VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Apsauginę tvorą Lietuvos pasienyje su Rusija statys vilkaviškiečiai

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Iš viso atkarpose palei valstybės sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi bus pastatyta 44,6 km ilgio apie dviejų metrų aukščio metalinė segmentinė tvora su papildomais įrengimais. Ji iškils ruožuose nuo trišalio Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos valstybių sienų sankirtos taško ties Vištyčiu ir atkarpomis tęsis Šakių bei Vilkaviškio rajonuose iki Nemuno. Beje, palei visą apie 109 km jau Nemunu einančią sieną dar anksčiau pasieniečiai yra įrengę technines jos stebėjimo sistemas.


 

Pagal pasieniečių ir Vilkaviškyje įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Gintrėja“ sutartį artimiausiu metu 44,6 km ruože prie sienos su Rusija bus pradėta statyti apsauginė tvora.

Paskelbus viešąjį pirkimą tokiems infrastruktūros darbams atlikti Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) gavo net 27 įmonių pasiūlymus. Sutartis su šio pirkimo nugalėtoja „Gintrėja“ įsigaliojo šią savaitę, kai „Gintrėjos“ atstovai pristatė privalomus garantinius dokumentus dėl sutarties įvykdymo.

Jos suma – 1 milijonas 335 tūkstančiai eurų. Šios lėšos skirtos iš Lietuvos biudžeto.

Iš viso atkarpose palei valstybės sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi bus pastatyta 44,6 km ilgio apie dviejų metrų aukščio metalinė segmentinė tvora su papildomais įrengimais. Ji iškils ruožuose nuo trišalio Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos valstybių sienų sankirtos taško ties Vištyčiu ir atkarpomis tęsis Šakių bei Vilkaviškio rajonuose iki Nemuno. Beje, palei visą apie 109 km jau Nemunu einančią sieną dar anksčiau pasieniečiai yra įrengę technines jos stebėjimo sistemas.

Nauja tvora bus įrengiama vietovėse, kur valstybės siena eina sausuma.

Visus sutartyje numatytus infrastruktūros įrengimo darbus planuojama užbaigti iki šių metų gruodžio 20 d.

Atnaujinta Penktadienis, 12 Gegužė 2017 08:13  
Mes turime 16 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7224956
Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

  Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas. Jo teigimu, istoriniuose šaltiniuose įvardijamos dvi savo architektūra išsiskiriančios medinės sinagogos, kurios buvo išpuoštos lietuviškais medžio raižiniais. „Turime tik išlikusią Balio Buračo nuotrauką, kaip atrodė ta sinagoga, kurioje, sakoma, buvo laikoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Pirmosiomis karo dienomis pafrontės miestas Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, todėl sinagogos neišliko“, – aiškina A. Žilinskas.



Banners