VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Vietos žmonių vadinamas „Piliakalnis“ [radiniai 2]

Email Spausdinti PDF

Photobucket 1936 metais lapkričio mėn. 10 dieną aš, žemiau pasirašęs, Grabauskas Pijus gyv. Vilkaviškio apskr. Vištyčio valsč. Pavištyčio km. suprasdamas senovės paminklų svarbą tautos savybėms išlaikyti ir jos praeičiai pažinti.


 

Lietuvos Respublika
Vidaus reikalų ministerija
Vilkaviškio apskrities policijos
Vištyčio nuovados viršininkas, 932/35
Vištytis, 1936 m. sausio mėn. 18 d., Nr. 00362

Valstybės Archeologijos Komisijai
Raštą Nr. 3716 iš 1/VII-35 m. po išpildymo grąžinu.
Priede: 4 lapai ir fotografija
Gauta pasižadėjimas ir form. N. 1.
Vištyčio Nuovados viršininkas Pranas Urbonavičius [parašas]
Vytauto Didžiojo kultūros muziejus
GAUTA
1936 m. I mėn. 20 d.
No. 32

Paminklo Nr. 79
Rūšis: Piliakalnis
Skaičius : Vienas
Vietos žmonių vadinamas „Piliakalnis“
Vietos žmonių tradicijos ir padavimai. Nėra
Žinios apie radinius: Nėra.

Paminklo būklė.........

Orientavimo žinios.

Tereno aprašymas: Aplinkuma labai kalnuota, vietomis akmenuota, dirbami laukai-pievos ir daug kalnų dėl savo aikštumo nedirbami. Pats piliakalnis iki pat viršaus iš šiaurės pusės vietomis dirbamas, nes iš tos pusės niekuo neišsiskiria iš bendros kalnuotos aukštumos.

Paminklo aprašymas: Piliakalniu vadinamas, bet niekuo neišsiskiria iš kitų apylinkėje esančių kalnų ir abejotina ar tai tikrai yra piliakalnis. Pietinis šonas yra gana aukštas ir status link ežeriuko, esančio nuo kalno apačios apie 120 m. atstume, gi į vakarus ir į šiaurę nusitęsia kalnuotomis aukštumomis, visai neišsiskiriant iš apylinkės; į pietų-rytų kampą jungiasi su kitais taokiais pat ir net aukštesniais kalneliais supančiais ežeriuką iš rytų pusės. Visapusiškai žiūrint atrodo, kad yra grynai gamtos padarinys ir išviršiniai jokių piliakalno požymių neturi.

Kitos pastabos:
Surašė: polic. Urbonavičius Pranas
1936 m. lapkričio mėn. 10 d.
Adresas: Vištytis
Policijos nuovada [parašas].
Vilkaviškio apskr. Nr. 00301
Vištyčio valsč.
Nebūtkiemio km.
Savininkas Grabauskas Pijus, gyv., Pavištyčio km., paštas Vištyčio.
Artimiausias kelias paminklui pasiekti: Nuo Virbalio geležinkelio stoties vieškeliu Kybartai – Vištytis 21 km. ir nuo Vištyčio į rytų-pietų pusę paprastu keliu 7 km.

Paminklo apsauga
Re. Nr.
1937 m. V mėn. 20
No. 52 pr.
Gaut. pasižadėjimas

Pasižadėjimas
Tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeštais metais lapkričio mėn. 10 dieną aš, žemiau pasirašęs, Grabauskas Pijus gyv. Vilkaviškio apskr.. Vištyčio valsč. Pavištyčio km. suprasdamas senovės paminklų bei praeities lieknų svarbą tautos savybėms išlaikyti ir jos praeičiai pažinti ir žinodamas, kad juos išlaikydamas ir padėdamas išsaugoti mokslui ir ateinančioms kartoms, patarnausiu valstybės ir tautos labui, o būdamas žemiau nurodytojo mano žemėje esamo nekilnojamojo senovės (praeities) paminklo Piliakalnio savininkas Valstybės Archeologijos Komisijai, kaipo teisėtam, įstatymu nusakytam praeities paminklų ir praeities liekanų apsaugos ir globos organui, arba tai įstaigai, kuri įstatymo keliu perims Valstybės Archeologijos Komisijos teises ir pareigas, pasižadu:

1. šį senovės (praeities) paminklą Valstybės Archeologijos Komisijai padėti globoti ir saugoti;

2. be Valstybės Archeologijos Komisijos atskiro leidimo raštu jokiu būdu ir jokiomis priemonėmis jo nenaikinti, negadinti, nestatyti ant jo ir greta jo jokių pastatų, nerengti jame takelių, laiptelių, nestatyti paminklėlių, stiebų, nesodinti ir nekirsti medžių, krūmų, nearti, nekasinėti ir nelyginti jo paviršiaus, neimti iš jo žemių ir žvyro, nerinkti nuo šio senovės (praeities) paminklo akmenų, nedirbti jokių darbų ir nedaryti jokių veiksmų, galinčių kenkti šio senovės (praeities) paminklo turiniui, savybėms ir išvaizdai, o taip pat neleisti ir kitiems to daryti;

3. neleisti kasinėjant mano žemėje ieškoti mokslo vertės daiktų ir kitiems asmenims, kurie neturi leidimo ar įgaliavimo, duoto Valstybės Archeologijos Komisijos, nes tik ji pagal įstatymus (Civ. Įst. 430 pastaba) turi išskirtinę teisę kasinėti;

4. atsitiktinai bet rastas ir iš kitur gautas senienas ir praeities liekanas, jų nevalęs, netyrinėjęs, o tokias, kokias aš rasiu, arba kiti ras, nedelsiant nusiųsti Valstybės Archeologijos Komisijai arba įteiksiu artimiausiai policijai, nurodant smulkias radimo aplinkybes;

5. pastebėjęs, kad kitų paminklų savininkai, valdytojai ar turėtojai nepildo savo tokių pat pasižadėjimų, neatidėliojant panešti apie tai Valstybės Archeologijos Komisijai betarpiškai arba artimiausiai policijai ir kiek tik galėdamas padėti išsaugoti senovės paminklus ir praeities liekanas nuo išnaikinimo;

6. nedaryti jokių kliūčių Valstybės Archeologijos Komisijos įgaliotiems asmenims arba bendradarbiams šio senovės (praeities) paminklo apžiūrėti, o prireikus - ir kasinėti;

7. neatidėliojant pranešti Valstybės Archeologijos Komisijai arba vietinei policijai apie kiekvieną atsitiktiną įvykį, veikiantį senovės paminklą, esantį kaip mano, taip ir kitų nuosavybėje.
Šis pasižadėjimas lygiai įgalioja kaip man, šio praeities paminklo savininkui, valdytojui ir turėtojui, taip pat ir šio turto būsimiems savininkams, valdytojams ir turėtojams, apie ką privalau jiems pranešti.
Šio pasižadėjimo kitoj pusėj atspausdinti įstatymo nuostatai man paskelbti ir išaiškinti.

Už beraštį tėvą jam prašant pasirašiau [parašas]

Šį pasižadėjimą pasirašant dalyvavo:
1. ..... gyv. Žirgėnų km. Vištyčio valsč.
Vištyčio nuov. polic. [parašas]

***************

 

Atnaujinta Šeštadienis, 03 Sausis 2015 09:43  
Mes turime 115 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6668407
Neįmanoma parašyti knygos apie Afganistaną, ten negyvenus

Vos įžengęs į šią karo siaubo draskomą žemę, jis suprato, kad jei grįžęs į gimtinę neparašys apie tai, ką matė ir patyrė – neparašys niekada. Laisvai anglų, prancūzų, lenkų ir rusų kalbomis bendraujantis karininkas nepagražintais ir jaudinančiais atsiminimais dalinasi naujame leidyklos „Alma littera“ išleistame romane „Afganistano daktaras“. Apie Afganistane sutiktus žmones, kurie romane įamžinti kitais vardais, sielos ramybės paieškas pragaru virtusiame krašte ir kaip atsidūrus ten neprarasti žmogiškumo kalbamės su karo gydytoju Viliumi Kočiubaičiu.

– Kaip gimė ši knyga? – 2004 metais pirmą kartą įžengiau į Afganistaną. Ten būdamas, kiekvieną vakarą rašiau dienoraštį. Prieš kelerius metus išleidau dvitomę monografiją „Vištytis“. Ilgus metus rinkta medžiaga netilpo į dvi knygas, todėl iškart ėmiausi trečiojo ir ketvirtojo tomo – tai būtų užtrukę daugiau negu ketverius metus, todėl atidėjau šią monografiją į šalį ir ėmiausi Afganistano temos.



Banners