabojieder Daubas (?) ir pradėjo ją forsuoti. Tai sukėlė grėsmę prasiveržti pro vokiečių gynybinį ruožą vakariniame upės Peissos krante.

Parengta pagal I. Galicino knygą “Mūšiuose už Rytų Prūsiją”

bus tęsinys]]

Generolas K.N. Galicinas

2 dalis
1 dalis

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Sausis 2015 09:49  
Mes turime 119 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6668411
Pavojingas žaidimas kelia susidomėjimą

Prieš kelias dienas redakcija sulaukė Vištyčio gyventojos skambučio. Susirūpinusi moteris pranešė, kad į jos vyro mobilųjį telefoną paskambinusi mergaitė pasakė vykdanti užduotį ir tai yra jos paskutinė gyvenimo diena. Netrukus ji nušoksianti nuo stogo. Apie Rusijoje plitusį pavojingą prie savižudybės vedantį žaidimą negirdėjęs vištytietis susinervinęs išjungė telefoną. Tačiau apie „kvailą“ skambutį papasakojo savo žmonai. Ši sunerimusi pranešė redakcijai, o mes vištytiečio telefone išlikusį paauglės numerį perdavėme policijai. Pareigūnai netrukus išsiaiškino, kad vyriškiui skambino visai ne mūsiškė, o Panevėžyje gyvenanti trylikametė paauglė. Tačiau įvykdyti savo ketinimų mergaitė visai neketino. Paskambinti pirmu pasitaikiusiu numeriu ji su drauge nutarė po to, kai apie suaugusiesiems nerimą keliantį žaidimą sužinojo iš savo mamos.



Banners