VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Tapybos pleneras „Esamasis laikas“: pažinti nauja

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg „Esamasis laikas“ – tai Kybartų kultūros centro direktoriaus Sauliaus Juozapo Černevičiaus ir menų studijos „Smiltys“ inicijuotas tapybos pleneras-edukacinė programa, liepos 25–31 dienomis įgyvendinta „Viktorijos“ poilsiavietėje prie Vištyčio ežero. Menų studijos „Smiltys“ tapytojos mėgėjos Irena Abraitienė, Ilona Mikalainienė, Irena Šunokienė ir Aušrinė Dubauskienė vasaras jau skaičiuoja plenerais. Kiekvienas jų – ypatingas. Kadangi menų studija siekia profesionalumo, į plenerus teikti meistriškumo pamokų atvyksta profesionalūs dailininkai. Šįkart likimas apdovanojo tapytojos Gražinos Janinos Vitartaitės vizitu. Tai gerai žinoma peizažo meistrė, poetinių gamtos vizijų interpretatorė, suformavusi savitą abstrahuoto peizažo tipą, kurio daugiaprasmės variacijos toli peržengė tradicines šio žanro ribas, praplėsdamos lietuviško peizažo kontekstą.

 

 

Prie Vištyčio ežero surengto tapybos plenero dalyviai. Vilmos ANISIMAVIČIŪTĖS nuotr.

Tapybos pleneras „Esamasis laikas“: pažinti nauja

„Esamasis laikas“ – tai Kybartų kultūros centro direktoriaus Sauliaus Juozapo Černevičiaus ir menų studijos „Smiltys“ inicijuotas tapybos pleneras-edukacinė programa, liepos 25–31 dienomis įgyvendinta „Viktorijos“ poilsiavietėje prie Vištyčio ežero.

Menų studijos „Smiltys“ tapytojos mėgėjos Irena Abraitienė, Ilona Mikalainienė, Irena Šunokienė ir Aušrinė Dubauskienė vasaras jau skaičiuoja plenerais. Kiekvienas jų – ypatingas.

Kadangi menų studija siekia profesionalumo, į plenerus teikti meistriškumo pamokų atvyksta profesionalūs dailininkai. Šįkart likimas apdovanojo tapytojos Gražinos Janinos Vitartaitės vizitu. Tai gerai žinoma peizažo meistrė, poetinių gamtos vizijų interpretatorė, suformavusi savitą abstrahuoto peizažo tipą, kurio daugiaprasmės variacijos toli peržengė tradicines šio žanro ribas, praplėsdamos lietuviško peizažo kontekstą.

Kūrybiniuose užsiėmimuose menininkė demonstravo tapybos principus, specifiką, dosniai dalijo patarimus. Gal kiek ir gąsdino virtuoziška tapyba, tapytojoms mėgėjoms neįprastais būdais išgaunama faktūra, tačiau projekto tikslas ir buvo pažinti, pamėginti, pajausti kitokią tapybos techniką, faktūrą bei kompoziciją. Per virtualių parodų peržiūras diskutuota apie kompozicijos filosofiją, spalvų ir formų moduliaciją.

Menų studija „Smiltys“ praturtėjo dailininkės studijai dovanotais jos darbų katalogais, įrašais. Išsipildė viena svajonių pamatyti dokumentinį filmą „Vidinės laisvės link“ apie tapytoją G. J. Vitartaitę.

Kad tapybos tradicijos Kybartuose gyvuotų, kultūros centras siekia į tapybos apžavus įtraukti jaunimą. Tikimasi, jog menų studija pasipildys „smiltelėmis“. Šįkart prie „Smilčių“ prisidėjo Benita Mickevičiūtė, Ieva Antanavičiūtė, Skaistė Navickaitė. Gimnazistės tapė „lengvesniais“, akriliniais, dažais, kūrybiniame procese patyrė ir nepasitenkinimo, ir kančios, ir visa vainikuojančio džiaugsmo.

Studentėmis „Esamajame laike“ buvusios „Smiltys“ kūrė aliejiniais dažais. Šįkart buvo išbandytos tapytojos rekomenduotos naujos spalvos, tokios kaip „kaput mortum“, kraplakas raudonas permanentinis, ultramarinas rožinis ir daug kitų. Taigi, turint tiek spalvų ir esant prie vandens, atsiranda ypatingas sąlytis ir su dangumi, su visa supančia erdve – ta mistinė pajauta „čia ir dabar“.

Tapybos plenere-edukacinėje programoje tapytoja G. J. Vitartaitė demonstravo ir siekė perteikti gebėjimą sujungti tradicinio peizažo principus su šiuolaikine, abstrakčia, konceptualizuota menine mąstysena. Ar mums drobėse tai atspindėti pavyko? Tegul tai vertina būsimų parodų lankytojai.

Aušrinė DUBAUSKIENĖ

Menų studijos „Smiltys“ vadovė
 

  santaka.info

Atnaujinta Sekmadienis, 22 Sausis 2017 20:03  
Mes turime 29 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6968325
Negalios varginamam jaunam žmogui pagailo svetimo šuns

 

Neseniai „Santakoje“ rašėme apie baisiomis sąlygomis Mierčių kaime (Klausučių sen.) laikomą bokserį. Šuniui nesisekė su šeimininkais: vienas jį ištisomis paromis marino badu, kitas laikė dumblyne tarp automobilių lūženų, stambia grandine pririšęs prie stulpo. Po to, kai straipsnis buvo išspausdintas, redakcijos telefonu paskambino Vištyčio gyventojas Valdas Bilevičius ir pasisiūlė šunį priglobti. Apie šį jauną geros širdies žmogų „Santakoje“ buvo rašyta prieš keletą metų. V.Bilevičius yra pirmos grupės invalidas. Trisdešimt dvejų metų vyras pats nevaikšto. Vištytiškis kažkada buvo sužalotas medžioklinio šautuvo šratais, nuo to laiko juda tik su invalido vežimėliu. Valdas turi ir kitą negalią – jam nuolat dializuojami inkstai.


Banners