VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Vištytyje automobilio sužalota lūšis nugaišo iš bado

Email Spausdinti PDF

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „lusis“

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Vištyčio poilsiavietės sargas atokioje teritorijos vietoje rado sunkiai sužalotą ir nugaišusį suaugusį lūšies patiną.  Vištyčio apylinkėse (Vilkaviškio rajonas) medžiotojai ir vietos gyventojai pastaruosius penkerius metus retkarčiais matydavo vieną lūšį. Tikėtina, jog būtent šis į Lietuvos raudonają knygą įrašytas plėšrūnas skausmingai nugaišo praėjusią savaitę. Negyvą lūšį aptiko prie Vištyčio ežero vienos iš poilsiaviečių sargas. Plėšrūno gaišena gulėjo atokioje teritorijos vietoje, po egle.

 Vaizdo rezultatas pagal užklausą „lusis“

Vištytyje  automobilio sužalota lūšis nugaišo iš bado

 Loreta Juodzevičienė
2017-03-02

 Vištyčio poilsiavietės sargas atokioje teritorijos vietoje rado sunkiai sužalotą ir nugaišusį suaugusį lūšies patiną. Aplinkosaugininkų nuotr.
 
Vištyčio apylinkėse (Vilkaviškio rajonas) medžiotojai ir vietos gyventojai pastaruosius penkerius metus retkarčiais matydavo vieną lūšį. Tikėtina, jog būtent šis į Lietuvos raudonają knygą įrašytas plėšrūnas skausmingai nugaišo praėjusią savaitę. Negyvą lūšį aptiko prie Vištyčio ežero vienos iš poilsiaviečių sargas. Plėšrūno gaišena gulėjo atokioje teritorijos vietoje, po egle.
 
Lūšis buvo sunkiai sužalota. Jos užpakalinėje kojoje matėsi atviras lūžis. Plėšrūnas buvo išsekęs ir sulysęs. Gamtosaugininkai mano, jog šį Lietuvos miškuose labai retą gyvūną daugiau nei prieš savaitę sužalojo automobilis. REKLAMA „Lūšis skausmą ir badą kentėjo ne vieną dieną“, – sakė Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas. Spėjama, jog sunkiai sužalota lūšis galėjo arba mirtinai nukraujuoti, arba nugaišti iš bado.
 
Šie valstybės saugomi plėšrūnai minta kiškiais ir stirnomis. Apie negyvą lūšį buvo pranešta Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui. Jo specialistai, darydami skrodimą, aptiko, jog suaugusio patino skrandis yra visiškai tuščias. Aplinkosaugininkai negali pasakyti, ar tragiškos lemties sulaukė būtent tas plėšrūnas, kurį Vištyčio apylinkėse retkarčiais matydavo medžiotojai bei vietos gyventojai.
 
Vilkaviškio rajono miškuose prieš septynerius metus lūšių nebuvo visiškai. 2011-aisiais buvo užfiksuotos dvi plėšrios katės, o vėliau kasmet – po vieną. Prieš kelerius metus pagal Europos Sąjungos lėšomis remiamą programą Lietuvoje buvo pradėta didinti lūšių populiacija. Urėdijose užauginti plėšrūnai paleidžiami į laisvę. Vištyčio apylinkių miškus ši programa aplenkė.
 
Gamtosaugininkai teigia, jog lūšis iki pavojingos išnykimo ribos sunaikino pernelyg intensyvi žmogaus veikla. Plėšriosioms katėms yra svarbūs miškų masyvai su medžiu išvartomis, tankumynais. Tokiose vietose lūšys netrikdomos gali slėptis ir auginti jauniklius. Miškuose kertami brandūs medžiai, išvežamos išvartos, transporto judėjimas, aktyvus žmonių lankymasis, brakonieriavimas, – lūšis veja iš saugių buveinių. ˙˙

 

Atnaujinta Ketvirtadienis, 02 Kovas 2017 19:00  
Mes turime 150 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6547204
Dėl ko karo gydytojui skauda širdį?

 

– "Afganistano daktaras" – jau trečia jūsų knyga? Joje daug autentiškų ir autobiografinių motyvų?

– Taip, trečia. Pirmąjį romaną "Miestelis, kuris buvo Jo" pradėjau rašyti Afganistane 2005 m., o baigiau Lietuvoje tik 2013-aisiais. 2015 m. kartu su kitais autoriais išleidau 1 500 puslapių dvitomę monografiją "Vištytis". Aš buvau ir straipsnių autorius, ir vyriausiasis redaktorius. Medžiagą šioms dviem knygoms kaupiau dvylika metų. Romaną "Afganistano daktaras" visai pagrįstai galima laikyti pirmojo romano tęsiniu. Jame daug autentikos – įvykių, aplinkybių, faktų, vietovių ir, be abejo, žmonių. Neįmanoma parašyti knygos apie Afganistaną, ten negyvenus. Nors, kita vertus, Petras Cvirka parašė "Frank Kruk", nematęs Amerikos. Bet tai visai kas kita...



Banners