VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Žygis žemaitukais – ir mūsų rajono keliais

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Žygeiviai suplanavę įveikti 1700 km. Per valandą nujojama maždaug 8 km, po kurių 10–15 minučių ilsimasi. Esant galimybei vyksta susitikimai su vietiniais žmonėmis, bendruomenėmis, pagerbiamas mūsų tautos etnokultūrinis ir istorinis palikimas. Žygeiviai gabena protėvių šventąją ugnį Gabiją, kuri buvo paimta iš Rimgaudo dvaro Ryškėnuose, Telšių rajone. Šią ugnį nuo Vartelių iki Pajevonio lydėjo Algis Jarutis, Romuvos (Lietuvos religinė bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą) Vilkaviškio miesto grupės vaidila.  Raiteliai mūsų rajoną pasiekė atjoję iš Punsko krašto Lenkijoje per Kalvarijos savivaldybę. Pailsėję greta Vartelių kaimo, žygeiviai kelionę tęsė pro Vištyčio ežerą, Pajevonį, Virbalį link Kudirkos Naumiesčio. Žygį planuojama baigti šį šeštadienį Šventojoje.


Žygio dalyviai žirgus pagirdė Vištyčio ežere.

Algio JARUČIO nuotr.


Žygis žemaitukais – ir mūsų rajono keliais

Praėjusį savaitgalį istorinio žygio žemaitukų žirgais aplink Lietuvą maršrutas buvo pasiekęs ir mūsų rajoną.

Žygis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, taip pat 1935 m. ir 1975 m. buvusiems žygiams žirgais atminti, raitelius veda palei valstybės sieną.

Žygeiviai suplanavę įveikti 1700 km. Per valandą nujojama maždaug 8 km, po kurių 10–15 minučių ilsimasi. Esant galimybei vyksta susitikimai su vietiniais žmonėmis, bendruomenėmis, pagerbiamas mūsų tautos etnokultūrinis ir istorinis palikimas.

Žygeiviai gabena protėvių šventąją ugnį Gabiją, kuri buvo paimta iš Rimgaudo dvaro Ryškėnuose, Telšių rajone. Šią ugnį nuo Vartelių iki Pajevonio lydėjo Algis Jarutis, Romuvos (Lietuvos religinė bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą) Vilkaviškio miesto grupės vaidila.

Raiteliai mūsų rajoną pasiekė atjoję iš Punsko krašto Lenkijoje per Kalvarijos savivaldybę.

Pailsėję greta Vartelių kaimo, žygeiviai kelionę tęsė pro Vištyčio ežerą, Pajevonį, Virbalį link Kudirkos Naumiesčio. Žygį planuojama baigti šį šeštadienį Šventojoje.



„Santakos“ inf.

- See more at: http://www.santaka.info/?sidx=36829#sthash.ISzq7QTP.dpuf

 

Žygio dalyviai žirgus pagirdė Vištyčio ežere.  Algio JARUČIO nuotr.

Žygis žemaitukais – ir mūsų rajono keliais

Praėjusį savaitgalį istorinio žygio žemaitukų žirgais aplink Lietuvą maršrutas buvo pasiekęs ir mūsų rajoną.
Žygis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, taip pat 1935 m. ir 1975 m. buvusiems žygiams žirgais atminti, raitelius veda palei valstybės sieną.
Žygeiviai suplanavę įveikti 1700 km. Per valandą nujojama maždaug 8 km, po kurių 10–15 minučių ilsimasi. Esant galimybei vyksta susitikimai su vietiniais žmonėmis, bendruomenėmis, pagerbiamas mūsų tautos etnokultūrinis ir istorinis palikimas.
Žygeiviai gabena protėvių šventąją ugnį Gabiją, kuri buvo paimta iš Rimgaudo dvaro Ryškėnuose, Telšių rajone. Šią ugnį nuo Vartelių iki Pajevonio lydėjo Algis Jarutis, Romuvos (Lietuvos religinė bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą) Vilkaviškio miesto grupės vaidila.
Raiteliai mūsų rajoną pasiekė atjoję iš Punsko krašto Lenkijoje per Kalvarijos savivaldybę.
Pailsėję greta Vartelių kaimo, žygeiviai kelionę tęsė pro Vištyčio ežerą, Pajevonį, Virbalį link Kudirkos Naumiesčio. Žygį planuojama baigti šį šeštadienį Šventojoje.

„Santakos“ inf.
 
Atnaujinta Trečiadienis, 25 Sausis 2017 20:04  
Mes turime 111 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6024906
Dėl ko karo gydytojui skauda širdį?

 

– "Afganistano daktaras" – jau trečia jūsų knyga? Joje daug autentiškų ir autobiografinių motyvų?

– Taip, trečia. Pirmąjį romaną "Miestelis, kuris buvo Jo" pradėjau rašyti Afganistane 2005 m., o baigiau Lietuvoje tik 2013-aisiais. 2015 m. kartu su kitais autoriais išleidau 1 500 puslapių dvitomę monografiją "Vištytis". Aš buvau ir straipsnių autorius, ir vyriausiasis redaktorius. Medžiagą šioms dviem knygoms kaupiau dvylika metų. Romaną "Afganistano daktaras" visai pagrįstai galima laikyti pirmojo romano tęsiniu. Jame daug autentikos – įvykių, aplinkybių, faktų, vietovių ir, be abejo, žmonių. Neįmanoma parašyti knygos apie Afganistaną, ten negyvenus. Nors, kita vertus, Petras Cvirka parašė "Frank Kruk", nematęs Amerikos. Bet tai visai kas kita...



Banners