VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Trijų sienų susikirtimas 1936, 1999 ir 2015 m.

Email Spausdinti PDF

Vilius Kočiubaitis nuotrauka.

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Sankirtoje susikerta trijų valstybių – Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – sienos. Ji yra 3 km į pietus nuo Vištyčio ežero. Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino siena prie Vištyčio ežero buvo nustatyta Melno sutartimi dar 1422 metais. Ši, pirmoji, Lietuvos siena yra viena seniausių ir stabiliausių sienų Europoje. Ji nuo 1422 iki 1525 metų buvo Kryžiuočių ordino siena, vėliau ji nustatė Prūsijos hercogystės, Prūsijos karalystės, o nuo 1871 iki 1945 metų – Vokietijos ribas. Kitoje pusėje nuo 1422 iki 1795 metų buvo Lietuva ir Lenkija, o carinės okupacijos laikotarpiu 1795–1916 metais – jau Rusija.


 

Vilius Kočiubaitis nuotrauka.

Trijų valstybių sankirta. 2005 metai

TRIJŲ VALSTYBIŲ SANKIRTA

Sankirtoje susikerta trijų valstybių – Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos – sienos. Ji yra 3 km į pietus nuo Vištyčio ežero. Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino siena prie Vištyčio ežero buvo nustatyta Melno sutartimi dar 1422 metais. Ši, pirmoji, Lietuvos siena yra viena seniausių ir stabiliausių sienų Europoje. Ji nuo 1422 iki 1525 metų buvo Kryžiuočių ordino siena, vėliau ji nustatė Prūsijos hercogystės, Prūsijos karalystės, o nuo 1871 iki 1945 metų – Vokietijos ribas. Kitoje pusėje nuo 1422 iki 1795 metų buvo Lietuva ir Lenkija, o carinės okupacijos laikotarpiu 1795–1916 metais – jau Rusija. 1918–1941 metais Vokietija vėl turėjo sieną su Lietuva ir Lenkija. Sienos geografinė linija per 600 metų beveik nepasikeitė, keitėsi tik valstybių pavadinimai.[1] Įteisinus sieną 1422 metais, buvo nustatytas ir sienų sankirtos taškas. Vėliau jis pasidarė nebereikalingas, nes Lenkija ir Lietuva įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Tarpukariu Lietuvos ir Lenkijos siena nebuvo demarkuota, taigi ir sankirta nebuvo įteisinta. 2005 metais sankirta nustatyta trišaliu susitarimu.

Sankirtoje pastatytas raudono granito stulpas, pagamintas Lenkijoje, turinčioje senas akmens apdirbimo tradicijas. Aplink raudonu marmuru grįsta aikštelė su specialiu apšvietimu. Stulpe įmontuotose granitinėse lentelėse įspausti trijų valstybių herbai, po kuriais lietuvių, rusų, lenkų kalbomis įrašytas Vištyčio pavadinimas. Iki 2010 metų pabaigos šioje vietoje, stovėjo tik baltas cementinis stulpas ir pasienio stulpeliai. Ši vieta turi politinę ir istorinę prasmę, nors iki jos privažiuoti galima tik iš Lenkijos pusės.[2] Sankirta yra už šimto metrų nuo Vižainio–Žitkiemio kelio, dešinėje pusėje. Iš Rusijos pusės į čia veda miško keliukas, o iš Lietuvos kelio nėra.


[1] Kumetaitis Z. Sienos ženklai – valstybės istorijos liudininkai, Lietuvos rytas, 2009 m. kovo 19 d.

[2] Trijų sienų sankirta, prieiga per internetą: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=360471.

Vilius Kočiubaitis nuotrauka.

Atnaujinta Ketvirtadienis, 16 Vasaris 2017 17:11  
Mes turime 156 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6547227
Nuo Kaliningrado srities atsitversime tvora

Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi tvora kol kas pastatyta tik Vištytyje./ Kazio Kazakevičiaus nuotrauka A-A+ Lėšų tvorai atsitverti nuo Rusijai priklausančios Kaliningrado srities numatyta šių metų valstybės biudžete. Iki šiol sausumoje valstybės sieną žymėjo tik specialūs ženklai ir 13 metrų pločio kontrolės juosta, kuria driekiasi pėdsakų juosta, patrulinis takas.


Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/nuo-kaliningrado-srities-atsitversime-tvora/237048

© Lietuvos žinios

   Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi tvora kol kas pastatyta tik Vištytyje.  Lėšų tvorai atsitverti nuo Rusijai priklausančios Kaliningrado srities numatyta šių metų valstybės biudžete. Iki šiol sausumoje valstybės sieną žymėjo tik specialūs ženklai ir 13 metrų pločio kontrolės juosta, kuria driekiasi pėdsakų juosta, patrulinis takas. Valstybės sienos su Rusija apsauga šiemet bus stiprinama ne tik šalies biudžeto, bet ir Europos Sąjungos (ES) viešojo saugumo fondo lėšomis – iš jų bus įsigyjama moderni valstybės sienos stebėjimo sistema. Tikimasi, kad taip efektyviau bus apsaugoti mūsų valstybės bei kitų ES šalių ekonominiai interesai, taip pat žengtas dar vienas žingsnis stiprinant valstybės saugumą.



Banners