VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
Vištytis prasideda čia ...

Sienos demarkavimo darbai vyksta sklandžiai

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Lietuvos valstybės siena su Rusijos Federacija prasideda mūsų rajone, netoli Vištyčio, – ten, kur susikerta Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos sienos. Valstybės su Rusija siena eina sausuma, taip pat Vištyčio ežeru, Lieponos upe, Matlaukio tvenkiniu, Širvintos upe, Šešupe, Nemunu, Kuršių mariomis, Kuršių nerija, Baltijos jūra. Žymint sieną sausumoje statomi valstybės sienos ženklai.  Iki šių metų pabaigos planuojama baigti žymėti sieną nuo trišalio sankirtos taško „Vištytis” iki Smalininkų. Šiame ruože bus pastatyta apie 350 sienos ženklų.


 

Sienos demarkavimo darbai vyksta sklandžiai

Eglė KVIESULAITIENĖ

 

 Į Vištytį atvykę (iš dešinės) Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė, VSAT vado pavaduotojas Valentinas Novikovas ir Lazdijų rinktinės vadas Virgilijus Raugalė apžiūrėjo pasienyje vykstančius darbus. Autorės nuotr.

Ketvirtadienį į Vištytį atvyko Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų delegacijos. Pasienyje su Rusija susitikę atsakingi asmenys tarėsi dėl sienos demarkavimo darbų.

Politikams žiniasklaidoje pasėjus paniką, kad dėl įtemptos geopolitinės situacijos gali būti užvilkinti kitais metais ketinami baigti sienos su Rusija demarkavimo darbai, susipažinti su situacija atvyko nauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorė Daiva Gineikaitė ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas, Štabo viršininkas Valentinas Novikovas. Susitikime dalyvavo ir Lazdijų rinktinės vadas Virgilijus Raugalė, Vištyčio užkardos vadas Donatas Iškauskas, kiti pasienio, Nacionalinės žemės tarnybos, Aerogeodezijos instituto atstovai.

Apžiūrėję kelių kilometrų pasienio ruožą, pareigūnai įsitikino, kad Lietuvos pusėje sienos ribų žymėjimas vyksta sklandžiai. Jau paženklinta apie 80 proc. Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos. Šiuos darbus Lietuvos pusėje Valstybės sienos apsaugos tarnyba numato baigti šiemet.

Lietuvos valstybės siena su Rusijos Federacija prasideda mūsų rajone, netoli Vištyčio, – ten, kur susikerta Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos sienos. Valstybės su Rusija siena eina sausuma, taip pat Vištyčio ežeru, Lieponos upe, Matlaukio tvenkiniu, Širvintos upe, Šešupe, Nemunu, Kuršių mariomis, Kuršių nerija, Baltijos jūra. Žymint sieną sausumoje statomi valstybės sienos ženklai.

Iki šių metų pabaigos planuojama baigti žymėti sieną nuo trišalio sankirtos taško „Vištytis” iki Smalininkų. Šiame ruože bus pastatyta apie 350 sienos ženklų.

Tam, kad ties demarkacine linija būtų galima sustatyti valstybės sienos ženklus, sausumoje 13 metrų pasienio juosta turi būti išvalyta, pašalinti medžiai, krūmai ir kita augalija. Čia įrengiama kontrolinė pėdsakų juosta, pasienio patrulio takas ir kiti valstybės sienos apsaugai užtikrinti reikalingi įrenginiai bei inžinerinės sistemos.

Siena vandens telkiniuose žymima plūdurais. Vištyčio ežere tokių stacionarių plūdurų, žyminčių sieną žiemą ir vasarą, įrengti 23, Matlaukio tvenkinyje – 2.

Žymint sieną plūdurais talkino ir Rusijos specialistai. Plūduras įrengtas taip, kad du jo metrai slepiasi po vandeniu, likusieji du matomi virš vandens. Vieno plūduro inkaro svoris siekia 1 toną 380 kg, nuokrypis nuo centrinės linijos – vos 30 cm. Tai rodo, jog sieną žymėjo aukšto lygio specialistai, nes leidžiama nuokrypio paklaida – iki 3 metrų.

Iš viso sienos ženklinimo darbai mūsų valstybei atsieis apie 1 mln. 216 tūkst. eurų. Lietuvos siena su Rusija sausuma, upėmis ir tvenkiniais eina 253,7 km, Kuršių mariomis – 18,5 km, Baltijos jūra – 22,2 km.

Nors Lietuvos pusėje sienos žymėjimo darbai vyksta sklandžiai, to negalima pasakyti apie Rusijos pusę.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas V. Novikovas sakė, kad Rusijai laikytis terminų ir atlikti sienos demarkavimo darbus trukdo neišspręsti žemės klausimai. VSAT vado pavaduotojas pripažino, jog ir mūsų šalyje dėl žemės nuosavybės buvo kilę tam tikrų problemų.

Pasitaikė atvejų, kai vietiniai matininkai žemes privačiai nuosavybei atkurti buvo atmatavę ne tik pasienio ruože, bet netgi „įlindę“ į Rusijos teritoriją. Tokias klaidas teko taisyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai drauge su Nacionalinės žemės tarnybos specialistais.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovė D. Gineikaitė pasakojo, jog nustatant sienos su Rusija ribas buvo kilę tam tikrų problemų, kurias derinant reikėjo abipusio geranoriškumo.

Pavyzdžiui, vienur demarkacijos linija ėjo per kapinių vidurį, kitur – per žmogaus sodybą. Tad su Rusijos puse teko derinti taip, kad nenukentėtų ne tik gyventojai, bet ir abiejų valstybių interesai: vienur sienos riba buvo „patraukta“ Lietuvos, kitur atitinkamai – Rusijos naudai.

Šiuo metu vyksta paskutinis Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos žymėjimo etapas. Liko demarkuoti 135 kilometrų ruožą nuo Vištyčio trišalio sienos sankirtos taško iki Nemuno upės.

Šių metų kovą vykusiame bendros Lietuvos ir Rusijos demarkavimo komisijos posėdyje buvo patikslintas 2014–2015 m. darbų grafikas, numatyti jų atlikimo terminai. Liepos mėnesį komisijos posėdis vyks Maskvoje.

2015 metais yra siekiama užbaigti lauko darbus. Vėliau turės būti parengta dokumentacija ir pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Rusijos.

Šaltinis --> http://www.santaka.info/?sid=33420

santaka.info

 

Atnaujinta Sekmadienis, 12 Balandis 2015 15:07  
Mes turime 277 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 6027966
Vištyčio ambulatorija kaunietei tapo sava

 

Gydytoja Jolanta juokauja, jog mielai būtų atšventusi penkių dešimčių metų darbo Vištyčio ambulatorijoje jubiliejų ir tada ramia sąžine palikusi darbą. Mat pacientai niekaip negali suprasti, kad jų daktariukei jau 76-eri ir ji pati kartais gali susirgti. Sustreikavusi širdis privertė ilgametę medikę išeiti į užtarnautą poilsį, tačiau medike ji sako liksianti iki paskutinio atodūsio ir jei Vištyčio ambulatorijai kada prireiks jos pagalbos, visada talkinsianti. Prisiminusi 1968-uosius, kai abu su vyru, ką tik baigę medicinos institutą, pasirinko Vištytį, gydytoja šypsosi. Abu miestiečiai (ji kaunietė, o vyras klaipėdiškis) tuomet visai nesikratė kaimo. Jolantai kaimas netgi patiko, nes vasaras leisdavo pas močiutę, netoli Vilkijos. Ir triušius šerdavo, ir karves melžti mokėjo...



Banners