VIštytis

VIskas apie Vištytį

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą

* Lankytinos vietos

Email Spausdinti PDF

[puslapis rengiamas] Vištyčio regioninio parko plotas - 10,1 tūkst.ha. Regioninis parkas yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje; vakaruose ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, pietuose - su Lenkija. Regioniniame parke ežerai atspindi visą vandens augalijos įvairovę - nuo distrofinių pelkinių ežerų su skurdžia augalija (Beržinio, Sūrinio ežerai) bei eutrofinių (Pakalnių, Šakių) ežerų iki mezeutrofinio Vištyčio ežero. Vištyčio regioniniame parke yra du rezervatai - Drausgirio ir Grybingirio.


 

* Vištyčio miesteliui 440 metų.

Email Spausdinti PDF

Karalienės Bonos sūnus Žygimantas Augustas 1570 m. Vištyčiui suteikė miesto privilegijas - Mgdeburgo teises. Vištyčio miesteliui buvo leista daryti per metus 4 prekymečius. Miestelis turėjo pasistatyti rotušę, nutiesti gatves, kelius, pastatyti tiltus ir juos taisyti, prižiūrėti, kad gyvenamus namus statytų pagal planą, išlaikyti miestelio mokyklą. Su magdeburginėmis teisėmis miestelis gavo privilegiją turėti ir vartoti savo herbą, vaizduojanti arklį su ilgu ragu.

Šventės programa --> ]]


 

Mirė ilgametis Vištyčio klebonas Kazys Montvila

Email Spausdinti PDF

Lapkričio 11 dieną mirė Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos altaristas kun. jubil. Kazys Montvila. Velionis gimė 1920 m. gruodžio 20 d. Lapankos kaime, Gižų parapijoje, tuometinėje Vilkaviškio apskrityje. Išlandžių, Baltrakio ir Gižų mokyklose baigęs šešis skyrius, mokslus tęsė Marijampolėje: iš pradžių Marijonų, po to – Rygiškių Jono gimnazijoje. 1943 metais įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, o šią uždarius kunigystei ruošėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1948 m. spalio 31 d. Kazys Montvila buvo įšventintas kunigu. Iš pradžių vikaravo Gelgaudiškyje, o 1950 m. paskirtas Šventežerio klebonu. Po 13 metų iškeltas į Leipalingį, kur jam taip pat pavesta eiti Veisiejų dekanato dekano pareigas. Pastarąją tarnystę vykdė iki šio dekanato panaikinimo 1965 metais. 1969 metais kun. K. Montvila buvo paskirtas Lukšių, o po trejų metų – Vištyčio parapijos klebonu. Vištytyje dirbo devyniolika metų, kol, pablogėjus sveikatai, pasiprašė atleidžiamas. 1991 m. rugsėjo 3 d. paskirtas altaristu į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapiją. Čia praleido paskutinius šešiolika kunigiškos tarnystės ir gyvenimo metų.


 

* Svetimšalis. L’étranger

Email Spausdinti PDF

Photobucket

SVETIMŠALIS
- Sakyk mįslingas žmogau, ką tu labiau myli: tėvą, motiną, seserį ar brolį?
- Aš neturiu nei tėvo, nei motinos, nei sesers, nei brolio.
- Savo draugus?
- Jūs vartojate žodį, kurio prasmė man lig šiol man pasiliko nežinoma.
- Tėvynę?
- Aš nežinau kokioje geografinėje platumoje ji yra.


 

* Menininko confiteor

Email Spausdinti PDF

Photobucket

*** Kokios smingančios esti rudens dienų pabaigos. Ak, smingančos iki skausmo. Nes yra tam tikrų, be galo malonių pojūčių, kurių neapibrėžtumas nė kiek nemažina jų intensyvumo, ir niekas nesminga aštriau už Begalybę. Didelis džiaugsmas yra žvilgsniu paskęsti dangaus ir jūros neaprėpiamybėje.


 

* Gyvenimas matuojamas kas septyneri metai

Email Spausdinti PDF

„Kiekvieno gyvenime labai svarbi viena data — 18 metų, 7 mėnuo, 9 diena — tai antras žmogaus gimimas. Tai prilygta išėjimui iš motinos įsčių. Išeinama iš tėvo ir mamos dvasiškai. Formuojasi “Aš“, atskiras žmogus, kuris skiriasi nuo motinos ir tėvo. Jei žmogus negims antrą kartą, jis visą gyvenimą bus liguistai prisirišęs prie tėvų. Jau būdamas pagyvenęs, jis pyks ant tėvų, kad jie jo nepakankamai lepino, kažko nedavė, nepasirūpino, buvo neteisingi. Tai reiškia, kad jis likęs tos šeimos įsčiose„, — tvirtino vaistininkas. Vaistininko aiškinimu, jei žmogus jaučiasi šeimoje vienišas — jis visada priekaištaus mamai ar tėvui, net ir būdamas šešiasdešimties metų. Nuo 14 iki 21 metų vystosi ne tik žmogaus fizinis kūnas, bet ir dvasia. Šiuo laiku vaikas turi matyti ne materialų pasaulį, o idealų.


 

* Kontaktai [autorius]

Email Spausdinti PDF

Vištytis - Totorkiemis - Kaunas

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

+370 601 66357

+370 37 26 09 88


 


Puslapis 121 iš 121
Mes turime 46 svečius online
Turinio peržiūrėjimai : 5728095
Mano ašara pasauly niekada neišdžius…

Gerai atsimenu tą 1948-ųjų gegužės 22-ąją…Vėlų vakarą NKVD kareiviai ir jiems talkinantys stribai pabeldė į mūsų duris. Nelaukėm, bet žinojom, kad ateis.Mano seserys Danutė ir Skaistė turėjo draugų – stribų, kurie perspėjo, patarė nenakvoti namie. Tėvas jau buvo suruošęs maisto atsargų, kurias būtų galima vežtis: grūdų, lašinių, taukų puodynę… Tos ilgos laukimo ir nerimo dienos slinko labai lėtai…Netrukus pasklido dezinformacija, kad šių paprastų kaimiečių, ūkininkų, kurie, jų manymu, gali trukdyti kolektyvizacijai, pavasarį dar neveš – leis apsėti laukus. Veš rudenį – kad būtų kuo sunkesnės sąlygos. Tėvas patikėjo: išpylė grūdus, juos išvėdino – tikėjosi dar pusmetį ramiai pagyvent…