VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

Naktį griežles stebėjusiam N.Paškauskui teko teisintis prieš pareigūnus.

Email Spausdinti PDF

 

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Štai neseniai su mūsų parko ekologu atvažiavę stebėti griežlių sustojome, žiūrime – kažkoks nedidelis padaras žolėje bėginėja. Čia pat išlindo antras, trečias... Įsižiūrėjome – ogi lapiukai! Matyt, motina buvo palikusi vaikus ir ištraukusi į medžioklę. Keisčiausia, kad matydami automobilio žibintų šviesas lapiukai ėmė bėgti link mūsų. Kai pamačiau atskuodžiantį žvėrelį, vos spėjau pakelti koją – atlėkęs lapiukas tik brūkštelėjo man per kulną, tada atsitrenkė į automobilio ratą ir apsivertė kūlvirsčiu. Žiūrėjome su kolega akis išpūtę – pirmą kartą gamtoje iš taip arti matėme lapes. Dar pasijuokėme, kad nesunkiai galėtume susirinkti visus tris ir parsivežti namo – taip drąsiai jie su mumis „bendravo“. Bet, žinoma, neėmėme, palikome pievoje laukti motinos.

 

 
 Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
 

 Naktį griežles stebėjusiam Nerijui Paškauskui teko teisintis prieš pareigūnus

Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus PAŠKAUSKAS:

Ieškojo ne karvių, o griežlių
 
– Mūsų regioninio parko direkcija kasmet rengia paukščių stebėjimus – valstybinius monitoringus. Šiemet atliekame griežlių monitoringą, kurį rengiame kas dvejus metus.

Stebėjimai vyksta naktį, nuo vidurnakčio iki 4 val. ryto – tada, kai griežlės būna aktyviausios ir garsiai griežia.

Naktiniai stebėjimai – labai įdomus dalykas, o per juos nutinka dar ir netikėtų nuotykių.

Štai neseniai su mūsų parko ekologu atvažiavę stebėti griežlių sustojome, žiūrime – kažkoks nedidelis padaras žolėje bėginėja. Čia pat išlindo antras, trečias... Įsižiūrėjome – ogi lapiukai! Matyt, motina buvo palikusi vaikus ir ištraukusi į medžioklę. Keisčiausia, kad matydami automobilio žibintų šviesas lapiukai ėmė bėgti link mūsų. Kai pamačiau atskuodžiantį žvėrelį, vos spėjau pakelti koją – atlėkęs lapiukas tik brūkštelėjo man per kulną, tada atsitrenkė į automobilio ratą ir apsivertė kūlvirsčiu. Žiūrėjome su kolega akis išpūtę – pirmą kartą gamtoje iš taip arti matėme lapes. Dar pasijuokėme, kad nesunkiai galėtume susirinkti visus tris ir parsivežti namo – taip drąsiai jie su mumis „bendravo“. Bet, žinoma, neėmėme, palikome pievoje laukti motinos.

Labai netikėtai baigėsi ir pirmasis mūsų šių metų važiavimas į Kalvariją (dalis jos teritorijos mums taip pat priskirta stebėti). Atvykome į numatytą tašką laukais. Aplink nutiesti elektrinių piemenų užtvarai, ganosi gyvuliais. Sustojome keliolikai minučių, užfiksavome griežlės tarškėjimą ir važiuojame atgal. Staiga pasirodo policija ir... užtveria mums kelią. Priėjęs policininkas ėmė klausinėti, ką čia veikiame. Paaiškinome, kad dirbame – paukščius stebime. Žinoma, mus sustabdę kelių patruliai jau ir patys pamatė automobilį su regioninio parko emblema, mano kolegą Vaidą su reindžerio uniforma. Tačiau vis tiek dar buvome paprašyti parodyti dokumentus.

Tuomet pareigūnai paaiškino, kodėl mus sustabdė. Pasirodo, matydami aplink ganyklas važinėjantį automobilį ir mus, vis sustojančius ir švysčiojančius prožektoriais, žmonės pagalvojo, kad atvažiavome gyvulių vogti, tad pranešė policijai...

Jau daug metų darome monitoringus, su pasieniečiais nuolat susiduriame – vos tik priartėjame prie Rusijos sienos Širvintos slėnyje, jie ir atlekia žiūrėti. Bet policiją mums iškvietė pirmą kartą.
 

  santaka.info

Naktį griežles stebėjusiam Nerijui Paškauskui teko teisintis prieš pareigūnus.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Buvo buvo, kaip nebuvo...

Ieškojo ne karvių, o griežlių



Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus PAŠKAUSKAS:


– Mūsų regioninio parko direkcija kasmet rengia paukščių stebėjimus – valstybinius monitoringus. Šiemet atliekame griežlių monitoringą, kurį rengiame kas dvejus metus.

Stebėjimai vyksta naktį, nuo vidurnakčio iki 4 val. ryto – tada, kai griežlės būna aktyviausios ir garsiai griežia.

Naktiniai stebėjimai – labai įdomus dalykas, o per juos nutinka dar ir netikėtų nuotykių.

Štai neseniai su mūsų parko ekologu atvažiavę stebėti griežlių sustojome, žiūrime – kažkoks nedidelis padaras žolėje bėginėja. Čia pat išlindo antras, trečias... Įsižiūrėjome – ogi lapiukai! Matyt, motina buvo palikusi vaikus ir ištraukusi į medžioklę. Keisčiausia, kad matydami automobilio žibintų šviesas lapiukai ėmė bėgti link mūsų. Kai pamačiau atskuodžiantį žvėrelį, vos spėjau pakelti koją – atlėkęs lapiukas tik brūkštelėjo man per kulną, tada atsitrenkė į automobilio ratą ir apsivertė kūlvirsčiu. Žiūrėjome su kolega akis išpūtę – pirmą kartą gamtoje iš taip arti matėme lapes. Dar pasijuokėme, kad nesunkiai galėtume susirinkti visus tris ir parsivežti namo – taip drąsiai jie su mumis „bendravo“. Bet, žinoma, neėmėme, palikome pievoje laukti motinos.

Labai netikėtai baigėsi ir pirmasis mūsų šių metų važiavimas į Kalvariją (dalis jos teritorijos mums taip pat priskirta stebėti). Atvykome į numatytą tašką laukais. Aplink nutiesti elektrinių piemenų užtvarai, ganosi gyvuliais. Sustojome keliolikai minučių, užfiksavome griežlės tarškėjimą ir važiuojame atgal. Staiga pasirodo policija ir... užtveria mums kelią. Priėjęs policininkas ėmė klausinėti, ką čia veikiame. Paaiškinome, kad dirbame – paukščius stebime. Žinoma, mus sustabdę kelių patruliai jau ir patys pamatė automobilį su regioninio parko emblema, mano kolegą Vaidą su reindžerio uniforma. Tačiau vis tiek dar buvome paprašyti parodyti dokumentus.

Tuomet pareigūnai paaiškino, kodėl mus sustabdė. Pasirodo, matydami aplink ganyklas važinėjantį automobilį ir mus, vis sustojančius ir švysčiojančius prožektoriais, žmonės pagalvojo, kad atvažiavome gyvulių vogti, tad pranešė policijai...

Jau daug metų darome monitoringus, su pasieniečiais nuolat susiduriame – vos tik priartėjame prie Rusijos sienos Širvintos slėnyje, jie ir atlekia žiūrėti. Bet policiją mums iškvietė pirmą kartą.

- See more at: http://www.santaka.info/?sidx=35612#sthash.SkWMl34j.dpuf
Atnaujinta Sekmadienis, 29 Sausis 2017 07:29  
Mes turime 80 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7529773
Statyti sinagogą leidimą davė karalienė Bona

  Anot istoriko muziejininko A. Žilinsko, prieš Pirmą pasaulinį karą Vilkaviškyje stovėjo medinis tiltas, kuris pateko į visus leidinius apie Vilkaviškio žydų istoriją. „Kai atvažiuoja čia žydų palikuonys ieškoti savo artimųjų kapaviečių, jie paprastai rodo nuotrauką būtent su šiuo tiltu“, – sako A. Žilinskas. Jis jau kurį laiką aktyviai domisi ir tiria miestelio žydų istoriją, tad yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi bet kuris, besidomintis kadaise klestėjusiu Vilkaviškio štetlu. „Šitas tiltas jiems svarbus dėl to, kad čia pat buvo didžioji sinagoga. Kitoje upelio pusėje išlikusiame pastate buvo įsikūrę žydų senelių namai. Čia buvo jų kaip ir centras. Vilkaviškio žydų sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje“, – pastebi istorikas. Jo teigimu, istoriniuose šaltiniuose įvardijamos dvi savo architektūra išsiskiriančios medinės sinagogos, kurios buvo išpuoštos lietuviškais medžio raižiniais. „Turime tik išlikusią Balio Buračo nuotrauką, kaip atrodė ta sinagoga, kurioje, sakoma, buvo laikoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Pirmosiomis karo dienomis pafrontės miestas Vilkaviškis buvo beveik visiškai sudegintas, todėl sinagogos neišliko“, – aiškina A. Žilinskas.



Banners