VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

Keliaudami tarsi sklaidėme istorijos puslapius

Email Spausdinti PDF
 
 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Ir kas gi galėtų paprieštarauti, jog vasara – sielos ir kūno atnaujinimo, pasisotinimo, prikėlimo metas. Kiekvienas stengiamės tai atlikti įvairiausiais būdais: ilgiau pabūname saulėje, pajuntame jūros ar ežero bangos vėsą, žaliosios žemės paklodės šiurenimą ir t. t. O štai sielai reikia kažko kito: naujų išgyvenimų, potyrių, pažinimų. Nuo to pradėjome ir mes, Vištyčio seniūnijos ir kitų vietovių ekskursantų grupė, kurią sudarė 48 žmonės. Grupei vadovavo socialdemokratas Vištyčio seniūnas B. Polita, LSDP Vilkaviškio I grupės pirmininkė D. Černiuvienė ir Šipliškės valsčiaus kultūros centro direktorius Juzefas Muravskis. Tai ne pirma tokia pažintinė išvyka, kurios organizacine siela tampa seniūnas B. Polita, į Lenkijos kraštą.

 

Muziejininkai žvalgėsi Basanavičynėje ir Vištytyje

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Pietų Lietuvos muziejininkų sąskrydis kas gegužę rengiamas vis kitame regiono muziejuje. Savo profesinę šventę muziejininkai mini po karšto darbymečio, tai yra po Tarptautinės muziejų dienos. Sąskrydžio tradicija yra gana sena. Pietų Lietuvos muziejininkai viešėdami vieni pas kitus suka jau ne pirmą ratą po regioną. Jono Basanavičiaus gimtinei ir Kudirkos Naumiestyje esančiam Vinco Kudirkos muziejui, Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniams, prieš metus buvo įteikta pereinamoji malka – ženklas, reiškiantis, kad šitos dvi įstaigos šiemet organizuos Pietų Lietuvos muziejininkų sąskrydį. Kadangi Vinco Kudirkos muziejuje vyksta kapitalinis remontas (liepos 2 d. planuojamas atnaujintos įstaigos atidarymas), sąskrydžio organizavimas tapo Basanavičynės darbuotojų rūpesčiu.

   

Pagerbėme ir aplankėme savo kraštiečius

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Grupelė Pasaulio kybartiečių draugijos bei Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių spalio 16 d. lankydamasi Vilniuje turėjo du kilnius tikslus: aplankyti sostinėje besigydančią kybartietę, rajono tremtinių vadovę Daliją Agotą Karkienę ir dalyvauti garbaus kraštiečio fotomenininko Algimanto Kezio palaikų perlaidojime. Netikėtai gavome galimybę apsilankyti ir Vilniaus universitete. Likus laiko iki šv. Mišių, į savo mokslo tvirtovę mus pakvietė Pasaulio kybartiečių draugijos valdybos narys prof. Romas Baronas.

 

Modernaus centro ekspozicija veda per kalvotąją Suvalkiją

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Į lankytojų centro atidarymą sugužėjusius svečius pasveikinęs Vištyčio regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas bei vyr. specialistė kultūrologė Rimutė Gagienė džiaugėsi įkurtuvėmis ir pagaliau parko reikmes puikiai atitinkančiu pastatu. Jo šeimininkai vylėsi, kad naujajame centre netrūks nei lankytojų, nei kūrėjų – talentingų žmonių, kurių darbai papuoš pastato erdves ir gamtos ekspozicijas papildys meno kūriniais.  N. Paškauskas trumpai pristatė visą atgimusio regioninio parko direkcijos pastato istoriją, skaidrėse prabėgo akimirkos nuo laikų nepatogiose šaltose patalpose iki modernaus šių dienų statinio. Naująjį lankytojų centrą palaiminti pakviestas Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis.

 

Monografiją "Vištytis" galima įsigyti Vištytyje ir Vilkaviškyje

Email Spausdinti PDF
 photo IMG_6923_1.jpg

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Monografiją "VIŠTYTIS" (sudarytojai Vilius Kočiubaitis ir Žydronė Kolevinskienė) galite įsigyti Vištytyje pas Lilitą Saukaitienę bibliotekoje, Taikos g. 54 pas G. Kočiubaitienę ir Vilkaviškio knygyne.


 

Vištyčio ežero vardo paslaptys: tai nesusiję su paukščiukais

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Lietuvos pietvakariniame kampe tyvuliuojantis Vištyčio ežeras – poilsiautojų pamėgtas dėl itin švaraus vandens ir įspūdingo, kalvoto kraštovaizdžio. Dažnas yra girdėjęs legendą apie pievoje cypsintį viščiuką, kurio pavadinimą ištarus žemėn nusileido ežeras. Legendos legendomis, o ką sako mokslas? Lingvistiniai bei istoriniai tyrinėjimai rodo, kad ežero ir prie jo esančio miestelio pavadinimas susijęs visai ne su mažu paukšteliu, o su kai kuo gerokai įspūdingesnio. Pateikiame ištrauką iš 2015 m. rugpjūtį pasirodžiusios išsamios dviejų dalių monografijos „Vištytis“, kurios sudarytojai – Vilius Kočiubaitis ir Žydronė Kolevinskienė.


 

Šalies šauktinių sveikatą prižiūrinčio majoro aistra – Vištytis

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Prieš keletą metų majoras, laisvesnėmis nuo gausybės darbų akimirkomis prižiūrintis Vištyčio internetinį puslapį ir miestelio „Facebook“ paskyrą, išleido istorinį romaną „Miestelis, kuris buvo Jo“. Romantiška, bet kartu skausminga meilės istorija skleidžiasi apipinta tikrais istoriniais faktais ir cituojamais dokumentais iš kryžiuočių kronikų, carinių teismų dokumentų ir kitų šaltinių. Viską apjungianti grandis – neįvardytas Miestelis šalia Ežero, kurio aprašymuose nesunku atpažinti autoriaus gimtąjį Vištytį. Sekmadienį, rugpjūčio 16 d., Vištytis sulaukė dar vieno džiugaus įvykio – miestelyje pristatyta V.Kočiubaičio kartu su Žydrone Kolevinskiene sudaryta šiam kraštui, jo istorijai ir žmonėms skirta monografja. Informacija nesutilpo į vieną knygą – pasirodė solidus dvitomis su daugybe istorinių nuotraukų, kiekviename iš tomų – apie 700 puslapių.


 

Į Vilkaviškio rajoną keliautojus kvietė Enrika Panitauskaitė

Email Spausdinti PDF

 photo 22_10492304_782145918483145_4499309820857130878_n.jpg

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Renginyje savo veiklą turizmo srityje pristatė ir kiekvieną smalsuolį į svečius vadino Kvietiškio dvaro, o sykiu – ir jame įsikūrusios Marijampolės kolegijos istorijos puoselėjimo entuziastė, kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Irena Sviliuvienė. Į Vilkaviškio rajoną keliautojus kvietė Vištyčio regioninio parko direkcijos rekreacijos vadybininkė Enrika Panitauskaitė.


 

Siaurasis geležinkelis Pilupėnai - Vištytis - Gražiškiai

Email Spausdinti PDF

http://eisenbahn-gumbinnen-goldap.de/wp-content/uploads/2014/05/Eisenbahnkompanie-1915-1024.jpg

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Die Heeresfeldbahn Pillupönen–Grażyszki  (Spurweite 750 mm*) wurde nach der Winterschlacht in Masuren 1915 beginnend am Übergabebahnhof an der KPEV-Strecke Goldap–Tollmingkehmen–Stallupönen durch die Feldeisenbahn-Bauabteilung 1 gebaut. Die Trasse verlief zunächst südöstlich in Richtung Wistyniec am Nordende des gleichnamigen Sees und dann weiter in einem südlichen Bogen nach dem auf gleicher Höhe liegenden Grażyszki. Wie auch bei der Feldbahn Szittkehmen–Rutka-Tartak ließ sich der exakte Verlauf auf topografischen Karten zunächst nur bruchstückhaft nachvollziehen. Das lag einerseits am Blattschnitt und andererseits an den jeweiligen Bearbeitungsdaten. Die beiden Bahnen bestanden schließlich nur drei Jahre von 1915 bis 1918.


 

Įrašytos senosios Vištyčio dainos

Email Spausdinti PDF

 

  photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Vištyčio folkloro ansamblis „Šilojai“, minėdamas kūrybinio darbo 15 metų sukaktį, nusprendė išleisti Vištyčio krašto senovinių dainų kompaktinę plokštelę. O dainų kolektyvo repertuare per penkiolika metų skambėjo daug! Dauguma jų buvo išmoktos iš Pavištyčio dainininkių seserų Teofilės ir Aldutės Gutauskaičių. Už suteiktą galimybę išleisti kompaktinę plokštelę, kurioje mūsų krašto senolių dainos išliks jaunajai kartai, dėkojame Vilkaviškio kultūros centro darbuotojams: direktorei Renatai Medelienei, garso įrašų studijos vadovui Gintui Turoniui, dailininkei Ingridai Bunikienei, už kelionę į įrašų studiją ačiū tariame Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos direktoriui Zigmui Vasaičiui, už finansinę paramą – Vištyčio regioninio parko direktoriui Nerijui Paškauskui ir seniūnui Bronislavui Politai.

 

Dviejų Vilkaviškio karininkų tragedija

Email Spausdinti PDF

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg 1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę visoje šalyje dar tvyrojo karo parako tvaikas. Į jauną valstybę pradėjo veržtis caro valdžią nuvertusios bolševikų gaujos. Vokiečiai, trejus metus šeimininkavę mūsų šalyje, nesutiko taip paprastai pasitraukti iš Lietuvos, dažnai kildavo jų ir patriotiškai nusiteikusių lietuvių susirėmimai. Lenkai vis agresyviau reiškė pretenzijas į Vilnių.


 

Vištyčio bendruomenė džiaugiasi projekto nauda

Email Spausdinti PDF
 photo 33_10501889_10152495018648948_5110175935118314451_n.jpg
 
 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Vištyčio kaimo bendruomenė džiaugiasi įgyvendinusi projektą „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, kuris buvo finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Pagrindinis šio projekto tikslas – stiprinti bendruomenės regioninę ir vietos tapatybę, skatinti socialinę veiklą, vienyti kaimo žmones bendriems darbams. Projekto metu rugsėjo–gruodžio mėnesiais Vištyčio bendruomenės namuose vyko penki seminarai, kuriuos su savo pagalbininkėmis vedė Vilkaviškio netradicinių rankdarbių klubo „Lelija“ vadovė Lilija Navikienė. Seminarų metu Vištyčio bendruomenės nariai buvo mokomi žvakių liejimo, vilnos vėlimo, karpinių, pynimo iš laikraščių bei dekupažo paslapčių.

 

Suvalkietė išvažiavo ieškodama meilės – grįžo cinkuotame karste

Email Spausdinti PDF

 

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg Visoms moterims, kurios gundosi musulmonais, siūlyčiau labiau pasidomėti musulmoniškais papročiais ir vyrų įpročiais. Dar sovietų laikais viena mergužėlė iš gretimo kaimo įsimylėjo sirą. Mergina mokėsi vokiečių kalbos, tobulino ją dar tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Ten su siru ir susipažino. Norėjo išvažiuoti pas jį. Sovietų saugumas ją atkalbinėjo, 3 metus neišleido, bet ji pasiekė savo ir išvažiavo. Išbuvo ten tik dvi savaites. Grįžo namo, deja, cinkuotame karste. Jos tėvas dar bandė kažką išsiaiškinti per saugumą, bet grįžęs iš KGB paprašė visų nieko neklausinėti. Merginą palaidojo Vilkaviškio kapinėse.


 

Gyvenu Vištyčiu…

Email Spausdinti PDF

 photo gyv_12059526_1062334407140387_96814507_o.jpg

 photo Vistytis_set0603mar_k71.jpg  Monografija buvo brandinta dvylika metų – nuo 2003-ųjų, kada įkūriau Vištyčio internetinį puslapį ir pradėjau kaupti bet kokią informaciją, susijusią su Vištyčio kraštu, jo istorija, žmonėmis. Pradžia buvo sunki. Nors rašymo įgūdžiai jau buvo susiformavę, trūko patirties. Romanui rašyti reikalinga vaizduotė, monografijai – gausi medžiaga, teisinga ir kruopšti istorinių įvykių interpretacija. Noriu pabrėžti, kad monografiją rašė daug autorių. Niekas vienas 1500 puslapių apimties monografijos per trejus metus neparašytų.


 


Puslapis 7 iš 121
Mes turime 27 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 5561008
Velykinė dovana vištytiečiams

  Vištyčio bibliotekos lankytojai gavo puikią velykinę dovaną – edukacinę pamoką „Lego robotai“. Šį visiems patikusį renginį dovanojo kraštietė, laisvoji mokytoja-menininkė, „Kūrybinių dirbtuvėlių“ Jurbarke įkūrėja Sandra Mielkaitytė. Robotikos pamokose pasitelkiant „Lego“ konstruktorius mokoma programavimo bei konstravimo pagrindų. Taip vaikai supažindinami su technologijomis ir skatinami jomis labiau domėtis.