VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

Žygis žemaitukais – ir mūsų rajono keliais

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Žygeiviai suplanavę įveikti 1700 km. Per valandą nujojama maždaug 8 km, po kurių 10–15 minučių ilsimasi. Esant galimybei vyksta susitikimai su vietiniais žmonėmis, bendruomenėmis, pagerbiamas mūsų tautos etnokultūrinis ir istorinis palikimas. Žygeiviai gabena protėvių šventąją ugnį Gabiją, kuri buvo paimta iš Rimgaudo dvaro Ryškėnuose, Telšių rajone. Šią ugnį nuo Vartelių iki Pajevonio lydėjo Algis Jarutis, Romuvos (Lietuvos religinė bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą) Vilkaviškio miesto grupės vaidila.  Raiteliai mūsų rajoną pasiekė atjoję iš Punsko krašto Lenkijoje per Kalvarijos savivaldybę. Pailsėję greta Vartelių kaimo, žygeiviai kelionę tęsė pro Vištyčio ežerą, Pajevonį, Virbalį link Kudirkos Naumiesčio. Žygį planuojama baigti šį šeštadienį Šventojoje.


Žygio dalyviai žirgus pagirdė Vištyčio ežere.

Algio JARUČIO nuotr.


Žygis žemaitukais – ir mūsų rajono keliais

Praėjusį savaitgalį istorinio žygio žemaitukų žirgais aplink Lietuvą maršrutas buvo pasiekęs ir mūsų rajoną.

Žygis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, taip pat 1935 m. ir 1975 m. buvusiems žygiams žirgais atminti, raitelius veda palei valstybės sieną.

Žygeiviai suplanavę įveikti 1700 km. Per valandą nujojama maždaug 8 km, po kurių 10–15 minučių ilsimasi. Esant galimybei vyksta susitikimai su vietiniais žmonėmis, bendruomenėmis, pagerbiamas mūsų tautos etnokultūrinis ir istorinis palikimas.

Žygeiviai gabena protėvių šventąją ugnį Gabiją, kuri buvo paimta iš Rimgaudo dvaro Ryškėnuose, Telšių rajone. Šią ugnį nuo Vartelių iki Pajevonio lydėjo Algis Jarutis, Romuvos (Lietuvos religinė bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą) Vilkaviškio miesto grupės vaidila.

Raiteliai mūsų rajoną pasiekė atjoję iš Punsko krašto Lenkijoje per Kalvarijos savivaldybę.

Pailsėję greta Vartelių kaimo, žygeiviai kelionę tęsė pro Vištyčio ežerą, Pajevonį, Virbalį link Kudirkos Naumiesčio. Žygį planuojama baigti šį šeštadienį Šventojoje.



„Santakos“ inf.

- See more at: http://www.santaka.info/?sidx=36829#sthash.ISzq7QTP.dpuf

 

Žygio dalyviai žirgus pagirdė Vištyčio ežere.  Algio JARUČIO nuotr.

Žygis žemaitukais – ir mūsų rajono keliais

Praėjusį savaitgalį istorinio žygio žemaitukų žirgais aplink Lietuvą maršrutas buvo pasiekęs ir mūsų rajoną.
Žygis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, taip pat 1935 m. ir 1975 m. buvusiems žygiams žirgais atminti, raitelius veda palei valstybės sieną.
Žygeiviai suplanavę įveikti 1700 km. Per valandą nujojama maždaug 8 km, po kurių 10–15 minučių ilsimasi. Esant galimybei vyksta susitikimai su vietiniais žmonėmis, bendruomenėmis, pagerbiamas mūsų tautos etnokultūrinis ir istorinis palikimas.
Žygeiviai gabena protėvių šventąją ugnį Gabiją, kuri buvo paimta iš Rimgaudo dvaro Ryškėnuose, Telšių rajone. Šią ugnį nuo Vartelių iki Pajevonio lydėjo Algis Jarutis, Romuvos (Lietuvos religinė bendruomenė, skelbianti senosios baltų religijos tęstinumą) Vilkaviškio miesto grupės vaidila.
Raiteliai mūsų rajoną pasiekė atjoję iš Punsko krašto Lenkijoje per Kalvarijos savivaldybę.
Pailsėję greta Vartelių kaimo, žygeiviai kelionę tęsė pro Vištyčio ežerą, Pajevonį, Virbalį link Kudirkos Naumiesčio. Žygį planuojama baigti šį šeštadienį Šventojoje.

„Santakos“ inf.
 
Atnaujinta Trečiadienis, 25 Sausis 2017 20:04  
Mes turime 59 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7529816
Mano ašara pasauly niekada neišdžius…

Gerai atsimenu tą 1948-ųjų gegužės 22-ąją…Vėlų vakarą NKVD kareiviai ir jiems talkinantys stribai pabeldė į mūsų duris. Nelaukėm, bet žinojom, kad ateis.Mano seserys Danutė ir Skaistė turėjo draugų – stribų, kurie perspėjo, patarė nenakvoti namie. Tėvas jau buvo suruošęs maisto atsargų, kurias būtų galima vežtis: grūdų, lašinių, taukų puodynę… Tos ilgos laukimo ir nerimo dienos slinko labai lėtai…Netrukus pasklido dezinformacija, kad šių paprastų kaimiečių, ūkininkų, kurie, jų manymu, gali trukdyti kolektyvizacijai, pavasarį dar neveš – leis apsėti laukus. Veš rudenį – kad būtų kuo sunkesnės sąlygos. Tėvas patikėjo: išpylė grūdus, juos išvėdino – tikėjosi dar pusmetį ramiai pagyvent…



Banners