VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

AD MEMORIAM. Prof. Vytautas Nezgada

Email Spausdinti PDF

Raimundas Kaminskas nuotrauka.

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Mirus (2017-03-14) buvusiam Lietuvos sąjūdžio Kauno V tarybos pirmininkui, inžinieriui, mokslininkui, visuomeninkui prof. VYTAUTUI NEZGADAI (1930-2017). Sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir bendražygiams. Tegul Vytauto patrotiškumo, pilietiškumo tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje.


 Vytautas Nezgada gimė 1930 m. vasario 16 d. Vilkaviškio apskrityje, Vištyčio valsčiuje, Rėčiūnų kaime, gausioje vidutinio ūkininko - kaimo seniūno šeimoje.

1944 m. rudenį vokiečiams besitraukiant šeima buvo išvežta į Vokietiją, iš kurios sugrįžo 1947 m. Mokėsi Vištyčio progimnazijoje, Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultete.

1958 m. baigęs institutą, dirbo Klaipėdos faneros ir medvilnės audimo fabrikuose, o 1960 m. perkeltas dirbti į Lietuvos tekstilės institutą.
1971 m. apgynė mokslų kandidato, o 1988 m. - habilituoto daktaro disertacijas. Daugiausia domisi darbo sąlygų įmonėse gerinimu, socialinių problemų sprendimu.

Prasidėjus atgimimui, aktyviai įsijungė į politinę, visuomeninę veiklą. Buvo Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, Sąjūdžio Seimo narys.

Buvo Lietuvos vienybės (Baltic Unity) organizacijos valdybos pirmininkas, Kauno miesto Vytautų klubo vadovas, paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komiteto narys, komiteto prieš skurdą ir skurdintojus narys.

Atnaujinta Penktadienis, 31 Kovas 2017 03:44  
Mes turime 33 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6778620
Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

  Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas. Jo teigimu, istoriniuose šaltiniuose įvardijamos dvi savo architektūra išsiskiriančios medinės sinagogos, kurios buvo išpuoštos lietuviškais medžio raižiniais. „Turime tik išlikusią Balio Buračo nuotrauką, kaip atrodė ta sinagoga, kurioje, sakoma, buvo laikoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Pirmosiomis karo dienomis pafrontės miestas Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, todėl sinagogos neišliko“, – aiškina A. Žilinskas.



Banners