VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Popietėje apie knygas sklaidė istorijos lapus

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Knygų bičiulius ir istorijos entuziastus Vištyčio regioninio parko direkcija sukvietė į popietę „Kaip gimsta knyga“. Į temą pažiūrėta istoriniu aspektu: kalbėta apie istorijos vadovėlių, monografijų rašymą ir kaip praeitis tampa įkvėpimo šaltiniu romanui. Jaukiame pašnekesyje nejučiomis kilo mintis, kad patirtimi su Vištyčio krašto gyventojais dalijęsi žmonės už savo darbus ir patys jau įrašyti į istoriją. Vilių Kočiubaitį – gydytoją, Lietuvos kariuomenės karininką, romano ir dvitomės monografijos apie gimtąjį Vištytį autorių – jo kraštiečiai minės kaip metraštininką, miestelio istoriją įamžinusį skirtingo žanro knygose.


 

Popietėje apie knygas sklaidė istorijos lapus

Renata VITKAUSKIENĖ

Knygų bičiulius ir istorijos entuziastus Vištyčio regioninio parko direkcija sukvietė į popietę „Kaip gimsta knyga“. Į temą pažiūrėta istoriniu aspektu: kalbėta apie istorijos vadovėlių, monografijų rašymą ir kaip praeitis tampa įkvėpimo šaltiniu romanui.

Jaukiame pašnekesyje nejučiomis kilo mintis, kad patirtimi su Vištyčio krašto gyventojais dalijęsi žmonės už savo darbus ir patys jau įrašyti į istoriją. Vilių Kočiubaitį – gydytoją, Lietuvos kariuomenės karininką, romano ir dvitomės monografijos apie gimtąjį Vištytį autorių – jo kraštiečiai minės kaip metraštininką, miestelio istoriją įamžinusį skirtingo žanro knygose. Mokytojai ekspertai Genia ir Juozas Jurkynai žinomi kaip vieni iš pirmųjų autorių, nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ėmęsi rašyti istorijos vadovėlius ir taip prisidėję prie lietuvaičių pasaulėžiūros formavimo.

„Kaip gimsta knyga?“ – tą patį klausimą Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rimutė Gagienė uždavė istorikams G. ir J. Jurkynams bei majorui V. Kočiubaičiui. Visi trys autoriai papasakojo, kaip pasiryžo rašyti ir kokių tikslų siekė.

„Lietuvai tapus nepriklausoma pirmiausia reikėjo pertvarkyti istorijos mokymą, egzaminą. Jis, atkūrus nepriklausomybę, buvo tik iš Lietuvos istorijos. Vadovėlių rengtis abitūros egzaminui nebuvo, kaip išsigelbėjimas buvo A. Šapokos „Lietuvos istorija“. Tačiau pati sudėtingiausia situacija su istorijos mokymu susiklostė 9 klasėje. Kai į mus kreipėsi pedagoginiame institute istorikams dėstęs docentas Albinas Visockis, vadovėlio rašymas mums buvo nei matytas, nei regėtas, nei girdėtas. Vis dėlto susigriebėme ir per kokius 3 mėnesius parašėme konspektą, „Šviesos“ leidykla vadovėlį išleido 1992 m. Tai buvo plonytė knygelė be iliustracijų“, – prisiminė G. Jurkynienė.

Pedagogai pirmųjų vadovėlių rankraščius rašė ir netgi žemėlapius braižė ranka, neturėdami nei kompiuterio, nei interneto. J. ir G. Jurkynai į pasaulio istoriją stengėsi žiūrėti pro savo Tėvynės „langą“, vadovėlius lituanizuoti, tai yra didesnį dėmesį skirti Lietuvos kultūrai, pasiekimams. Jų parašytų vadovėlių pavadinimuose pirmoje vietoje yra Tėvynė, o pasaulis – antroje. Tokia buvo autorių nuostata. Istorikai siekė vadovėlius praturtinti faktais apie lietuvių gyvenimą emigracijoje, „už geležinės uždangos“. Šitokia informacija anuomet buvo didelė naujovė, nes jokios žinios apie lietuvius išeivijoje iki tol nebuvo skelbiamos. J. Jurkynas džiaugėsi, kad jam pavyko įtikinti leidėjus vadovėlį iliustruoti nuotraukomis pašto ženklų, kuriuos anuomet pats kolekcionavo.

Ar vadovėlis tinkamas tam tikro amžiaus mokiniams, vertino psichologai. Jie savo žodį tardavo netgi parenkant spalvas, informacijos pateikimo formą. Pavyzdžiui, vadovėlis dvyliktokams sąmoningai išleistas nelabai išvaizdus: žalsvai pilkas išorėje ir viduje, autorinio teksto jame ne itin gausu, daugiau sudėta istorinių šaltinių (dokumentų, statistikos lentelių, diagramų, iliustracijų, nuotraukų, karikatūrų) su užduotimis. Tai padaryta dėl lengvesnės adaptacijos, nes išėję studijuoti jaunuoliai žinių semiasi iš „sausų“ leidinių, o ne iš dailių vadovėlių.

Istorikai Jurkynai patys patyrė pokyčius vadovėlių leidyboje, kai ji tapo verslu. Vienas jų vadovėlis nebuvo išleistas. „Atėjome į liberalią visuomenę, joje prasidėjo konkurencija, vadovėlių leidybos ėmėsi daug leidyklų, „Šviesa“, su kuria mes dirbome, tapo tik viena iš jų“, – apie istorines permainas ekonomikoje pasakojo G. Jurkynienė.

Gerokai kitokias galimybes laikas suteikė Vištyčio patriotui V. Kočiubaičiui, kai jis nusprendė garsiai papasakoti gimtinės istoriją pirmiausia interneto svetainėje, o paskui ir romane „Miestelis, kuris buvo Jo“. „Mano asmeninę biblioteką per dešimt mėnesių užtvindė medžiaga apie Vištytį. Jos pakako romanui“, – prisiminė gimtinę įsimylėjęs kariškis. Popietės „Kaip gimsta knyga“ dalyviams jis pasakojo, kaip renka medžiagą leidiniui ir kad šiais laikais atvejai, kai istorinėmis nuotraukomis žmonės dalijasi neprašydami už jas pinigų, yra gana reti, tad maloniai nustebina.

V. Kočiubaitis su renginio dalyviais tarsi su senais bičiuliais smagiai peržiūrėjo daugybę istorinių nuotraukų, kurios netilpo į jau išleistus leidinius ar dar tik bus dedamos į knygas, skirtas Pavištyčiui, ligoninei. Vyras pasiryžęs jas parašyti iki 2020 m., kai Vištytis minės 450-ąsias Magdeburgo teisių suteikimo metines. V. Kočiubaitis kviečia visuomenę prie būsimų knygų prisidėti dalijantis istorinėmis fotografijomis. „Sudedi nuotraukas į knygą, parašai tekstą ir sukuri dvasinę imtį, fiksuoji atminties paveldą. Tas ir yra svarbiausia knygoje“, – apie savo tikslus kalbėjo autorius.

„Įamžintas paveldas su savo liūdesiu, su savo džiaugsmu, žiūri, sminga į mus, – sakė kultūrologė R. Gagienė, renginyje pristatydama parodą „Langai – namų akys“. Į Vištytį ekspozicija buvo atvežta Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacijai įgyvendinant etnoarchitektūrinį projektą „Langai“. „Modernėjant visuomenei langinės, senovinė langų puošyba, verandos (gonkos) nyksta, proceso sustabdyti nelabai pavyks, tad stengėmės parodyti, ką dar turime. Bent pora nuotraukų yra padarytos Vištyčio regioniniame parke“, – akcentavo R. Gagienė, kviesdama pasigrožėti langais bei verandomis ir taip darsyk grįžti į tą laiką, apie kurį kalbėjo V. Kočiubaitis.

Fotografijų nostalgiški vaizdai tarsi atliepė liaudies dainas, kurias dainavo folkloro ansamblis „Šilojai“ (vad. Aldona Krapavickienė). Gebėjimo užčiuopti gilias dainų, vaizdų prasmes popietės dalyviams neturėjo stigti, mat į renginį buvo sukviesti žmonės, kurie ugdosi, savo akiratį plečia skaitydami. Popietėje, skirtoje Bibliotekų metams, dalyvavo ir organizatorių – Vištyčio regioninio parko direkcijos – buvo pagerbtos viešosios bibliotekos Vištyčio, Girėnų filialų, Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekininkės. Sykiu su jomis į renginį atvyko bibliotekose dažniausiai apsilankantys skaitytojai. Šiems žmonėms direkcija ir bibliotekininkės dėkojo už pasirinkimą skaityti: vaikams – už palyginus neseniai užgimusią, o senjoroms – už ilgus metus neblėstančią meilę knygai.

Daugiau: http://www.santaka.info/

 

 

 


 

Atnaujinta Antradienis, 17 Sausis 2017 17:04  
Mes turime 227 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6027913
„Vištyčio vasara“ pramogų nepagailėjo

   Šventės pradžioje žodį tarė ir atvykusius svečius pristatė Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita. Tarp jų šiemet buvo ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Sveikindamasis su Vištyčio krašto žmonėmis premjeras pasidžiaugė gražiomis miestelyje organizuojamomis šventėmis. Taip pat šventėje dalyvavo iš mūsų rajono kilęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, rajono Savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, būrys svečių iš kaimyninės Lenkijos ir kiti.



Banners