VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

Pagerbėme ir aplankėme savo kraštiečius

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Grupelė Pasaulio kybartiečių draugijos bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių spalio 16 d. lankydamasi Vilniuje turėjo du kilnius tikslus: aplankyti sostinėje besigydančią kybartietę, rajono tremtinių vadovę Daliją Agotą Karkienę ir dalyvauti garbaus kraštiečio fotomenininko Algimanto Kezio palaikų perlaidojime. Netikėtai gavome galimybę apsilankyti ir Vilniaus universitete. Likus laiko iki šv. Mišių, į savo mokslo tvirtovę mus pakvietė Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys prof. Romas Baronas.

 

Įrašytos senosios Vištyčio dainos

Email Spausdinti PDF

 

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Vištyčio folkloro ansamblis „Šilojai“, minėdamas kūrybinio darbo 15 metų sukaktį, nusprendė išleisti Vištyčio krašto senovinių dainų kompaktinę plokštelę. O dainų kolektyvo repertuare per penkiolika metų skambėjo daug! Dauguma jų buvo išmoktos iš Pavištyčio dainininkių seserų Teofilės ir Aldutės Gutauskaičių. Už suteiktą galimybę išleisti kompaktinę plokštelę, kurioje mūsų krašto senolių dainos išliks jaunajai kartai, dėkojame Vilkaviškio kultūros centro darbuotojams: direktorei Renatai Medelienei, garso įrašų studijos vadovui Gintui Turoniui, dailininkei Ingridai Bunikienei, už kelionę į įrašų studiją ačiū tariame Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos direktoriui Zigmui Vasaičiui, už finansinę paramą – Vištyčio regioninio parko direktoriui Nerijui Paškauskui ir seniūnui Bronislavui Politai.

 

Dviejų Vilkaviškio karininkų tragedija

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg 1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę visoje šalyje dar tvyrojo karo parako tvaikas. Į jauną valstybę pradėjo veržtis caro valdžią nuvertusios bolševikų gaujos. Vokiečiai, trejus metus šeimininkavę mūsų šalyje, nesutiko taip paprastai pasitraukti iš Lietuvos, dažnai kildavo jų ir patriotiškai nusiteikusių lietuvių susirėmimai. Lenkai vis agresyviau reiškė pretenzijas į Vilnių.


 

Vištyčio bendruomenė džiaugiasi projekto nauda

Email Spausdinti PDF
 photo 33_10501889_10152495018648948_5110175935118314451_n.jpg
 
 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Vištyčio kaimo bendruomenė džiaugiasi įgyvendinusi projektą „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, kuris buvo finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Pagrindinis šio projekto tikslas – stiprinti bendruomenės regioninę ir vietos tapatybę, skatinti socialinę veiklą, vienyti kaimo žmones bendriems darbams. Projekto metu rugsėjo–gruodžio mėnesiais Vištyčio bendruomenės namuose vyko penki seminarai, kuriuos su savo pagalbininkėmis vedė Vilkaviškio netradicinių rankdarbių klubo „Lelija“ vadovė Lilija Navikienė. Seminarų metu Vištyčio bendruomenės nariai buvo mokomi žvakių liejimo, vilnos vėlimo, karpinių, pynimo iš laikraščių bei dekupažo paslapčių.

 

Suvalkietė išvažiavo ieškodama meilės – grįžo cinkuotame karste

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Visoms moterims, kurios gundosi musulmonais, siūlyčiau labiau pasidomėti musulmoniškais papročiais ir vyrų įpročiais. Dar sovietų laikais viena mergužėlė iš gretimo kaimo įsimylėjo sirą. Mergina mokėsi vokiečių kalbos, tobulino ją dar tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Ten su siru ir susipažino. Norėjo išvažiuoti pas jį. Sovietų saugumas ją atkalbinėjo, 3 metus neišleido, bet ji pasiekė savo ir išvažiavo. Išbuvo ten tik dvi savaites. Grįžo namo, deja, cinkuotame karste. Jos tėvas dar bandė kažką išsiaiškinti per saugumą, bet grįžęs iš KGB paprašė visų nieko neklausinėti. Merginą palaidojo Vilkaviškio kapinėse.


 

Gyvenu Vištyčiu…

Email Spausdinti PDF

 photo gyv_12059526_1062334407140387_96814507_o.jpg

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Monografija buvo brandinta dvylika metų – nuo 2003-ųjų, kada įkūriau Vištyčio internetinį puslapį ir pradėjau kaupti bet kokią informaciją, susijusią su Vištyčio kraštu, jo istorija, žmonėmis. Pradžia buvo sunki. Nors rašymo įgūdžiai jau buvo susiformavę, trūko patirties. Romanui rašyti reikalinga vaizduotė, monografijai – gausi medžiaga, teisinga ir kruopšti istorinių įvykių interpretacija. Noriu pabrėžti, kad monografiją rašė daug autorių. Niekas vienas 1500 puslapių apimties monografijos per trejus metus neparašytų.


 

Kviečiami į monografijos „Vištytis“ pristatymą

Email Spausdinti PDF

  photo KVietimas_pristatymas.jpg

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Visi maloniai kviečiami į dviejų dalių monografijos „Vištytis“ pristatymą, kuris vyks rugpjūčio 16 d., sekmadienį, 12 val., Vištyčio bendruomenės namuose. 10.30 val. bus aukojamos šv. Mišios už Vištyčio krašto tremtinius ir politinius kalinius, skambės tremtinių dainos.


 

Monografijos "VIŠTYTIS" pristatymas rugpjūčio 16 d. 12 val.

Email Spausdinti PDF

 photo KVietimas_pristatymas.jpg

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg "Ramu į tėviškę sugrįžti
Keliais, kur veda į namus..."

V. Mačernis

Maloniai kviečiame visus į dviejų dalių monografijos "VIŠTYTIS" pristatymą. Laukiame Jūsų rugpjūčio 16 d. (sekmadienį) 12 val. Vištyčio bendruomenės namuose. 10.30 val. bus aukojamos Šv. Mišios už Vištyčio krašto tremtinius ir politinius kalinius, bus atliekamos tremtinių dainos.


 

Modernaus centro ekspozicija veda per kalvotąją Suvalkiją

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Į lankytojų centro atidarymą sugužėjusius svečius pasveikinęs Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas bei vyr. specialistė kultūrologė Rimutė Gagienė džiaugėsi įkurtuvėmis ir pagaliau parko reikmes puikiai atitinkančiu pastatu. Jo šeimininkai vylėsi, kad naujajame centre netrūks nei lankytojų, nei kūrėjų – talentingų žmonių, kurių darbai papuoš pastato erdves ir gamtos ekspozicijas papildys meno kūriniais.  N. Paškauskas trumpai pristatė visą atgimusio regioninio parko direkcijos pastato istoriją, skaidrėse prabėgo akimirkos nuo laikų nepatogiose šaltose patalpose iki modernaus šių dienų statinio. Naująjį lankytojų centrą palaiminti pakviestas Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis.

 

Monografiją "Vištytis" galima įsigyti Vištytyje ir Vilkaviškyje

Email Spausdinti PDF
 photo IMG_6923_1.jpg

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Monografiją "VIŠTYTIS" (sudarytojai Vilius Kočiubaitis ir Žydronė Kolevinskienė) galite įsigyti Vištytyje pas Lilitą Saukaitienę bibliotekoje, Taikos g. 54 pas G. Kočiubaitienę ir Vilkaviškio knygyne.


 

Vištyčio ežero vardo paslaptys: tai nesusiję su paukščiukais

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Lietuvos pietvakariniame kampe tyvuliuojantis Vištyčio ežeras – poilsiautojų pamėgtas dėl itin švaraus vandens ir įspūdingo, kalvoto kraštovaizdžio. Dažnas yra girdėjęs legendą apie pievoje cypsintį viščiuką, kurio pavadinimą ištarus žemėn nusileido ežeras. Legendos legendomis, o ką sako mokslas? Lingvistiniai bei istoriniai tyrinėjimai rodo, kad ežero ir prie jo esančio miestelio pavadinimas susijęs visai ne su mažu paukšteliu, o su kai kuo gerokai įspūdingesnio. Pateikiame ištrauką iš 2015 m. rugpjūtį pasirodžiusios išsamios dviejų dalių monografijos „Vištytis“, kurios sudarytojai – Vilius Kočiubaitis ir Žydronė Kolevinskienė.


 

Šalies šauktinių sveikatą prižiūrinčio majoro aistra – Vištytis

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Prieš keletą metų majoras, laisvesnėmis nuo gausybės darbų akimirkomis prižiūrintis Vištyčio internetinį puslapį ir miestelio „Facebook“ paskyrą, išleido istorinį romaną „Miestelis, kuris buvo Jo“. Romantiška, bet kartu skausminga meilės istorija skleidžiasi apipinta tikrais istoriniais faktais ir cituojamais dokumentais iš kryžiuočių kronikų, carinių teismų dokumentų ir kitų šaltinių. Viską apjungianti grandis – neįvardytas Miestelis šalia Ežero, kurio aprašymuose nesunku atpažinti autoriaus gimtąjį Vištytį. Sekmadienį, rugpjūčio 16 d., Vištytis sulaukė dar vieno džiugaus įvykio – miestelyje pristatyta V.Kočiubaičio kartu su Žydrone Kolevinskiene sudaryta šiam kraštui, jo istorijai ir žmonėms skirta monografja. Informacija nesutilpo į vieną knygą – pasirodė solidus dvitomis su daugybe istorinių nuotraukų, kiekviename iš tomų – apie 700 puslapių.


 

Knygnešio Petro Kriaučiūno gimtinėje pažadinta atmintis

Email Spausdinti PDF

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Atgaivinta knygnešio, mokytojo ir pirmųjų lietuviškų leidinių „Aušros“ bei „Varpo“ rėmėjo Petro Kriaučiūno gimtinė Girėnų kaime (Vištyčio sen.). Šią istoriškai svarbią vietą deramai sutvarkė bei žymų savo kraštietį pagerbė susitelkusi vietos bendruomenė: girėniškiai, seniūnija, miškininkai, mokiniai ir pedagogai. „Pats žymiausias lietuvis visoje Suvalkijoje yra Petras Kriaučiūnas“, – cituodamas kalbininką Joną Jablonskį apie visai tautai nusipelniusį žmogų pasakojo istorikas Antanas Žilinskas. – Kuo buvo vyskupas Motiejus Valančius žemaičiams, tuo suvalkiečiams – Petras Kriaučiūnas. Tokio aukšto įvertinimo jis nusipelnė aplenkėjusioje Marijampolės gimnazijoje mokydamas lietuviško žodžio. Tada jo namai tapo lietuvybės, patriotizmo namais. Už asmenines lėšas P. Kriaučiūnas pirkdavo knygas, jas dalydavo mokiniams.

 

Pristatyta monografija „Vištytis“

Email Spausdinti PDF

 photo IMGP5761.jpg

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Rugpjūčio 16 d. buvo ypatinga diena Vištyčio miestelio gyventojams ir jo svečiams: buvo pristatyta  ilgai laukta dviejų dalių monografija „VIŠTYTIS“. Vieni pristatymo dalyviai prisipažino braukę ašarą dar iki pristatymo pradžios, kiti negalėjo sutramdyti graudulio renginio metu. Tai džiaugsmo ašaros dėl juodu ant balto pavaizduotos tėviškės, gimtojo krašto ir namų istorijos. Dažnas glaudė įsigytas knygas, jas sklaidė, ieškodamas savo šeimos medžio šaknų ar tiesiog  prisiminimų.


 

Rinko raštingiausią pradinuką

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Nugalėtoja tapo ir raštingiausios pradinukės vardą laimėjo Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos ketvirtokė Justė Auštraitė (mokyt. Rasa Bartašienė). Antroji vieta atiteko Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokinei Aistei Tamaliūnaitei (mokyt. Žaneta Petraitienė). Trečioji vieta paskirta Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro ketvirtokei Smiltei Kraipavičiūtei (mokyt. Daiva Vilkienė).


 


Puslapis 7 iš 121
Mes turime 38 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 5374548
Dviejų Vilkaviškio karininkų tragedija

1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę visoje šalyje dar tvyrojo karo parako tvaikas. Į jauną valstybę pradėjo veržtis caro valdžią nuvertusios bolševikų gaujos. Vokiečiai, trejus metus šeimininkavę mūsų šalyje, nesutiko taip paprastai pasitraukti iš Lietuvos, dažnai kildavo jų ir patriotiškai nusiteikusių lietuvių susirėmimai. Lenkai vis agresyviau reiškė pretenzijas į Vilnių.