VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Keliaudami tarsi sklaidėme istorijos puslapius

Email Spausdinti PDF
 
 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Ir kas gi galėtų paprieštarauti, jog vasara – sielos ir kūno atnaujinimo, pasisotinimo, prikėlimo metas. Kiekvienas stengiamės tai atlikti įvairiausiais būdais: ilgiau pabūname saulėje, pajuntame jūros ar ežero bangos vėsą, žaliosios žemės paklodės šiurenimą ir t. t. O štai sielai reikia kažko kito: naujų išgyvenimų, potyrių, pažinimų. Nuo to pradėjome ir mes, Vištyčio seniūnijos ir kitų vietovių ekskursantų grupė, kurią sudarė 48 žmonės. Grupei vadovavo socialdemokratas Vištyčio seniūnas B. Polita, LSDP Vilkaviškio I grupės pirmininkė D. Černiuvienė ir Šipliškės valsčiaus kultūros centro direktorius Juzefas Muravskis. Tai ne pirma tokia pažintinė išvyka, kurios organizacine siela tampa seniūnas B. Polita, į Lenkijos kraštą.

 

Skausmingi išgyvenimai ekskursijos dalyvius lydėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje. Stasio MATONIO nuotr.

Keliaudami tarsi sklaidėme istorijos puslapius

Ir kas gi galėtų paprieštarauti, jog vasara – sielos ir kūno atnaujinimo, pasisotinimo, prikėlimo metas. Kiekvienas stengiamės tai atlikti įvairiausiais būdais: ilgiau pabūname saulėje, pajuntame jūros ar ežero bangos vėsą, žaliosios žemės paklodės šiurenimą ir t. t. O štai sielai reikia kažko kito: naujų išgyvenimų, potyrių, pažinimų.

Nuo to pradėjome ir mes, Vištyčio seniūnijos ir kitų vietovių ekskursantų grupė, kurią sudarė 48 žmonės. Grupei vadovavo socialdemokratas Vištyčio seniūnas B. Polita, LSDP Vilkaviškio I grupės pirmininkė D. Černiuvienė ir Šipliškės valsčiaus kultūros centro direktorius Juzefas Muravskis. Tai ne pirma tokia pažintinė išvyka, kurios organizacine siela tampa seniūnas B. Polita, į Lenkijos kraštą.

Kelionė, prasidėjusi Vištytyje, nusitęsė į tolimas Lenkijos žemes. Pirmasis kelionės pažintinis objektas – Ostrudos-Elblongo kanalas. Šis kanalas įdomus tuo, jog dalį (apie 80 km) nusidriekusio kanalo sudaro bėgiai. Laivai, plaukiantys šiuo maršrutu, turi įveikti apie 100 m paaukštėjimą (nuo 1,80 m žemiau jūros lygio iki 100 m virš jūros lygio). Čia įrengtos sudėtingos konstrukcijos, tad dalį kelio laivai plaukia vandeniu, dalį rieda bėgiais.

Šis kanalas yra ne tik vienas vertingiausių technikos paminklų Lenkijoje, bet ir vienintelis toks vandens kelias visoje Europoje. Jis jungia du didelius miestus – Ostrudą ir Elblongą.

Išplaukus iš kanalo į platesnius vandenis – užlietas pievas ir pelkes, prieš akis atsivėrė įspūdingo grožio vaizdas. Meldų salelėse, vandens lopinėliuose – įvairiausių paukščių namai su nepaprastais balsais, čirškėjimais, čiauškėjimais ir dieviška palaima. Ir sieloje tarsi sukužda A. Baranausko žodžiai: „...ar miške čia stovi, ar danguj, ar rojuj...“

Toliau keliai vedė į B. Sruogos knygos „Dievų miškas“ išgyvenimų ir kančios vietą. Tai – Štuthofo koncentracijos stovykla, viena iš griežčiausių nacistinių koncentracijos stovyklų, veikusių 1939–1945 metais.

Šiandien šioje kraupioje vietovėje įrengta ekspozicija, pasitinkanti kiekvieną rūsčiais „Mirties vartais“ – taip buvo vadinamas pagrindinis įėjimas į stovyklos teritoriją. Čia, lydimi gidės, išgyvenome nukankintųjų pragarą. Rodos, mirusieji skausminga rauda išpažino savo patirtus išgyvenimus ir kančią. Kiekvienas prisilietimas prie istorijos buvo iškalbingas: kalinių barakai, dujų kameros, krematoriumas, stebėjimo bokšteliai ir kita. Čia buvo užregistruota apie 110 tūkstančių 28 tautybių kalinių, maždaug 85 tūkstančiai jų nukankinti.

Užkėlus „Mirties vartus“, sustoji ir susimąstai: „Kas davė tokią teisę, teisę – žudyti? Ką jautė žudikų motinos?..“ Į šį klausimą pasaulyje dar niekas nesugebėjo atsakyti, o gal ir neatsakys...

Paskutinis kelionės objektas – plytinė viduramžių Marienburgo pilis. Tai – vienas didžiausių ir geriausiai išlikusių viduramžių gynybinės ir rezidencinės architektūros pavyzdžių Vidurio bei Rytų Europoje. Ši pilis tiesiogiai susijusi su Lietuvos istoriniais įvykiais. Čia 1361 metais buvo kalinamas Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis.

Kadaise Marienburgo pilis priklausė Kryžiuočių ordinui, kuris viduramžiais vykdė agresyvią ekspansiją į pagoniškus bei katalikų kraštus. Patyrę nesėkmę Šventojoje žemėje, kryžiuočiai savo karines pajėgas nukreipė į pagoniškas baltų žemes. Pilyje įsikūrė Kryžiuočių ordino riteriai ir Didysis ordino magistras.

Gidės lydimi aplankėme žemutinę, vidurinę ir aukštutinę pilį. Susipažinome su riterių gyvenimu ir jų buitimi. Aplankėme gintaro ekspoziciją, ginklų ir kitas menes.

Išėję iš pilies tarsi užvertėme dar vieną istorijos puslapį ir pilni įspūdžių pasukome namų link.

Elena DEREŠKEVIČIENĖ
 
Šaltinis: http://www.santaka.info/?sidx=40471

  santaka.info

Atnaujinta Sekmadienis, 22 Sausis 2017 19:24  
Mes turime 26 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6778600
Vištyčio ežeras prasiplėtė ribas

  Šįmet, kaip niekada, iš krantų išsiliejo Vištyčio ežeras.  Kaip juokauja vietiniai žmonės, jei nebūtų kalniuko, tai miestelis taptų tikra Venecija.  Laimei, vanduo neužliejo gatvių, skęsta tik pakrantėse esantys objektai. Bronislavo Politos nuotr. Santaka: http://www.santaka.info/?sidx=43592


 

 


Banners