VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Daugiau nei dešimtmetį brandinta knyga

Email Spausdinti PDF

  photo 2222_7957052428664014420_n.jpg

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Šios knygos ištakos prasidėjo gerokai anksčiau nei prieš dešimtmetį, kai buvo sukurtas Vištyčio interneto puslapis. Taip nuosekliai buvo pradėta rašyti miestelio istorija. Rašyti apie nedidelį miestelį, garsų istorine praeitimi, miestelį, kur susikerta trys valstybės, – nėra lengva. Ypač sunku toje miestelio istorijoje atsirinkti, kokie įvykiai, datos, žmonės bus prisimenami, apie ką pirmiausia bus rašoma, o kas paliekama vėlesniam laikui. Svarbiausia, kad ši knyga gimė neatsitiktinai. Ji gimė iš didelio noro nupūsti užmaršties dulkes, atsigręžti į praeitį ir dalelę tos praeities pristatyti skaitytojams.


 

  photo vist5596522067263739900_n.jpg

Siekdami išsaugoti istorinį, rašytinį Vištyčio – unikalaus Lietuvos kampelio –  paveldą, Vilius Kočiubaitis ir Žydronė Kolevinskienė sudarė, parengė leidybai  ir įteikė spaustuvei „Petro ofsetas“ dviejų dalių 1400 puslapių monografiją „Vištytis“. Monografijoje yra plačiai pristatoma miestelio istorija, kultūrinis, etnografinis istorinis paveldas, krašto tremtiniai, žymūs žmonės, kūrybinis palikimas, gamta, mokyklos istorija, žydų bendruomenė, sportas ir kitos  svarbios temos. Monografiją rašė 33 autoriai, didžioji jų dalis – įvairių sričių mokslininkai.

Šios knygos ištakos prasidėjo gerokai anksčiau nei prieš dešimtmetį, kai buvo sukurtas Vištyčio interneto puslapis. Taip nuosekliai buvo pradėta rašyti miestelio istorija. Rašyti apie nedidelį miestelį, garsų istorine praeitimi, miestelį, kur susikerta trys valstybės, – nėra lengva. Ypač sunku toje miestelio istorijoje atsirinkti, kokie įvykiai, datos, žmonės bus prisimenami, apie ką pirmiausia bus rašoma, o kas paliekama vėlesniam laikui. Svarbiausia, kad ši knyga gimė neatsitiktinai. Ji gimė iš didelio noro nupūsti užmaršties dulkes, atsigręžti į praeitį ir dalelę tos praeities pristatyti skaitytojams.

Šiandien nebėra daugelio šios knygos puslapiuose minimų žmonių, užžėlę keliai į kažkada buvusias sodybas. Globalizacijos amžius didelius atstumus pavertė niekiniais, tačiau vis dar niekas negali panaikinti tuštumos jausmo, kai palieki savo gimtąjį kraštą. Tą tuštumos jausmą užpildo sugrįžimas. Privalai čia grįžti – kūniškai ar prisiminimais.

Ši knyga – sugrįžimas. Pasivaikščiojimas Vištyčio krašto žmonių pramintais keliais, stabtelėjimas ties jų apsodintais sodais, pastatytais namais, įbrėžtų kultūrinių ženklų užfiksavimais. Ar visada reikia turėti gilias sūduviškas šaknis, kad galima būtų ištarti: „Mano Vištytis“? Vienas iš knygos sudarytojų – gimęs ir užaugęs Vištytyje; kitai sudarytojai, matyt, tiktų „atėjūnės“ apibūdinimas – kai, atrodytų, svetimo krašto istorija tampa sava, vis aiškiau suvokiama. Šiuo atveju gyvojoje atmintyje nebuvo vaizdinių, pasakojančių šio krašto istoriją, nebuvo simbolių apie išnykstančios aplinkos detales, kurios atspindėjo kažkieno gyvenimus. Visa tai reikėjo atrasti, įskaityti, susikurti, įsisąmoninti.

Monografijos gimimas nebuvo lengvas, o ir daugybės dalykų ji neatskleis. Net ir smarkiai retėjant gyvųjų liudininkų gretoms, dar yra žmonių, kuriems praeitis nėra pasibaigusi. Svarbiausias knygos sudarytojų tikslas – padovanoti vištytiečiams ir Vištyčio svečiams knygą apie miestelį. 2014 metais Vištyčio miesteliui (1570) sukako 444 metai ir 630 metų Vištyčio vardo paminėjimui (1384). Paprastai tokios sukaktys pažymimos ir įvairiais renginiais, ir žinomų ar neskelbtų tekstų publikacijomis. Tai, kad bent kiek vėluojame su Vištyčio istorijos pristatymu, jaučiame (ir ne mes vieni) sąžinės priekaištą. Kita vertus, jubiliejiniai miestelio metai yra tokia riba, kai geriausiai matomas bet kokio istorinio, kultūrinio palikimo svoris, ir tokia proga aktualizuoti tą palikimą, kokios greitai nebus.

Monografijos laiko ribos apima praeitį ir dabartį – 630 metų. Būtent prieš tiek laiko, t. y. 1384 metais, pirmą kartą padarytuose kryžiuočių žvalgų „Lietuvos kelių aprašymuose“ buvo paminėtas Vištyčio vardas. Dalis tekstų šiai knygai buvo rašomi specialiai, dalis – koreguotos, taisytos, pildytos ir perspausdintos ankstesnės publikacijos.

 Ši knyga nebūtų pasiekusi skaitytojo be daugelio žmonių pagalbos ir paramos. Esame dėkingi visiems, parėmusiems knygos leidybą, ypač – „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojui Donatui Kazlauskui, IĮ „Elektra“ direktoriui Gintautui Plečkaičiui, „Pušelės“ vadovui Vidui Venckevičiui. Sudarytojai dėkingi Vištyčio P. Kriaučiūno vidurinės mokyklos mokytojai, Kraštotyros muziejaus įkūrėjai Birutei Mardosaitei, karštai palaikiusiai šios knygos idėją ir gelbėjusiai vertinga informacija, fotografijomis ir patarimais. Atskira padėka – šviesaus atminimo mokytojui Vytautui Zdanavičiui, suteikusiam galimybę pasinaudoti asmeniniu Vištyčio fotografijų archyvu. Monografijos sudarytojai dėkoja Vištyčio kaimo bendruomenei, jos pirmininkei Vilmai Menčinskienei, Vištyčio seniūnui Bronislavui Politai, Vištyčio regioninio parko direktoriui Nerijui Paškauskui ir vyr. specialistei kultūrologei Rimai Gagienei, profesoriui Vytautui Nezgadai, Vilkaviškio krašto laikraščiui „Santaka“, žurnalistei Kristinai Žalnierukynaitei, Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriui Antanui  Žilinskui ir fondų saugotojai Elenai Rupeikienei. Nuoširdi padėka Vištyčio parapijos klebonui Linui Dūkštai, per greitai ir per anksti iškeliavusiam, nespėjusiam pasidžiaugti monografijos pasirodymu.

Monografijos sudarytojai dėkoja jos recenzentams – Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto profesoriui Povilui Karobliui ir Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto profesoriui Juozui Skiriui, atkreipusiems dėmesį į tyrinėjimų spragas ir savo patarimais padėjusiems parengti spaudai kokybiškesnį knygos rankraštį. Ačiū Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos prezidentei, Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto profesorei Nijolei Kašelionienei už komparatyvines galimybes nagrinėti centro ir periferijos santykius. Knyga būtų rašyta daug sunkiau ir ilgiau be gausaus būrio jos bendraautorių – studijų, straipsnių autorių, kurių tekstai žadino vaizduotę ir gimdė naujas įžvalgas, kreipė naujų tyrinėjimų link.

Sudarytojai ypač dėkingi monografijos redaktorei, Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros didaktikos katedros darbuotojai Jolitai Žvironienei, Lietuvos edukologijos universiteto leidyklai ir jos vadovui Jonui Balčiūnui, maketuotojui Donaldui Petrauskui, Vištyčio istoriją pavertusiems rimta ir solidžia lokaliosios istorijos knyga. Norime tikėti, kad ši Vištyčio istorijos dalis leis pamatyti mūsų kultūrą įdomesnę, įvairesnę, problemiškesnę, padės suprasti kažką nauja apie žmogiškąsias vertybes.

Sudarytojai Vilius Kočiubaitis, Žydronė Kolevinskienė

***

Knygos sudarytojai maloniai kviečia visus į dviejų dalių monografijos „VIŠTYTIS“ pristatymą. Laukiame Jūsų rugpjūčio 16 d. (sekmadienį) 12 val. Vištyčio bendruomenės namuose. 10.30 val. bus aukojamos Šv. Mišios už Vištyčio krašto tremtinius ir politinius kalinius, bus atliekamos tremtinių dainos.

Šaltinis --> http://suduvis.lt/2015/07/15/daugiau-nei-desimtmeti-brandinta-knyga/

Atnaujinta Šeštadienis, 18 Liepa 2015 09:22  
Mes turime 102 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6024844
Paklydo rūke

   Nemalonumų su pasieniečiais sulaukė ant Vištyčio ežero ledo žvejoję trys rajono gyventojai. Vištyčio užkardos pareigūnams Rusijos Kaliningrado srities pasienio tarnyba pranešė, kad sulaikė 47-erių lietuvį, ledu perėjusį valstybinę sieną ir atsidūrusį net už 300 metrų nuo ribos – svetimos valstybės teritorijoje. Vyras dėl tiršto rūko ir prasto matomumo tinkamai neįvertino atstumo ir įsitaisė žvejoti Rusijos pusėje.


Banners