VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Adelė ZDANAVIČIENĖ 1927–2007. Nekrologas

Email Spausdinti PDF
  photo 27_zdanaviciene_su_paveikslais_026.jpg
 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Lengva... O gal ir labai sunku? Šito jau nesužinosime. Iš mūsų tarpo, beliepsnojant klevams, besidraikant bobų vasarai, rugsėjo viduryje, po sunkios ligos Amžinybėn išėjo ilgametė Vištyčio vidurinės mokyklos mokytoja Adelė Zdanavičienė. Mokytoja gimė 1927 m. sausio 5 d. Juozūniškės kaime, Pilviškių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, valstiečio šeimoje. Jau nuo mažų dienų mergaitė žinojo, kad taps mokytoja, kad drąsiai žengs pirmuosius žingsnius į didįjį gyvenimo kelio pasirinkimą – tai vainikavo mokymasis Marijampolės mokytojų seminarijoje. Nuo 1947 metų rugsėjo 1 dienos A.Zdanavičienė dirbo Kybartų vidurinėje mokykloje (dėstė Iietuvių kalbą), o nuo 1951 m. iki 1984 m. dirbo Vištyčio vidurinėje mokykloje.

 

 

Adelė ZDANAVIČIENĖ  1927–2007

Nekrologas

Taip lengva išeiti auštant,
Kai kvepia rasom ir lapais,
Kai baltas kelias linguoja
Ir sušnabžda medis: „Labas“...
Kai amžinybė jau kviečia,
Kai akys pernakt įskausta.
Su vienatve ant rankų
Taip lengva išeiti auštant.

(J.Degutytė)


Lengva... O gal ir labai sunku? Šito jau nesužinosime. Iš mūsų tarpo, beliepsnojant klevams, besidraikant bobų vasarai, rugsėjo viduryje, po sunkios ligos Amžinybėn išėjo ilgametė Vištyčio vidurinės mokyklos mokytoja Adelė Zdanavičienė.

Mokytoja gimė 1927 m. sausio 5 d. Juozūniškės kaime, Pilviškių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, valstiečio šeimoje.

Jau nuo mažų dienų mergaitė žinojo, kad taps mokytoja, kad drąsiai žengs pirmuosius žingsnius į didįjį gyvenimo kelio pasirinkimą – tai vainikavo mokymasis Marijampolės mokytojų seminarijoje.

Nuo 1947 metų rugsėjo 1 dienos A. Zdanavičienė dirbo Kybartų vidurinėje mokykloje (dėstė Iietuvių kalbą), o nuo 1951 m. iki 1984 m. dirbo Vištyčio vidurinėje mokykloje.

Būdama energinga, veikli, kruopšti pradinių klasių mokytoja, sugebėjo tapti ir didele meno saviveiklos puoselėtoja. 1958 m. mokykloje įkuriamas tautinių šokių kolektyvas, kuriam iki 1983 metų vadovavo A. Zdanavičienė.

Mokytoja visada jautė pareigą ir atsakomybę, to reikalavo ir iš savo mokinių. Visada buvo pavyzdžiu mokiniams, kolegoms ir aplinkiniams. Su meile žmonėms mokytoja kartu paveldėjo ir meilę grožiui, kurį noriai dalijo kitiems. Tai atsispindėjo šokyje, dailės kūrinyje. O kiek puikių šokėjų išugdė motiniška mokytojos širdis, kiek jos sukurtų meniškų darbų aplankė parodas ir buvo puikiai įvertinti.

Jaunieji menininkai, paruošti mokytojos A. Zdanavičienės, savo darbus siuntė į moksleivių piešinių parodas, darbai buvo demonstruoti ir per Lietuvos televiziją. Jaunieji šokėjai, vadovaujami tautinių šokių entuziastės A. Zdanavičienės, daug kartų laimėjo prizines vietas rajono meno apžiūrose, net keturis kartus buvo pakviesti dalyvauti respublikinėse dainų šventėse.

Visam tam įtakos turėjo Vištyčio krašto grožio kerų galia, pakerėjusi mokytojos sielą ir širdį.

Kūrybingas ir sąžiningas darbas neliko nepastebėtas. Mokytoja A. Zdanavičienė buvo apdovanota Lietuvos švietimo ministerijos ir profsąjungos garbės raštu, „Švietimo pirmūno“ ženkleliu, Garbės ženklo ordinu, daugeliu padėkos raštų už sąžiningą ir kūrybingą darbą auklėjant jaunąją kartą.

Ne tik mokykloje, už jos ribų, bet ir namuose mokytoja A.Zdanavičienė sugebėjo sukurti tą paslaptingą pasaulį, kuriame puikiai jautėsi sūnus Arūnas, vyras Vytautas (buvęs kūno kultūros ir geografijos mokytojas), anūkai Giedrius ir Marius.

Sunkus netekties šydas apgaubė šiandien artimuosius ir visus, kas pažinojo Mokytoją A. Zdanavičienę.

Nuoširdžiai užjaučiame velionės artimuosius ir liūdime kartu su jais.

Lai amžiams liaunutės Vištyčio pušelės niūniuoja Amžinojo gyvenimo giesmę, o ežero bangos išsaugo Išėjusios nemirtingumą.

Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos bendruomenė

Užsk. 6177
 

  santaka.info

Atnaujinta Pirmadienis, 06 Vasaris 2017 19:36  
Mes turime 35 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7104263
Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

  Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas. Jo teigimu, istoriniuose šaltiniuose įvardijamos dvi savo architektūra išsiskiriančios medinės sinagogos, kurios buvo išpuoštos lietuviškais medžio raižiniais. „Turime tik išlikusią Balio Buračo nuotrauką, kaip atrodė ta sinagoga, kurioje, sakoma, buvo laikoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Pirmosiomis karo dienomis pafrontės miestas Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, todėl sinagogos neišliko“, – aiškina A. Žilinskas.



Banners