VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

Knygnešio Petro Kriaučiūno gimtinėje pažadinta atmintis

Email Spausdinti PDF

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Atgaivinta knygnešio, mokytojo ir pirmųjų lietuviškų leidinių „Aušros“ bei „Varpo“ rėmėjo Petro Kriaučiūno gimtinė Girėnų kaime (Vištyčio sen.). Šią istoriškai svarbią vietą deramai sutvarkė bei žymų savo kraštietį pagerbė susitelkusi vietos bendruomenė: girėniškiai, seniūnija, miškininkai, mokiniai ir pedagogai. „Pats žymiausias lietuvis visoje Suvalkijoje yra Petras Kriaučiūnas“, – cituodamas kalbininką Joną Jablonskį apie visai tautai nusipelniusį žmogų pasakojo istorikas Antanas Žilinskas. – Kuo buvo vyskupas Motiejus Valančius žemaičiams, tuo suvalkiečiams – Petras Kriaučiūnas. Tokio aukšto įvertinimo jis nusipelnė aplenkėjusioje Marijampolės gimnazijoje mokydamas lietuviško žodžio. Tada jo namai tapo lietuvybės, patriotizmo namais. Už asmenines lėšas P. Kriaučiūnas pirkdavo knygas, jas dalydavo mokiniams.


Knygnešio Petro Kriaučiūno gimtinė Girėnuose sutvarkyta ir pažymėta atminimo akmeniu.

Autorės nuotr.


Iškilaus kraštiečio gimtinėje pažadinta atmintis

Renata VITKAUSKIENĖ

Atgaivinta knygnešio, mokytojo ir pirmųjų lietuviškų leidinių „Aušros“ bei „Varpo“ rėmėjo Petro Kriaučiūno gimtinė Girėnų kaime (Vištyčio sen.). Šią istoriškai svarbią vietą deramai sutvarkė bei žymų savo kraštietį pagerbė susitelkusi vietos bendruomenė: girėniškiai, seniūnija, miškininkai, mokiniai ir pedagogai.

„Pats žymiausias lietuvis visoje Suvalkijoje yra Petras Kriaučiūnas“, – cituodamas kalbininką Joną Jablonskį apie visai tautai nusipelniusį žmogų pasakojo istorikas Antanas Žilinskas. – Kuo buvo vyskupas Motiejus Valančius žemaičiams, tuo suvalkiečiams – Petras Kriaučiūnas. Tokio aukšto įvertinimo jis nusipelnė aplenkėjusioje Marijampolės gimnazijoje mokydamas lietuviško žodžio. Tada jo namai tapo lietuvybės, patriotizmo namais. Už asmenines lėšas P. Kriaučiūnas pirkdavo knygas, jas dalydavo mokiniams.

Savo uždirbtus pinigus siuntė dr. Jono Basanavičiaus redaguojamai „Aušrai“, taisė jos rašinių stilių, vėliau aukojo lėšų dr. Vinco Kudirkos „Varpui“, redagavo šito laikraščio straipsnius. O kai dėl tautiškumo puoselėjimo priverstas palikti gimnaziją P. Kriaučiūnas nuvyko į Plokščių miestelį, šis pasidarė lietuvybės centru. Jeigu ne jis, mes, ko gero, šiandien nekalbėtume lietuviškai. Drįsčiau pasakyti, kad savo krašte turite patį žymiausią žmogų Lietuvoje.“

Šiandien lietuvybės puoselėtojo gimtinės pastatų jau nebėra, paskutinį prieš kurį laiką pražudė ugnis. Iš Kriaučiūnynės pakelėje buvo likę tik žolių slepiami akmenys ir šulinys.

Pasak A. Žilinsko, turistai iš Žemaitijos stebėjęsi: „Na jūs ir apsnūdę! Tokiam vyrui jokio ženklo nepadėjote...“ Šita nuomone vėliau buvo pasidalyta su Girėnų kaimo bendruomene.

Jos pirmininkas Vytas Klimauskas trumpai drūtai papasakojo, kaip girėniškiai ėmėsi taisyti padėtį. „Pirmiausia nutarėme, kad reikia medelių. Pajevonio girininkijos girininkas Rymantas Vaičaitis davė ąžuoliukų, eglaičių, juos pasodinome. Paskui į stulpą įkėlėme vėjo nuverstą gandralizdį, šulinį sutvarkėme, svirtį prie jo pastatėme. Moterims pasigedus gėlių, gėlyną padarėme. Dar kitam žmogui kilo mintis akmenimis išgrįsti keliuką iki šulinio. Mūsų bendruomenės narys Valdas Brazinskas atvežė įdomų ir paminklui tinkamą akmenį. Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita sušneko apie atminimo lentą. Padarėme. O pavasarį su vyrais į medžius dar ir inkilų prikėlėme“, – žmonių nudirbtus darbus vardijo bendruomenės vadovas.

Tvarkant sodybvietę išsaugoti nuo senų laikų joje gulėję akmenys. Vieni įkomponuoti į gėlyną, kiti panaudoti atnaujinant šulinio rentinio antžeminę dalį.

Kalbėta, jog dabar dar reikėtų informacinio kelio ženklo su lankytinos vietos pavadinimu. Taip sodybvietė būtų lengviau surandama.

Sutvarkius istorinę vietą, Girėnų kaimo kapelos „Versmė“ vadovė Nomeda Klimauskienė, pedagogė Vilija Paškauskienė ir bibliotekininkė Vida Andziulienė ėmėsi iniciatyvos suruošti Kriaučiūnynėje pirmąjį renginį. Mat rugsėjį sukaks 165 metai, kai Vištyčio seniūnijoje, Papečkių kaime, kuris dabar pervadintas į Girėnus, gimė lietuvybės tėvo vardo savo veikla nusipelnęs Petras Kriaučiūnas, o ateinantį sausį sueis 100 metų nuo jo mirties. Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos bendruomenė paruošė literatūrinę muzikinę kompoziciją, „Versmė“ grojo ir dainavo, vėliau bendruomenės namuose buvo rodomas filmas „Knygnešys“.


- See more at: http://www.santaka.info/?sidx=35435#sthash.3A3yjcoy.dpuf
Knygnešio Petro Kriaučiūno gimtinė Girėnuose sutvarkyta ir pažymėta atminimo akmeniu. Autorės nuotr.

Iškilaus kraštiečio gimtinėje pažadinta atmintis

Renata VITKAUSKIENĖ

Atgaivinta knygnešio, mokytojo ir pirmųjų lietuviškų leidinių „Aušros“ bei „Varpo“ rėmėjo Petro Kriaučiūno gimtinė Girėnų kaime (Vištyčio sen.). Šią istoriškai svarbią vietą deramai sutvarkė bei žymų savo kraštietį pagerbė susitelkusi vietos bendruomenė: girėniškiai, seniūnija, miškininkai, mokiniai ir pedagogai.

„Pats žymiausias lietuvis visoje Suvalkijoje yra Petras Kriaučiūnas“, – cituodamas kalbininką Joną Jablonskį apie visai tautai nusipelniusį žmogų pasakojo istorikas Antanas Žilinskas. – Kuo buvo vyskupas Motiejus Valančius žemaičiams, tuo suvalkiečiams – Petras Kriaučiūnas. Tokio aukšto įvertinimo jis nusipelnė aplenkėjusioje Marijampolės gimnazijoje mokydamas lietuviško žodžio. Tada jo namai tapo lietuvybės, patriotizmo namais. Už asmenines lėšas P. Kriaučiūnas pirkdavo knygas, jas dalydavo mokiniams.

Savo uždirbtus pinigus siuntė dr. Jono Basanavičiaus redaguojamai „Aušrai“, taisė jos rašinių stilių, vėliau aukojo lėšų dr. Vinco Kudirkos „Varpui“, redagavo šito laikraščio straipsnius. O kai dėl tautiškumo puoselėjimo priverstas palikti gimnaziją P. Kriaučiūnas nuvyko į Plokščių miestelį, šis pasidarė lietuvybės centru. Jeigu ne jis, mes, ko gero, šiandien nekalbėtume lietuviškai. Drįsčiau pasakyti, kad savo krašte turite patį žymiausią žmogų Lietuvoje.“

Šiandien lietuvybės puoselėtojo gimtinės pastatų jau nebėra, paskutinį prieš kurį laiką pražudė ugnis. Iš Kriaučiūnynės pakelėje buvo likę tik žolių slepiami akmenys ir šulinys.

Pasak A. Žilinsko, turistai iš Žemaitijos stebėjęsi: „Na jūs ir apsnūdę! Tokiam vyrui jokio ženklo nepadėjote...“ Šita nuomone vėliau buvo pasidalyta su Girėnų kaimo bendruomene.

Jos pirmininkas Vytas Klimauskas trumpai drūtai papasakojo, kaip girėniškiai ėmėsi taisyti padėtį. „Pirmiausia nutarėme, kad reikia medelių. Pajevonio girininkijos girininkas Rymantas Vaičaitis davė ąžuoliukų, eglaičių, juos pasodinome. Paskui į stulpą įkėlėme vėjo nuverstą gandralizdį, šulinį sutvarkėme, svirtį prie jo pastatėme. Moterims pasigedus gėlių, gėlyną padarėme. Dar kitam žmogui kilo mintis akmenimis išgrįsti keliuką iki šulinio. Mūsų bendruomenės narys Valdas Brazinskas atvežė įdomų ir paminklui tinkamą akmenį. Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita sušneko apie atminimo lentą. Padarėme. O pavasarį su vyrais į medžius dar ir inkilų prikėlėme“, – žmonių nudirbtus darbus vardijo bendruomenės vadovas.

Tvarkant sodybvietę išsaugoti nuo senų laikų joje gulėję akmenys. Vieni įkomponuoti į gėlyną, kiti panaudoti atnaujinant šulinio rentinio antžeminę dalį.

Kalbėta, jog dabar dar reikėtų informacinio kelio ženklo su lankytinos vietos pavadinimu. Taip sodybvietė būtų lengviau surandama.

Sutvarkius istorinę vietą, Girėnų kaimo kapelos „Versmė“ vadovė Nomeda Klimauskienė, pedagogė Vilija Paškauskienė ir bibliotekininkė Vida Andziulienė ėmėsi iniciatyvos suruošti Kriaučiūnynėje pirmąjį renginį. Mat rugsėjį sukaks 165 metai, kai Vištyčio seniūnijoje, Papečkių kaime, kuris dabar pervadintas į Girėnus, gimė lietuvybės tėvo vardo savo veikla nusipelnęs Petras Kriaučiūnas, o ateinantį sausį sueis 100 metų nuo jo mirties. Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos bendruomenė paruošė literatūrinę muzikinę kompoziciją, „Versmė“ grojo ir dainavo, vėliau bendruomenės namuose buvo rodomas filmas „Knygnešys“.


 
  santaka.info
 http://www.vistytis.puslapiai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1739:165-j-p-kriauino-gimimo-metini-paminjimas&catid=1:latest-news
 
Atnaujinta Sekmadienis, 29 Sausis 2017 07:43  
Mes turime 88 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6521055
Rinko raštingiausią pradinuką

  Nugalėtoja tapo ir raštingiausios pradinukės vardą laimėjo Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos ketvirtokė Justė Auštraitė (mokyt. Rasa Bartašienė). Antroji vieta atiteko Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokinei Aistei Tamaliūnaitei (mokyt. Žaneta Petraitienė). Trečioji vieta paskirta Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro ketvirtokei Smiltei Kraipavičiūtei (mokyt. Daiva Vilkienė).



Banners