VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

AD MEMORIAM. Prof. Vytautas Nezgada

Email Spausdinti PDF

Raimundas Kaminskas nuotrauka.

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Mirus (2017-03-14) buvusiam Lietuvos sąjūdžio Kauno V tarybos pirmininkui, inžinieriui, mokslininkui, visuomeninkui prof. VYTAUTUI NEZGADAI (1930-2017). Sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir bendražygiams. Tegul Vytauto patrotiškumo, pilietiškumo tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje.


 Vytautas Nezgada gimė 1930 m. vasario 16 d. Vilkaviškio apskrityje, Vištyčio valsčiuje, Rėčiūnų kaime, gausioje vidutinio ūkininko - kaimo seniūno šeimoje.

1944 m. rudenį vokiečiams besitraukiant šeima buvo išvežta į Vokietiją, iš kurios sugrįžo 1947 m. Mokėsi Vištyčio progimnazijoje, Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultete.

1958 m. baigęs institutą, dirbo Klaipėdos faneros ir medvilnės audimo fabrikuose, o 1960 m. perkeltas dirbti į Lietuvos tekstilės institutą.
1971 m. apgynė mokslų kandidato, o 1988 m. - habilituoto daktaro disertacijas. Daugiausia domisi darbo sąlygų įmonėse gerinimu, socialinių problemų sprendimu.

Prasidėjus atgimimui, aktyviai įsijungė į politinę, visuomeninę veiklą. Buvo Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, Sąjūdžio Seimo narys.

Buvo Lietuvos vienybės (Baltic Unity) organizacijos valdybos pirmininkas, Kauno miesto Vytautų klubo vadovas, paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komiteto narys, komiteto prieš skurdą ir skurdintojus narys.

Atnaujinta Penktadienis, 31 Kovas 2017 03:44  
Mes turime 48 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7608366
Vyro šaknų paieškos amerikietę nuvedė į Vilkaviškio rajoną

   Klausant Annos pasakojimų iš karto kyla klausimas, kodėl ji, būdama amerikiete, jaučia tokią didžiulę trauką ir prieraišumą Lietuvai bei yra pasiryžusi kuo daugiau sužinoti apie jos vyro protėvius, gyvenusius Lietuvoje. Pasak Annos, domėtis jos vyro genealogija labiausiai ją paskatino dėkingumo ir pagarbos jausmas savo uošviui lietuviui. „Su savo vyro tėčiu praleisdavau ištisas valandas ir ilgus vakarus klausydama jo šeimos istorijos, kuri mane labai sudomino ir sujaudino. Visus jo pasakojimus užsirašydavau į savo užrašų knygelę ir bandydavau atsekti tam tikrus šeimos ryšius“, – prisimena Anna.



Banners