VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Ar medžiai serga sloga?

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Gavę Jaunųjų miško bičiulių sambūrio rėmimo tarybos raginimą surengti miške pamokėlę tema „Ar serga medžiai sloga?“, Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos trečiokai su mokytoja Zina Daugėliene nutarė tapti miško daktarais. Pamokėlė vyko Šilelio miške, pažintiniame take. Tik išlipusius iš autobuso mokinukus, regioninio parko ir Gražiškių girininkijos darbuotojus pasitiko Miškinukas ir Lapė. Rudeninių lapų apsiaustu pasipuošęs Miškinukas papasakojo, kokie medžiai auga šiame miške, kokią naudą miškas teikia žmogui, perskaitė miško taisykles.

 

 

Trečiokai susidomėję klausėsi girininko R.Valaičio pasakojimo.

Ar medžiai serga sloga?

Gavę Jaunųjų miško bičiulių sambūrio rėmimo tarybos raginimą surengti miške pamokėlę tema „Ar serga medžiai sloga?“, Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos trečiokai su mokytoja Zina Daugėliene nutarė tapti miško daktarais.

Pamokėlė vyko Šilelio miške, pažintiniame take. Tik išlipusius iš autobuso mokinukus, regioninio parko ir Gražiškių girininkijos darbuotojus pasitiko Miškinukas ir Lapė. Rudeninių lapų apsiaustu pasipuošęs Miškinukas papasakojo, kokie medžiai auga šiame miške, kokią naudą miškas teikia žmogui, perskaitė miško taisykles.

Eidami pažintiniu taku vaikai, stabtelėję prie kiekvieno keistesnio medelio, vis klausinėjo Gražiškių girininkijos girininko Regimanto Valaičio, ar šis medelis neserga. Girininkas papasakojo, kad medžiams galynėtis su ligomis ir kenksmingais vabzdžiais padeda miškininkai, vykdydami sanitarinius kirtimus, tręšdami, atsodindami medynus. Ir pati gamta pasiruošusi padėti išlaikyti pusiausvyrą. Daugėjant žalingų vabzdžių, daugėja ir juos naikinančių paukščių, roplių, netgi kai kurių grybų, bakterijų.

Girininkas pasidžiaugė gražiomis tų pačių mokinukų pavasarį sodintomis pušaitėmis prie Šventojo šaltinėlio, čia pat esančiu skruzdėlynu, kurį vaikai pasiruošę globoti ir saugoti. Juk skruzdėles galima laikyti miško daktarėliais.

Parinkęs keletą sergančios pušies spyglių, R.Valaitis paaiškino vaikams apie medžių susirgimus – pušies rūdis, pušinę pintinę. Pasirodė, kad ir šalia augantis vienišas ąžuoliukas sirgo miltlige, nes jo lapai buvo pabalę.

Girininkas vos spėjo atsakinėti į smalsių vaikų klausimus: ką reiškia žodis „amalas“, kaip atsiranda „raganos šluotos“, ar medeliui skauda, kai jis suserga? Surado vaikai ir išraižytą, išvagotą atpleišėjusios medžio žievės gabalą. Pasirodo, kad tai – kinivarpų darbas.

Tiesa, sloga sergančių medžių mažiesiems rasti nepavyko, nors jie kišenėse ir turėjo pasiėmę nosinaičių...

Vaikai nustebo pamatę puvinio kamuojamame medyje meletos išskaptuotus „butus“. O kadangi jų buvo ne vienas, tai mokinukai būstą iš karto pavadino „meletų daugiabučiu“.

Pamoka miške – tai ne tik žinios apie medžius, geruosius ir bloguosius miško gyventojus, bet ir noras saugoti, globoti ir pamilti žaliąjį pasaulį.

Trečiokai pažadėjo, kad patys stebės, ar prie mokyklos esančio parkelio nepuola kenkėjai, ligos, o suradę ligos židinius kreipsis į parko darbuotojus ar miškininkus pagalbos.

Atsisveikindamas su mokinukais Gražiškių girininkijos girininkas R.Valaitis pakvietė vaikus atvykti čia pavasarį, kai miškas aidės nuo paukščių balsų ir po žiemos miego bus nubudę medžių draugai bei priešai.

Trečiokai padėkojo miškininkams, kurie surado laiko miško pamokėlei. Na, o miškininkai ir parko darbuotojai pasidžiaugė, kad vaikai labai smalsūs, išradingi, o jų mokytoja Zina Daugėlienė kiekvienai savo mokomų pradinukų kartai diegia norą pažinti gamtą plačiau, nei parašyta vadovėliuose.

Rimutė GAGIENĖ

Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė
 
Trečiokai susidomėję klausėsi girininko R.Valaičio pasakojimo.

Ar medžiai serga sloga?

Gavę Jaunųjų miško bičiulių sambūrio rėmimo tarybos raginimą surengti miške pamokėlę tema „Ar serga medžiai sloga?“, Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos trečiokai su mokytoja Zina Daugėliene nutarė tapti miško daktarais.

Pamokėlė vyko Šilelio miške, pažintiniame take. Tik išlipusius iš autobuso mokinukus, regioninio parko ir Gražiškių girininkijos darbuotojus pasitiko Miškinukas ir Lapė. Rudeninių lapų apsiaustu pasipuošęs Miškinukas papasakojo, kokie medžiai auga šiame miške, kokią naudą miškas teikia žmogui, perskaitė miško taisykles.

Eidami pažintiniu taku vaikai, stabtelėję prie kiekvieno keistesnio medelio, vis klausinėjo Gražiškių girininkijos girininko Regimanto Valaičio, ar šis medelis neserga. Girininkas papasakojo, kad medžiams galynėtis su ligomis ir kenksmingais vabzdžiais padeda miškininkai, vykdydami sanitarinius kirtimus, tręšdami, atsodindami medynus. Ir pati gamta pasiruošusi padėti išlaikyti pusiausvyrą. Daugėjant žalingų vabzdžių, daugėja ir juos naikinančių paukščių, roplių, netgi kai kurių grybų, bakterijų.

Girininkas pasidžiaugė gražiomis tų pačių mokinukų pavasarį sodintomis pušaitėmis prie Šventojo šaltinėlio, čia pat esančiu skruzdėlynu, kurį vaikai pasiruošę globoti ir saugoti. Juk skruzdėles galima laikyti miško daktarėliais.

Parinkęs keletą sergančios pušies spyglių, R.Valaitis paaiškino vaikams apie medžių susirgimus – pušies rūdis, pušinę pintinę. Pasirodė, kad ir šalia augantis vienišas ąžuoliukas sirgo miltlige, nes jo lapai buvo pabalę.

Girininkas vos spėjo atsakinėti į smalsių vaikų klausimus: ką reiškia žodis „amalas“, kaip atsiranda „raganos šluotos“, ar medeliui skauda, kai jis suserga? Surado vaikai ir išraižytą, išvagotą atpleišėjusios medžio žievės gabalą. Pasirodo, kad tai – kinivarpų darbas.

Tiesa, sloga sergančių medžių mažiesiems rasti nepavyko, nors jie kišenėse ir turėjo pasiėmę nosinaičių...

Vaikai nustebo pamatę puvinio kamuojamame medyje meletos išskaptuotus „butus“. O kadangi jų buvo ne vienas, tai mokinukai būstą iš karto pavadino „meletų daugiabučiu“.

Pamoka miške – tai ne tik žinios apie medžius, geruosius ir bloguosius miško gyventojus, bet ir noras saugoti, globoti ir pamilti žaliąjį pasaulį.

Trečiokai pažadėjo, kad patys stebės, ar prie mokyklos esančio parkelio nepuola kenkėjai, ligos, o suradę ligos židinius kreipsis į parko darbuotojus ar miškininkus pagalbos.

Atsisveikindamas su mokinukais Gražiškių girininkijos girininkas R.Valaitis pakvietė vaikus atvykti čia pavasarį, kai miškas aidės nuo paukščių balsų ir po žiemos miego bus nubudę medžių draugai bei priešai.

Trečiokai padėkojo miškininkams, kurie surado laiko miško pamokėlei. Na, o miškininkai ir parko darbuotojai pasidžiaugė, kad vaikai labai smalsūs, išradingi, o jų mokytoja Zina Daugėlienė kiekvienai savo mokomų pradinukų kartai diegia norą pažinti gamtą plačiau, nei parašyta vadovėliuose.



Rimutė GAGIENĖ

Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė

- See more at: http://www.santaka.info/?sidx=4738#sthash.IqsK3tlo.dpuf

 

Santaka“ / 2006-11-16 09:09
Santaka“ / 2006-11-16 09:09
Atnaujinta Sekmadienis, 05 Vasaris 2017 16:13  
Mes turime 82 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6521050
Nuo Kaliningrado srities atsitversime tvora

Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi tvora kol kas pastatyta tik Vištytyje./ Kazio Kazakevičiaus nuotrauka A-A+ Lėšų tvorai atsitverti nuo Rusijai priklausančios Kaliningrado srities numatyta šių metų valstybės biudžete. Iki šiol sausumoje valstybės sieną žymėjo tik specialūs ženklai ir 13 metrų pločio kontrolės juosta, kuria driekiasi pėdsakų juosta, patrulinis takas.


Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/nuo-kaliningrado-srities-atsitversime-tvora/237048

© Lietuvos žinios

   Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi tvora kol kas pastatyta tik Vištytyje.  Lėšų tvorai atsitverti nuo Rusijai priklausančios Kaliningrado srities numatyta šių metų valstybės biudžete. Iki šiol sausumoje valstybės sieną žymėjo tik specialūs ženklai ir 13 metrų pločio kontrolės juosta, kuria driekiasi pėdsakų juosta, patrulinis takas. Valstybės sienos su Rusija apsauga šiemet bus stiprinama ne tik šalies biudžeto, bet ir Europos Sąjungos (ES) viešojo saugumo fondo lėšomis – iš jų bus įsigyjama moderni valstybės sienos stebėjimo sistema. Tikimasi, kad taip efektyviau bus apsaugoti mūsų valstybės bei kitų ES šalių ekonominiai interesai, taip pat žengtas dar vienas žingsnis stiprinant valstybės saugumą.



Banners