VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Kultūrinis gyvenimas vėl sugrįžta

Email Spausdinti PDF

 

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Visi Vištyčio regioninio parko vietos gyventojai buvo pakviesti į lankytojų centrą. Prisirinko pilnutėlė salė. Išskirtinę regioninio parko vertę labai gražiai, prasmingai savo koncertinėje programoje apdainavo, apipasakojo folkloro kolektyvas „Šilojai“. Direkcijos darbuotojai dėkojo visiems regioninio parko gyventojams. Daugybe padėkos raštų jie apdovanoti už šio krašto grožio puoselėjimą, už tvarkingas sodybas, tradicijų saugojimą ir pasidalijimą išsaugota istorine atmintimi.

 

 


Naujajame Vištyčio regioninio parko lankytojų centre laukiami visi.

Kultūrinis gyvenimas vėl sugrįžta

Turbūt pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris neturėtų sau artimo ir brangaus krašto, namų, kampo, o gal tik žemės lopinėlio ir širdyje išlikusių žodžių: „Čia buvo mano...“ O mes turime. Mes, Vištyčio krašto žmonės, turime jaukius namus, ypatingą gamtą ir grožiui atsidavusius žmones.

Galima būtų kalbėti apie daugelį dalykų, bet aš norėčiau pasidžiaugti Vištyčio regioninio parko kultūrine veikla. Praėjo tik pusmetis nuo regioninio parko administracinio pastato renovacijos, bet įrengtame naujame lankytojų centre darbas jau virte verda. Čia laukiamas kiekvienas: mažas ir didelis, senas ir jaunas.

Visi Vištyčio regioninio parko vietos gyventojai buvo pakviesti į lankytojų centrą. Prisirinko pilnutėlė salė. Išskirtinę regioninio parko vertę labai gražiai, prasmingai savo koncertinėje programoje apdainavo, apipasakojo folkloro kolektyvas „Šilojai“. Direkcijos darbuotojai dėkojo visiems regioninio parko gyventojams. Daugybe padėkos raštų jie apdovanoti už šio krašto grožio puoselėjimą, už tvarkingas sodybas, tradicijų saugojimą ir pasidalijimą išsaugota istorine atmintimi.

Pasak direkcijos darbuotojų, šis lankytojų centras – tai visų mūsų namai, į kuriuos kiekvienas galime pasikviesti svečią kaip į tikrus savo namus. Ekspozicijoje „Kalvotoji Suvalkija“ sutilpo visa tai, kas šiame krašte svarbiausia: gamtos grožis, išskirtinės vertybės, istorija, žmonių gyvenimai.

Jau spėjome visi kartu pavakaroti adventinėje vakaronėje, surengtos net kelios parodos, susitikimai, o ką jau kalbėti apie tuos lankytojus, kurie čia užsuka sužinoti ką nors daugiau, giliau pažvelgti į šio krašto širdį.

Visus maloniai priima regioninio parko administracijos darbuotojai, o meno aukuro sergėtoja kultūrologė Rimutė Gagienė savo šiltu paprastu žodžiu į Vištytį vis dažniau pakviečia meno kūrėjus, grožio puoselėtojus.

Neseniai lankytojų centre buvo galima pasigrožėti paveikslais, sukurtais tarptautiniame tapytojų plenere „Isaako Levitano pėdsakais“, kurį surengė Kybartų meno studija „Smiltys“. Ne vienas lankytojas giliai susimąsto pažvelgęs į paveikslus, kuriuose kažkur į tolį bėga kelias, kažką pasakoja akmeninis grindinys, neišsakytoj maldoj sustingsta Bartninkų bažnyčios griuvėsiai ir kt. Čia dabartis ir praeitis susilieja laike.

Apie laiką, nugludinusį daiktus, kalbama jau kitoje parodoje – tai fotografijų ciklas „Tylos kalbėjimas“. Fotomenininkas Romas Linionis senų daiktų tylą atskleidžia savo fotografijose. Jose gyvena ir bando į mus prabilti visokiausi – nebūtinai seni – daiktai ir augalai, bet ir peizažas. „Kai pradedi klausytis tų senų daiktų ir į juos įsižiūri, atsiveria be galo keistas kalbančios tylos pasaulis“, – tokių minčių prisipildome ir mes kiekvienas, aplankęs šią parodą.

Lankytojų centras atviras visiems. Čia noriai lankosi Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai, vietos gyventojai, svečiai. O štai į susitikimą su vilkaviškiete poete, vertėja Vilija Žaliene atėjo patys ištikimiausi jos žodžio gerbėjai. Viešnia pristatė N. Rericho knygos „Morijos gėlės“ vertimą. Klausytojai pačios V. Žalienės ir Vištyčio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotojos Vilijos Paškauskienės skaitomuose poezijos posmuose pajuto Himalajų kalnų dvasios stiprybę, Tibeto dvasingumą ir žmogaus ryšį su Visata, o žodžių paslaptingumą išsaugojo Tibeto varpų muzika. Popietėje buvo galima išgirsti ir lietuviškų kanklių skambėjimą, kurį klausytojams dovanojo muzikos mokyklos kanklių ansamblis „Sadutė“ (vadovė D. Venienė).

Renginiai, parodos, susitikimai – tai mūsų, vištytiečių, dvasinė atgaiva, tai pakylėjimas virš kasdienybės, o tam sparnus suteikia regioninio parko kultūrinė veikla.



Elena DEREŠKEVIČIENĖ

Vištyčio P. Kriaučiūno mokyklos- daugiafunkcio centro mokytoja

- See more at: http://www.santaka.info/?sidx=39144#sthash.hoxuiD5u.dpuf
Naujajame Vištyčio regioninio parko lankytojų centre laukiami visi.

Kultūrinis gyvenimas vėl sugrįžta


Turbūt pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris neturėtų sau artimo ir brangaus krašto, namų, kampo, o gal tik žemės lopinėlio ir širdyje išlikusių žodžių: „Čia buvo mano...“ O mes turime. Mes, Vištyčio krašto žmonės, turime jaukius namus, ypatingą gamtą ir grožiui atsidavusius žmones.

Galima būtų kalbėti apie daugelį dalykų, bet aš norėčiau pasidžiaugti Vištyčio regioninio parko kultūrine veikla. Praėjo tik pusmetis nuo regioninio parko administracinio pastato renovacijos, bet įrengtame naujame lankytojų centre darbas jau virte verda. Čia laukiamas kiekvienas: mažas ir didelis, senas ir jaunas.

Visi Vištyčio regioninio parko vietos gyventojai buvo pakviesti į lankytojų centrą. Prisirinko pilnutėlė salė. Išskirtinę regioninio parko vertę labai gražiai, prasmingai savo koncertinėje programoje apdainavo, apipasakojo folkloro kolektyvas „Šilojai“. Direkcijos darbuotojai dėkojo visiems regioninio parko gyventojams. Daugybe padėkos raštų jie apdovanoti už šio krašto grožio puoselėjimą, už tvarkingas sodybas, tradicijų saugojimą ir pasidalijimą išsaugota istorine atmintimi.

Pasak direkcijos darbuotojų, šis lankytojų centras – tai visų mūsų namai, į kuriuos kiekvienas galime pasikviesti svečią kaip į tikrus savo namus. Ekspozicijoje „Kalvotoji Suvalkija“ sutilpo visa tai, kas šiame krašte svarbiausia: gamtos grožis, išskirtinės vertybės, istorija, žmonių gyvenimai.

Jau spėjome visi kartu pavakaroti adventinėje vakaronėje, surengtos net kelios parodos, susitikimai, o ką jau kalbėti apie tuos lankytojus, kurie čia užsuka sužinoti ką nors daugiau, giliau pažvelgti į šio krašto širdį.

Visus maloniai priima regioninio parko administracijos darbuotojai, o meno aukuro sergėtoja kultūrologė Rimutė Gagienė savo šiltu paprastu žodžiu į Vištytį vis dažniau pakviečia meno kūrėjus, grožio puoselėtojus.

Neseniai lankytojų centre buvo galima pasigrožėti paveikslais, sukurtais tarptautiniame tapytojų plenere „Isaako Levitano pėdsakais“, kurį surengė Kybartų meno studija „Smiltys“. Ne vienas lankytojas giliai susimąsto pažvelgęs į paveikslus, kuriuose kažkur į tolį bėga kelias, kažką pasakoja akmeninis grindinys, neišsakytoj maldoj sustingsta Bartninkų bažnyčios griuvėsiai ir kt. Čia dabartis ir praeitis susilieja laike.

Apie laiką, nugludinusį daiktus, kalbama jau kitoje parodoje – tai fotografijų ciklas „Tylos kalbėjimas“. Fotomenininkas Romas Linionis senų daiktų tylą atskleidžia savo fotografijose. Jose gyvena ir bando į mus prabilti visokiausi – nebūtinai seni – daiktai ir augalai, bet ir peizažas. „Kai pradedi klausytis tų senų daiktų ir į juos įsižiūri, atsiveria be galo keistas kalbančios tylos pasaulis“, – tokių minčių prisipildome ir mes kiekvienas, aplankęs šią parodą.

Lankytojų centras atviras visiems. Čia noriai lankosi Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai, vietos gyventojai, svečiai. O štai į susitikimą su vilkaviškiete poete, vertėja Vilija Žaliene atėjo patys ištikimiausi jos žodžio gerbėjai. Viešnia pristatė N. Rericho knygos „Morijos gėlės“ vertimą. Klausytojai pačios V. Žalienės ir Vištyčio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotojos Vilijos Paškauskienės skaitomuose poezijos posmuose pajuto Himalajų kalnų dvasios stiprybę, Tibeto dvasingumą ir žmogaus ryšį su Visata, o žodžių paslaptingumą išsaugojo Tibeto varpų muzika. Popietėje buvo galima išgirsti ir lietuviškų kanklių skambėjimą, kurį klausytojams dovanojo muzikos mokyklos kanklių ansamblis „Sadutė“ (vadovė D. Venienė).

Renginiai, parodos, susitikimai – tai mūsų, vištytiečių, dvasinė atgaiva, tai pakylėjimas virš kasdienybės, o tam sparnus suteikia regioninio parko kultūrinė veikla.

Elena DEREŠKEVIČIENĖ

Vištyčio P. Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro mokytoja
 
Atnaujinta Pirmadienis, 23 Sausis 2017 19:31  
Mes turime 25 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6968371
Pavogė ąžuolinius baldus

  Lauko baldai buvo pagaminti ir stovyklavietėje pastatyti įgyvendinant Europos Sąjungos projektą „Lauko informacinės sistemos sukūrimas Vištyčio regioniniame parke“. Tąkart įvairiose regioninio parko vietose buvo pastatyta įvairių įrenginių: suolų, stalų, pavėsinių, rodyklių, informacinių stendų. Tačiau, anot dirketoriaus, labiausiai vagims užkliūva prie nuošalaus Šakių ežerėlio pastatyti baldai. Pirmą kartą jie buvo pavogti 2009 metais. Tuomet regioninio parko direkcija skyrė lėšų (apie 3000 litų) ir pagamino bei atvežė naujus baldus.


Banners