VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Kultūrinis gyvenimas vėl sugrįžta

Email Spausdinti PDF

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vištyčio“

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg urbūt pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris neturėtų sau artimo ir brangaus krašto, namų, kampo, o gal tik žemės lopinėlio ir širdyje išlikusių žodžių: „Čia buvo mano...“ O mes turime. Mes, Vištyčio krašto žmonės, turime jaukius namus, ypatingą gamtą ir grožiui atsidavusius žmones. Galima būtų kalbėti apie daugelį dalykų, bet aš norėčiau pasidžiaugti Vištyčio regioninio parko kultūrine veikla. Praėjo tik pusmetis nuo regioninio parko administracinio pastato renovacijos, bet įrengtame naujame lankytojų centre darbas jau virte verda. Čia laukiamas kiekvienas: mažas ir didelis, senas ir jaunas.


 

Kultūrinis gyvenimas vėl sugrįžta

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „wystiten“

Turbūt pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris neturėtų sau artimo ir brangaus krašto, namų, kampo, o gal tik žemės lopinėlio ir širdyje išlikusių žodžių: „Čia buvo mano...“ O mes turime. Mes, Vištyčio krašto žmonės, turime jaukius namus, ypatingą gamtą ir grožiui atsidavusius žmones.

Galima būtų kalbėti apie daugelį dalykų, bet aš norėčiau pasidžiaugti Vištyčio regioninio parko kultūrine veikla. Praėjo tik pusmetis nuo regioninio parko administracinio pastato renovacijos, bet įrengtame naujame lankytojų centre darbas jau virte verda. Čia laukiamas kiekvienas: mažas ir didelis, senas ir jaunas.

Visi Vištyčio regioninio parko vietos gyventojai buvo pakviesti į lankytojų centrą. Prisirinko pilnutėlė salė. Išskirtinę regioninio parko vertę labai gražiai, prasmingai savo koncertinėje programoje apdainavo, apipasakojo folkloro kolektyvas „Šilojai“. Direkcijos darbuotojai dėkojo visiems regioninio parko gyventojams. Daugybe padėkos raštų jie apdovanoti už šio krašto grožio puoselėjimą, už tvarkingas sodybas, tradicijų saugojimą ir pasidalijimą išsaugota istorine atmintimi.

Pasak direkcijos darbuotojų, šis lankytojų centras – tai visų mūsų namai, į kuriuos kiekvienas galime pasikviesti svečią kaip į tikrus savo namus. Ekspozicijoje „Kalvotoji Suvalkija“ sutilpo visa tai, kas šiame krašte svarbiausia: gamtos grožis, išskirtinės vertybės, istorija, žmonių gyvenimai.

Jau spėjome visi kartu pavakaroti adventinėje vakaronėje, surengtos net kelios parodos, susitikimai, o ką jau kalbėti apie tuos lankytojus, kurie čia užsuka sužinoti ką nors daugiau, giliau pažvelgti į šio krašto širdį.

Visus maloniai priima regioninio parko administracijos darbuotojai, o meno aukuro sergėtoja kultūrologė Rimutė Gagienė savo šiltu paprastu žodžiu į Vištytį vis dažniau pakviečia meno kūrėjus, grožio puoselėtojus.

Neseniai lankytojų centre buvo galima pasigrožėti paveikslais, sukurtais tarptautiniame tapytojų plenere „Isaako Levitano pėdsakais“, kurį surengė Kybartų meno studija „Smiltys“. Ne vienas lankytojas giliai susimąsto pažvelgęs į paveikslus, kuriuose kažkur į tolį bėga kelias, kažką pasakoja akmeninis grindinys, neišsakytoj maldoj sustingsta Bartninkų bažnyčios griuvėsiai ir kt. Čia dabartis ir praeitis susilieja laike.

Apie laiką, nugludinusį daiktus, kalbama jau kitoje parodoje – tai fotografijų ciklas „Tylos kalbėjimas“. Fotomenininkas Romas Linionis senų daiktų tylą atskleidžia savo fotografijose. Jose gyvena ir bando į mus prabilti visokiausi – nebūtinai seni – daiktai ir augalai, bet ir peizažas. „Kai pradedi klausytis tų senų daiktų ir į juos įsižiūri, atsiveria be galo keistas kalbančios tylos pasaulis“, – tokių minčių prisipildome ir mes kiekvienas, aplankęs šią parodą.

Lankytojų centras atviras visiems. Čia noriai lankosi Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai, vietos gyventojai, svečiai. O štai į susitikimą su vilkaviškiete poete, vertėja Vilija Žaliene atėjo patys ištikimiausi jos žodžio gerbėjai. Viešnia pristatė N. Rericho knygos „Morijos gėlės“ vertimą. Klausytojai pačios V. Žalienės ir Vištyčio mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotojos Vilijos Paškauskienės skaitomuose poezijos posmuose pajuto Himalajų kalnų dvasios stiprybę, Tibeto dvasingumą ir žmogaus ryšį su Visata, o žodžių paslaptingumą išsaugojo Tibeto varpų muzika. Popietėje buvo galima išgirsti ir lietuviškų kanklių skambėjimą, kurį klausytojams dovanojo muzikos mokyklos kanklių ansamblis „Sadutė“ (vadovė D. Venienė).

Renginiai, parodos, susitikimai – tai mūsų, vištytiečių, dvasinė atgaiva, tai pakylėjimas virš kasdienybės, o tam sparnus suteikia regioninio parko kultūrinė veikla.

Elena DEREŠKEVIČIENĖ

Vištyčio P. Kriaučiūno mokyklos- daugiafunkcio centro mokytoja

Šaltinis --> http://www.santaka.info/?sid=35792

 

Atnaujinta Antradienis, 17 Sausis 2017 19:17  
Mes turime 31 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6780897
Miestelis priblokštas - neužsivedusią ugniagesių mašiną į gaisrą stūmė vyrai

 

  Paskambinau bendruoju pagalbos telefonu, o Vištyčio gaisrininkai kaip neatvažiuoja, taip neatvažiuoja, – pasakojo Gintauto kaimynė Loreta. – Sėdau į automobilį ir nuvažiavau iki mūsų gaisrinės. Žiūriu, ugniagesiai su rankena bando įjungti variklį, bet niekaip nepavyksta. Paskui jaunimas ugniagesių mašiną per visą gatvę stūmė“. Vištyčio ugniagesių komandos vyrai teigė, jog automobilio variklį pavyko įjungti, kai mašiną pastūmėjo į nuokalnę. Nuo gaisrinės iki liepsnojančio namo – 250 metrų. Gaisrininkai nuvyko į nelaimės vietą, išpylė pustrečios tonos vandens, ir variklis vėl užgeso, – sudegė akumuliatoriaus plokštelės. Tuomet jaunuoliai stūmė 1972 metų rusišką mašiną, kad ugniagesiai vėl atsivežtų vandens iš ežero. „Vanduo baigėsi, stogas dar degė. Kai žmonės puolė stumti gaisrininkų mašiną, visi pradėjo juoktis. Bet kai pamatė, kad išnešė nebegyvą žmogų, buvo nebejuokinga.



Banners