VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

Pažintis su Himalajais Vištytyje

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Kodėl Himalajai Vištytyje? Ar yra sąsajų su šventomis Himalajų kalnų vietovėmis ir kalvotuoju Sūduvos kampeliu? Kuo ypatingi Himalajai, kad mūsų popietės viešniai Rūtai Baškytei nepakako apsilankyti juose vieną kartą, padaryti stulbinančio grožio fotografijų ir keliauti kur nors kitur. Kodėl tas kraštas taip traukia sugrįžti?


 

Kuo ypatingi Himalajai, popietėje įspūdžiais dalysis gamtosaugininkė Rūta Baškytė.

Pažintis su Himalajais Vištytyje

Kodėl Himalajai Vištytyje? Ar yra sąsajų su šventomis Himalajų kalnų vietovėmis ir kalvotuoju Sūduvos kampeliu? Kuo ypatingi Himalajai, kad mūsų popietės viešniai Rūtai Baškytei nepakako apsilankyti juose vieną kartą, padaryti stulbinančio grožio fotografijų ir keliauti kur nors kitur. Kodėl tas kraštas taip traukia sugrįžti?

Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų išgirsime antradienio popietėje, sėdėdami visi kartu prie arbatos puodelio Vištyčio regioninio parko lankytojų centre ir kalbėdami su mūsų viešnia.

Jums tikriausiai kyla dar vienas klausimas: kodėl mes, vištytiečiai, taip tvirtai tikime, jog pokalbis bus labai įdomus ir Vištytyje praleista popietė bus visiems įsimintina? Atsakymas labai paprastas: mes, direkcijos darbuotojai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoją Rūtą Baškytę pažįstame tiek laiko, kiek gyvuoja regioninio parko direkcija, – daugiau kaip dvidešimt metų. Aplinkosaugos sistemoje ji dirba daug seniau ir nebuvo išklydusi iš gamtosaugininko kelio. Tai moteris, kurios pavardė jau įrašyta Lietuvos istorijoje, kaip vienos aktyviausių gamtosaugos sistemos steigėjų mūsų šalyje.

Gamtosaugininko darbas labai sudėtingas, čia šalia žodžio „saugoti“, atsiranda žodis „negalima“, o kai jis ištariamas labai garsiai, atsiranda būtinybė apginti, apsaugoti savo poziciją. Tam reikia daug pastangų. Pasak R. Baškytės, pačiomis sudėtingiausiomis gyvenimo akimirkomis jai padėjo pažintis su Himalajais, o šarvus užaugino joga. Moteris ne tik pati susižavėjo indų filosofine sistema, bet ir tapo jogos mokytoja. „Žmogus netobulėja, kol jam yra gerai. Bet kai gyvenimas palaužo, pamurdo, pradedi ieškoti, kaip išgyventi. Ir surandi“, – sako Rūta Baškytė. Ji surado dvasinę ramybę, surado atramą streso kupiname pasaulyje.



Rima GAGIENĖ

Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė

- See more at: http://www.santaka.info/?sidx=39829#sthash.MpcsMVi5.dpuf

 

Kuo ypatingi Himalajai, popietėje įspūdžiais dalysis gamtosaugininkė Rūta Baškytė.

Pažintis su Himalajais Vištytyje

Kodėl Himalajai Vištytyje? Ar yra sąsajų su šventomis Himalajų kalnų vietovėmis ir kalvotuoju Sūduvos kampeliu? Kuo ypatingi Himalajai, kad mūsų popietės viešniai Rūtai Baškytei nepakako apsilankyti juose vieną kartą, padaryti stulbinančio grožio fotografijų ir keliauti kur nors kitur. Kodėl tas kraštas taip traukia sugrįžti?

Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų išgirsime antradienio popietėje, sėdėdami visi kartu prie arbatos puodelio Vištyčio regioninio parko lankytojų centre ir kalbėdami su mūsų viešnia.

Jums tikriausiai kyla dar vienas klausimas: kodėl mes, vištytiečiai, taip tvirtai tikime, jog pokalbis bus labai įdomus ir Vištytyje praleista popietė bus visiems įsimintina? Atsakymas labai paprastas: mes, direkcijos darbuotojai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoją Rūtą Baškytę pažįstame tiek laiko, kiek gyvuoja regioninio parko direkcija, – daugiau kaip dvidešimt metų. Aplinkosaugos sistemoje ji dirba daug seniau ir nebuvo išklydusi iš gamtosaugininko kelio. Tai moteris, kurios pavardė jau įrašyta Lietuvos istorijoje, kaip vienos aktyviausių gamtosaugos sistemos steigėjų mūsų šalyje.

Gamtosaugininko darbas labai sudėtingas, čia šalia žodžio „saugoti“, atsiranda žodis „negalima“, o kai jis ištariamas labai garsiai, atsiranda būtinybė apginti, apsaugoti savo poziciją. Tam reikia daug pastangų. Pasak R. Baškytės, pačiomis sudėtingiausiomis gyvenimo akimirkomis jai padėjo pažintis su Himalajais, o šarvus užaugino joga. Moteris ne tik pati susižavėjo indų filosofine sistema, bet ir tapo jogos mokytoja. „Žmogus netobulėja, kol jam yra gerai. Bet kai gyvenimas palaužo, pamurkdo, pradedi ieškoti, kaip išgyventi. Ir surandi“, – sako Rūta Baškytė. Ji surado dvasinę ramybę, surado atramą streso kupiname pasaulyje.

Rima GAGIENĖ
Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė
 
Atnaujinta Pirmadienis, 23 Sausis 2017 19:51  
Mes turime 49 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 7466574
Neįmanoma parašyti knygos apie Afganistaną, ten negyvenus

Vos įžengęs į šią karo siaubo draskomą žemę, jis suprato, kad jei grįžęs į gimtinę neparašys apie tai, ką matė ir patyrė – neparašys niekada. Laisvai anglų, prancūzų, lenkų ir rusų kalbomis bendraujantis karininkas nepagražintais ir jaudinančiais atsiminimais dalinasi naujame leidyklos „Alma littera“ išleistame romane „Afganistano daktaras“. Apie Afganistane sutiktus žmones, kurie romane įamžinti kitais vardais, sielos ramybės paieškas pragaru virtusiame krašte ir kaip atsidūrus ten neprarasti žmogiškumo kalbamės su karo gydytoju Viliumi Kočiubaičiu.

– Kaip gimė ši knyga? – 2004 metais pirmą kartą įžengiau į Afganistaną. Ten būdamas, kiekvieną vakarą rašiau dienoraštį. Prieš kelerius metus išleidau dvitomę monografiją „Vištytis“. Ilgus metus rinkta medžiaga netilpo į dvi knygas, todėl iškart ėmiausi trečiojo ir ketvirtojo tomo – tai būtų užtrukę daugiau negu ketverius metus, todėl atidėjau šią monografiją į šalį ir ėmiausi Afganistano temos.



Banners