VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Vyro šaknų paieškos amerikietę nuvedė į Vilkaviškio rajoną

Email Spausdinti PDF

Vilius Kočiubaitis nuotrauka.

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Klausant Annos pasakojimų iš karto kyla klausimas, kodėl ji, būdama amerikiete, jaučia tokią didžiulę trauką ir prieraišumą Lietuvai bei yra pasiryžusi kuo daugiau sužinoti apie jos vyro protėvius, gyvenusius Lietuvoje. Pasak Annos, domėtis jos vyro genealogija labiausiai ją paskatino dėkingumo ir pagarbos jausmas savo uošviui lietuviui. „Su savo vyro tėčiu praleisdavau ištisas valandas ir ilgus vakarus klausydama jo šeimos istorijos, kuri mane labai sudomino ir sujaudino. Visus jo pasakojimus užsirašydavau į savo užrašų knygelę ir bandydavau atsekti tam tikrus šeimos ryšius“, – prisimena Anna.


 

 Vilius Kočiubaitis nuotrauka.

Straipsnio autorius Adas Viliušis
 
Klausant Annos pasakojimų iš karto kyla klausimas, kodėl ji, būdama amerikiete, jaučia tokią didžiulę trauką ir prieraišumą Lietuvai bei yra pasiryžusi kuo daugiau sužinoti apie jos vyro protėvius, gyvenusius Lietuvoje. Pasak Annos, domėtis jos vyro genealogija labiausiai ją paskatino dėkingumo ir pagarbos jausmas savo uošviui lietuviui. „Su savo vyro tėčiu praleisdavau ištisas valandas ir ilgus vakarus klausydama jo šeimos istorijos, kuri mane labai sudomino ir sujaudino.
 
Visus jo pasakojimus užsirašydavau į savo užrašų knygelę ir bandydavau atsekti tam tikrus šeimos ryšius“, – prisimena Anna. Tuo tarpu nei Annos vyras, nei jo brolis su seserimi tokiu entuziazmu netrykšta. Būdami lietuvių kilmės, atrodo, jie nėra labai susidomėję Lietuva. Tačiau, pasirodo, tam jie turi savų priežasčių. „Mano uošvis užaugino tris vaikus. Kai jis sulaukė garbaus amžiaus, visi jo vaikai nutraukė su juo ryšius, kiekvienas iš jų dėl skirtingų priežasčių. Apie kiekvieną būtų galima pastatyti net po atskirą muilo operą ar parašyti neblogą romaną!
 
Pasakė, kodėl negrįžta kiti Iš Norvegijos grįžo verkdama: emigraciją iki šiol primena randai Taigi, laikui bėgant supratau, kad jo vaikams niekada nebus įdomios jų lietuviškos šaknys. Net jeigu jų tėvas ir prašytų padėti tyrinėti genealogiją, jie tiesiog iš principo atsisakytų. Savo širdyje iš karto pajutau, kad aš turiu imtis šio darbo – tai mano pareiga“, – su užsidegimu pasakoja amerikietė. Tragiška šeimos istorija Ilgais vakarais Anna dažnai su įdomumu klausydavo savo uošvio pasakojimų.
 
Viena iš jo pasakotų istorijų Annai įstrigo labiausiai. Apie 1900 metus Vištyčio apylinkių laukuose dirbančius žmones staiga užpuolė raiti rusų kazokai. Tuomet žuvo keletas ten dirbusių vyrų. Tarp aukų buvo ir Annos uošvio prosenelis Jonas Vieraitis. Šią istoriją Annos uošviui su ašaromis akyse dažnai pasakodavo jo močiutė, kuri, būdama paaugle, tapo skerdynių liudininke. Deja, nei Annai, nei šio krašto istorija besidomintiems žmonėms nepavyko išsiaiškinti tikslesnių šio žiauraus įvykio detalių.
 
Kelionę planavo kelerius metus Iš uošvio ir elektroninių archyvų surinkusi daug įdomios bei vertingos informacijos Anna ėmė galvoti apie kelionę į Lietuvą. Socialiniuose tinkluose ji susipažino su genealoginių medžių sudarinėtoju iš Lietuvos, kuris jai taip pat padėjo užmegzti kontaktą su Lietuvoje gyvenančiais jos vyro giminaičiais. Iš pradžių į Lietuvą su Anna planavo atvykti ir jos uošvis, tačiau dėl sveikatos problemų jis savo viešnagę turėjo atšaukti. Vietoje jo niekas iš giminaičių taip ir nepanoro kartu skristi į Lietuvą, tad Anna išvyko viena.
 
„Kelionė į Lietuvą man buvo pirmoji tokia, į kurią išsiruošiau visiškai viena. Mane labai įkvėpė visos tos istorijos, kurias man pasakojo uošvis, todėl nutariau atvykti į šią šalį. Tik nepagalvokite, kad tai buvo skubotas ir neapgalvotas sprendimas. Mintis apie vietas, kurias aplankysiu savo galvoje, audžiau net kelerius metus. Visi miestai ir kaimai, kuriuos nutariau aplankyti, buvo susiję tik su mano vyro giminaičiais. Žemėlapyje pasižymėjau visas vietas, kuriose kažkada gyveno jo protėviai. Paklausta, ar nebijojo važiuoti į kitą pasaulio kraštą, moteris tvirtai teigia, kad kelionei turėjo nemažai laiko pasiruošti ir psichologiškai.
 
 
„Keletą metų bendraudama su vyro giminaičiais per įvairius socialinius tinklus puikiai pasiruošiau psichologiškai tokiai tolimai kelionei. Nors šalis buvo nepažįstama, bet žmonės buvo savi. Prieš man atvykstant juos jau laikiau savo šeimos nariais, – pasakojo Anna. Aplankė devyniolika šeimų Vis dėlto, Anną truputį neramino mintis, kaip per tokį trumpą laiką suspėti aplankyti visas ją dominančias vietas ir giminaičius. Nors laiko pritrūko pasimatyti su kai kuriais žmonėmis, savo viešnagės Lietuvoje metu Annai pavyko susitikti net su devyniolika šeimų įvairiose šalies vietose.
 
„Sunku pasakyti tikslų skaičių, kiek sutikau giminaičių. Kai tik aplankydavau vieną šeimą, ši iškart pranešdavo kitai, kad mane pasikviestų į svečius. Su kiekvienu iš žmonių pasidariau po nuotrauką ir viską užsirašiau savo užrašų knygoje. Nesu tikra, kad visi žmonės, su kuriais susitikau, buvo mano vyro giminaičiai, tačiau visi labai šiltai mane priėmė“, – sakė amerikietė. Grįžusi į savo šalį Anna stengiasi nenutraukti ryšių su vyro giminaičiais Lietuvoje. Dabar ji savarankiškai mokosi lietuvių kalbos, kad 2018 metais antrosios kelionės metu ji galėtų susišnekėti lietuviškai. Domėtis skatina ir religija Anna yra be galo religinga moteris, kiekvieną savaitgalį be išimties lankanti pamaldas. Ji išpažįsta mormonizmą. Kaip ir daugeliui mormonų, religija Annai yra neatsiejama dalis nuo jos pomėgio domėtis šeimos istorija ir genealogija.
 
Mormonai tiki, kad po mirties šeimos gali būti kartu, todėl labai svarbu palaikyti stiprius ryšius su visais šeimos nariais. „Manau, kad kiekviena šeima turėtų domėtis genealogija. Tik žinodami, iš kur ir kas mes esame, galime judėti į priekį. Mano įsitikinimu, kiekvienas šios planetos gyventojas, nesvarbu ar gyvas, ar jau iškeliavęs Anapilin, yra labai brangus. Neturėtume pamiršti, iš kur esame kilę. Daug galime išmokti iš tų žmonių, kurie gyveno prieš mums gimstant“, – sakė moteris.

 http://bendraukime.lrytas.lt/reporteris/pas-vyro-gimines-lietuvoje-atvykusi-amerikiete-padare-tai-kam-turetu-ryztis-kiekvienas.htm

Atnaujinta Penktadienis, 24 Vasaris 2017 20:48  
Mes turime 94 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6024835
Sena gaisrinė mašina užgeso lemtingu momentu

 

  Šeštadienį pavakariais Vištyčio gyventojai A. Juozapavičiaus gatvėje virš Gintauto Balčiūno namo išvydo liepsnas. Kažkas nuskubėjo informuoti vos už kelių šimtų metrų esančią Vištyčio ugniagesių komandą, kiti puolė skambinti Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu. Tačiau į gaisrą išsiruošusius gelbėtojus užklupo bėda: užgeso jų automobilis. Tuoj po nelaimės internete pasirodė vaizdai, kaip priešgaisrinę autocisterną stumia visas būrys jaunimo. Vis dėlto gyventojų padedami užvedę automobilį Vištyčio ugniagesiai netrukus buvo nelaimės vietoje ir pirmieji pradėjo gesinti ugnį. Po kurio laiko atvyko ir autocisternos iš Kybartų, Gražiškių, Vilkaviškio.


Banners