VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Vištytyje džiugiai sutikti gandrai

Email Spausdinti PDF

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Praėjusią savaitę Vištyčio regioninio parko direkcijos darbuotojai kartu su UAB „Arvi cukrus“ aplinkos apsaugos inžinerijos projektų vadovu G. Šlekiu ir Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos pradinių klasių mokinukais atšventė gandrines, dar kitaip vadinamas Blovieščiais. Tai viena iš pirmųjų pavasario švenčių, minima kovo 25 dieną. Ji skirta baltųjų gandrų sugrįžtuvėms. Kalbama, kad parskrisdamas gandras po savo sparnu parsineša baltąją kielę – „ledspirą“, o ši išspardo paskutinius užsilikusius žiemos ledus. Nuo šios dienos pavasaris pradeda keliauti per žemę. Jis pamažu ims bruzdėti kiekviename medelio pumpure, gležnoje žolėje, parodys savo gražiausius žiedus, priversdamas nusišypsoti žmones, o sugrįžusius iš tolimųjų kraštų sparnuočius – skraidyti padangėje.

 

Vaikai iš šakų patys suko gandralizdžius.

Vištytyje džiugiai sutikti gandrai

Praėjusią savaitę Vištyčio regioninio parko direkcijos darbuotojai kartu su UAB „Arvi cukrus“ aplinkos apsaugos inžinerijos projektų vadovu G. Šlekiu ir Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos pradinių klasių mokinukais atšventė gandrines, dar kitaip vadinamas Blovieščiais. Tai viena iš pirmųjų pavasario švenčių, minima kovo 25 dieną. Ji skirta baltųjų gandrų sugrįžtuvėms.

Kalbama, kad parskrisdamas gandras po savo sparnu parsineša baltąją kielę – „ledspirą“, o ši išspardo paskutinius užsilikusius žiemos ledus. Nuo šios dienos pavasaris pradeda keliauti per žemę. Jis pamažu ims bruzdėti kiekviename medelio pumpure, gležnoje žolėje, parodys savo gražiausius žiedus, priversdamas nusišypsoti žmones, o sugrįžusius iš tolimųjų kraštų sparnuočius – skraidyti padangėje.

Pilnutėlėje mokyklos salėje mažiesiems smalsuoliams aplinkosaugininkas G. Šlekys savo nuotaikingame pranešime pristatė baltųjų gandrų migracijos kelius, jų gyvenimo būdą, sąsajas su mus supančia aplinka ir žmogumi, priminė senąsias tradicijas, papročius.

Taip pat parodytas Lietuvos ornitologų draugijos filmas „Gandrai visada grįžta namo“, kuris 2011 m. apdovanotas kaip geriausias dokumentinis filmas apie Lietuvos gamtą.

Filme į baltąjį gandrą žvelgiama etnokultūrologų, gamtininkų, mokslininkų, aplinkosaugininkų ir paprastų kaimo žmonių žvilgsniu. Didelis dėmesys skirtas suaugusių paukščių ir jauniklių apsaugai nuo žūties ar lizdų problemai išspręsti, keliant dirbtines platformas ant pastatų stogų ir elektros linijų atramų.

Po filmo mokiniams buvo suorganizuota nuotaikinga viktorina. Be to, vaikai turėjo galimybę padirbėti praktiškai ir patys sukrauti gandro lizdą ant tikrų vežimo ratų. Aktyviai padirbėjusios komandos susuko iš medžio šakų bei vytelių labai didelius ir gražius, ne ką prastesnius už pačių gandrų suneštus lizdus.

Džiaugdamiesi pavykusiu renginiu tikimės, kad aplinkosaugos idėjos pažadins mokinių smalsumą, norą pažinti aplinką ir gamtą, formuos jų ekologinį sąmoningumą bei pasaulėžiūrą.

Vaida MARCINKEVIČIŪTĖ

Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė
 

  santaka.info

Atnaujinta Pirmadienis, 30 Sausis 2017 20:54  
Mes turime 38 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7357374
Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

  Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas. Jo teigimu, istoriniuose šaltiniuose įvardijamos dvi savo architektūra išsiskiriančios medinės sinagogos, kurios buvo išpuoštos lietuviškais medžio raižiniais. „Turime tik išlikusią Balio Buračo nuotrauką, kaip atrodė ta sinagoga, kurioje, sakoma, buvo laikoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Pirmosiomis karo dienomis pafrontės miestas Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, todėl sinagogos neišliko“, – aiškina A. Žilinskas.



Banners