VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Suvalkijos grožis atsivers iš atnaujintos regyklos

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Į šią vietą užsukusiems poilsiautojams, Vištyčio regioninio parko pažintiniu taku keliaujantiems turistams atsiveria įspūdingas vaizdas.  Suremontuoti šios poilsiavietės įrenginių praėjusios savaitės pabaigoje ir suvažiavo talkininkai. Talką suorganizavo, lėšų skyrė ir medžiagomis poilsiavietei atnaujinti pasirūpino Marijampolės miškų urėdija. Apie dvidešimt į talką suvažiavusių žmonių pakeitė visiškai pasenusį pavėsinės stogą, sukalė į regyklą vedančius naujus laiptus, o šlaitą nuo keliuko atitvėrė ilga eile kuolų. Kartu su visais talkininkavęs Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis teigė, jog šie buomai ne tik padės užtikrinti poilsiautojų saugumą, bet ir neleis siautėti tiems, kurie mėgina nuo šlaito važinėti su keturračiais.

 

Susirinkęs būrys talkininkų atnaujino stoginę, padarė naujus laiptus į regyklą.  Autorės nuotr.

Suvalkijos grožis atsivers iš atnaujintos regyklos

Eglė MIČIULIENĖ

Pirmąjį birželio penktadienį, iškart po Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos, viename iš gražiausių Vilkaviškio rajono kampelių darbavosi visas būrys žmonių – miškininkų, aplinkosaugininkų ir pasieniečių.

Urėdijos lėšomis

Pajevonio apylinkėse yra nuostabių vietų, po kurias tikrai verta pasižvalgyti. Viena iš jų – Kylininkų kraštovaizdžio draustinyje esantis serpantinas ir regykla su čia įrengta stogine.

Į šią vietą užsukusiems poilsiautojams, Vištyčio regioninio parko pažintiniu taku keliaujantiems turistams atsiveria įspūdingas vaizdas.

Suremontuoti šios poilsiavietės įrenginių praėjusios savaitės pabaigoje ir suvažiavo talkininkai. Talką suorganizavo, lėšų skyrė ir medžiagomis poilsiavietei atnaujinti pasirūpino Marijampolės miškų urėdija.

Apie dvidešimt į talką suvažiavusių žmonių pakeitė visiškai pasenusį pavėsinės stogą, sukalė į regyklą vedančius naujus laiptus, o šlaitą nuo keliuko atitvėrė ilga eile kuolų. Kartu su visais talkininkavęs Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis teigė, jog šie buomai ne tik padės užtikrinti poilsiautojų saugumą, bet ir neleis siautėti tiems, kurie mėgina nuo šlaito važinėti su keturračiais.

Dėmesys rekreacijai

Marijampolės miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Justinas Maumevičius sakė, jog tokios talkos su regioninio parko darbuotojais, aplinkosaugininkais, pasieniečiais šio parko teritorijoje surengiamos kasmet.

– Visoje urėdijoje yra maždaug 35 tokios poilsiavietės, o vien Pajevonio girininkijoje jų esama 11. Čia rekreacija yra išvystyta daugiausiai: daug miškų, ežeras, didelis srautas poilsiautojų, tad šioms vietoms skiriamas ir didelis dėmesys. Įrenginiai, kuriuos nutarėme atnaujinti, pastatyti maždaug prieš aštuonerius metus. Jie jau buvo smarkiai pasenę, – kalbėjo J. Maumevičius.

Kasmet įvairių rekreacijai skirtų įrenginių remontui, poilsiaviečių sutvarkymui visoje Marijampolės urėdijoje skiriama apie 50–60 tūkstančių litų.

Yra parengtas projektas atnaujinti ir Vištyčio regioninio parko pažintinius takus, jam įgyvendinti tikimasi gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų.

Iš kabinetų – į mišką

Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas sakė, jog viskas kažkada prasidėjo nuo Marijampolės miškų urėdijos ir Vištyčio regioninio parko darbuotojų pavasarinės talkos, kai buvo renkamos šiukšlės Šilelio stovyklavietėje.

– Nutarėme, kad galime padaryti ir šį tą naudingesnio, tad ėmėme statyti ir remontuoti suolus, stalus, lieptelius ir pan. Dabar į tokias talkas kasmet įsitraukia vis daugiau žmonių: kartu su mumis dirba ir aplinkosaugininkai, pasieniečiai. Gal kitais metais prisijungs dar daugiau talkininkų, pavyzdžiui, Savivaldybės darbuotojai. O talkų būdu viskas pigiau, nes samdyti firmą kainuotų didelius pinigus, kokių mes neturime, – kalbėjo regioninio parko direktorius.

Anot N. Paškausko, būtų šauni tradicija kasmet per Aplinkos apsaugos dienos akciją išeiti iš kabinetų į gamtą ir ten padaryti ką nors gero, naudingo lankytojams. Pavyzdžiui, užpernai buvo padarytas neįgaliųjų lieptas į Šilelio šaltinėlį, pernai vadinamajame vilų rajone pastatyti nauji suolai, o šiemet nutarta sutvarkyti šiaurinėje parko dalyje esančią poilsiavietę, iš kurios atsiveria vaizdas į Suvalkijos lygumas.

Nors ši vieta pašaliniam žmogui atrodo sunkiai randama, N. Paškauskas tvirtino, kad čia lankosi labai daug žmonių. Serpantinas įtrauktas į Vištyčio regioninio parko maršrutus, kurie pažymėti ir stenduose.

– Čia žmonės su dviračiais ar automobiliais atvažiuoja ne tik vasarą – ir žiemą atvyksta šašlykų išsikepti. Lankytojų šioje vietoje būna nuolatos. Ji įdomi tuo, jog kalvos nusileidžia tiesiai į lygumas. Jei nebūtų miškų, matytume ir Marijampolę, ir Kudirkos Naumiestį. Ateityje planuojame pašalinti priekyje poilsiavietės želiančius medžius, kad būtų geriau matyti. Turime svajonę šioje vietoje pastatyti apžvalgos bokštą, esame apie tai kalbėję ir su urėdija. Tada efektas būtų tikrai didelis, pakiltume virš medžių viršūnių ir atsivertų platus vaizdas. Kol kas tai – dar tik mintys, bet juk nuo minčių viskas ir prasideda, – kalbėjo N. Paškauskas.
 

 

Atnaujinta Pirmadienis, 30 Sausis 2017 20:16  
Mes turime 34 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6780865
Neįmanoma parašyti knygos apie Afganistaną, ten negyvenus

Vos įžengęs į šią karo siaubo draskomą žemę, jis suprato, kad jei grįžęs į gimtinę neparašys apie tai, ką matė ir patyrė – neparašys niekada. Laisvai anglų, prancūzų, lenkų ir rusų kalbomis bendraujantis karininkas nepagražintais ir jaudinančiais atsiminimais dalinasi naujame leidyklos „Alma littera“ išleistame romane „Afganistano daktaras“. Apie Afganistane sutiktus žmones, kurie romane įamžinti kitais vardais, sielos ramybės paieškas pragaru virtusiame krašte ir kaip atsidūrus ten neprarasti žmogiškumo kalbamės su karo gydytoju Viliumi Kočiubaičiu.

– Kaip gimė ši knyga? – 2004 metais pirmą kartą įžengiau į Afganistaną. Ten būdamas, kiekvieną vakarą rašiau dienoraštį. Prieš kelerius metus išleidau dvitomę monografiją „Vištytis“. Ilgus metus rinkta medžiaga netilpo į dvi knygas, todėl iškart ėmiausi trečiojo ir ketvirtojo tomo – tai būtų užtrukę daugiau negu ketverius metus, todėl atidėjau šią monografiją į šalį ir ėmiausi Afganistano temos.



Banners